Centriniame Malyje, krečiamame džihadistų atakų ir vietos etninių grupių konfliktų, neramumų metu šiemet žuvo 580 civilių, penktadienį pranešė Jungtinės Tautos (JT).
1 nuotr.
JT žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet sakė, kad šioje Vakarų Afrikos valstybėje smarkiai blogėja saugumo padėtis, o plačiai paplitęs nebaudžiamumas užkerta kelią bandymams apsaugoti civilius.
Buvusi Čilės prezidentė paragino valdžios institucijas pradėti „nuodugnius, nešališkus ir nepriklausomus tyrimus“ dėl visų įtariamų teisių pažeidimų atvejų.
„Užburtas atsakomųjų atakų tarp dogonų ir fulanių etninių grupių ratas kartu su Malio gynybos ir saugumo pajėgų bei ginkluotųjų grupių įvykdytais pažeidimais ir piktnaudžiavimo atvejais sukūrė nuolatinio nesaugumo būseną civilių populiacijai, kuri negali pasikliauti Malio pajėgų apsauga“, – teigė M. Bachelet.
„Tai turi pasibaigti. Žmonėms reikia teisingumo, žalos atlyginimo ir kompensacijų“, – pridūrė ji.
Anot M. Bachelet biuro, pastaraisiais mėnesiais padaugėjo gynybos tikslams suformuotų, tačiau vėliau išpuolius pradėjusių dogonų ir fulanių etninių grupių susidūrimų.
Nuo sausio 1 dienos iki birželio 21 dienos JT stabilizacijos misija Malyje užfiksavo 83 etninių grupių smurto centriniame Malyje atvejus.
Už bent 71 iš šių incidentų, kurių metu žuvo 210 žmonių, atsakingos yra fulanių etninei grupei priklausančios pajėgos.
Dogonų etninei grupei priklausantys asmenys įvykdė 12 atakų, kurių metų žuvo bent 82 žmonės.
Taip pat pranešama apie pagrobimo, dingimo ar priverstinio prisijungimo prie grupuočių atvejus.
M. Bachelet biuras teigė, kad neramumus „paskatino ir jais naudojosi“ tokios grupuotės, kaip Islamiškojo Magribo „Al-Qaeda“ (AQIM) ir „Islamo valstybė Didžiojoje Sacharoje“ (IS-GS).
Šios ginkluotos grupuotės pamažu didina savo aktyvumą ir centriniame Malyje jau pražudė 67 žmones.
Tuo metu regione dislokuotoms Malio saugumo pajėgoms priskiriama 230 neteisminių ir savavališkų egzekucijų.
