6 nuotr.Gegužės 11-ą tapo žinoma, kad 8-ių žmonių gyvybių pareikalavo Rusijoje, Kazanėje, kilusios šaudynės. Nors mūsų krašte tokių incidentų dar nėra fiksuota, stebint vis dažiau pasirodančią informaciją apie paauglių agresyvumą ir nevaldomus pykčio protrūkius, apima nuojautos, jog netrukus galime sulaukti ir šaudymo. Ta proga „Vakaro žinios" pasidomėjo išpuolių mokyklose istorijomis ir pasiaiškino, kas gali lemti tokį paauglių elgesį.
Mokyklose tampa pavojinga?
Išpuolio, surengto Kazanėje, Faizi gatvėje esančioje gimnazijoje Nr. 175 metu žuvo 10 žmonių, tarp kurių buvo ir viena mokytoja. Vieni jų žuvo nuo dviejų šaulių kulkų, kiti užsimušė, šokdami pro langus. 21-as žmogus atsidūrė ligoninėje. Vienas 19-metis užpuolikas buvo sulaikytas, kitą spec. dalinio pareigūnai nušovė.
Sulaikytasis gimnazijos Nr. 175 užpuolikas, 19-metis Ilnazas Galiavijevas, netrukus po arešto buvo apklaustas teisėsaugos pareigūnų. Duodamas parodymus jis pareiškė, kad prieš porą mėnesių pasijautė dievu. „O vasarą manyje prabudo monstras. Pradėjau visų nekęsti. Visada visų nekenčiau, bet tuomet pradėjau nekęsti dar stipriau", - sakė jis.
Šaulys atviravo, kad pasiskelbęs dievu apie tai informavo ir motiną, nors vėliau tardytojams pareiškė, kad jis neturi tėvų. „Pirmiausia tai papasakojau savo motinai, nors aš neturiu mamos. Tiesiog vadinu ją „jūs". Ji man ne motina. Aš neturiu tėvų ir visų jūsų nekenčiu. Neturiu mamos, atsisakiau jos. Mane pagimdžiusi moteris nėra motina. Neturiu nei mamos, nei tėvo, niekada jų taip nevadinu", - pabrėžė I.Galiavijevas.
Nerimą kelią tai, jog šaudymo Rusijos mokyklose skaičius stabiliai auga.
2017 m. gegužę vienos iš Usinsko (Komija) mokyklų kieme 2001 m. gimęs moksleivis iš pneumatinio pistoleto pradėjo šaudyti į aplink buvusius vaikus. Žmonių aukų buvo išvengta, bet viena moksleivė buvo sužalota.
Tų pačių metų rudenį Ivantejevkos miestelio (Maskvos apskr.) devintokas į mokyklą atsinešė savadarbį šaunamąjį ginklą, kirvį ir sprogstamąjį užtaisą. Iššovęs į mokytoją, moksleivis smogė jai kirviu, o vėliau susprogdino turėtą sprogmenį. Išsigandę klasiokai mėgino pabėgti pro langus, keli jų šokdami susižeidė.
Pašaudyti mokyklos kieme nusprendė ir vienos Komsomolsko prie Amūro (Chabarovskas) mokyklos devintokas. Ten incidentas įvyko 2017 m. gruodžio 22 d.
2018 m. kovą Šadrinsko mieste (Kurgano apskr.), mokytojui palikus mokinius vienus, 13-ametė iš pneumatinio, tėvui priklausančio, pistoleto pradėjo šaudyti į savo klasiokus. Keli jų buvo sužeisti.
Tų pačių metų rudenį Kerčės politechnikos kolegijoje žudynes, panaudodamas šaunamąjį ginklą ir savadarbį sprogmenį, surengė šios mokyklos ketvirtakursis. Per išpuolį, po kurio šaulys nusišovė, žuvo dar 20-imt žmonių, 65 buvo sužeisti.
2019 m. lapkritį į bendramokslius pradėjo šaudyti 19-metis Blagoveščensko Amūro statybos ir komunalinių paslaugų studentas. Per išpuolį vienas žmogus žuvo, dar trys buvo sužeisti.
Beje, praėjusią savaitę „Vakaro žinios" rašė apie tai, jog šaudynes vienoje iš JAV mokyklų surengė pistoletą į pamokas atsinešusi šešiametė. Tuomet buvo sužeisti du mokiniai ir mokyklos darbuotojas.
Komentuoja Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius
„Tokie incidentai vyksta, nes ilgai kenčiantys patyčias ar kitų klasiokių užgauliojimą paaugliai neturi kitų būdų išreikšti susikaupusią agresiją. Be to, reikėtų nepamiršti, kad ir patys paaugliai yra labai žiaurūs, nes jų socialinės normos dar tik formuojasi. Paraleliai formuojasi požiūris į subkultūrą, kuri filmuose, dažniausiai, pateikiama kaip vieno stipraus asmens, apsupto bendraminčiais, dominavimas. Tais atvejais, kai paaugliai nepatenka į „išrinktųjų ratelį", anksčiau ar vėliau, gali pasireikšti „perspaustos spyruoklės sindromas".
Taip pat pastebima, kad dažniausiai „sprogsta" tylūs, ramūs ir todėl ilgiausiai kenčiantys ar daugiausia patyčių sulaukiantys vaikai bei paaugliai, nes guvesni jų bendraamžiai susikaupusį pyktį paleidžia „mažesnėmis" ir ne tokiomis pavojingomis, dozėmis.
Sprogimo pasekmėms įtakos turi tiek paties paauglio psichinė būsena, tiek ginklų prieinamumas. Amerikoje, kur ginklai yra laisvai pasiekiami, o smurtinė kultūra - plačiai išplitusi, šaudymas mokyklose tapo įprastu reikalu.
Europoje, kur ginklų pasiekiamumas mažesnis, išpuolius, paprastai, rengia ne vietos gyventojai, o atvykėliai iš kitų kraštų, bet čia galima įžvelgti ir kitas priežastis.
Kalbant apie Rusiją, tikėtina, būtų prisiminti sovietinių laikų kariuomenę, kur tokių atvejų irgi pasitaikydavo. Tai lemdavo veiksnių visuma - negalėjimas klausimų spręsti kitaip, neturėjimas kam pasiskųsti, klestinti smurtinė kultūra ir ginklų prieinamumas.
Suveikdavo tas pats „perspaustos spyruoklės", principas ir buvo siekiama labai aiškaus tikslo - nužudyti savo skriaudikus. Galbūt kai kuriais atvejais tam pasiryžę paaugliai ir suprasdavo, ką jie daro, tačiau, kadangi nebuvo susiformavę socialiniai saugikliai, jie pasirinkdavo būtent tokį kelią.
Visgi teigti, kad smurtinių išpuolių Pasaulyje daugėja, nesiimčiau. Gali būti, kad jų skaičius visą laiką buvo panašus, tačiau dabar mes tiesiog gauname daugiau informacijos, todėl gali atrodyti, kad jie tapo dažnesni."
