Beveik 65 metus virš žmonijos kabo juodas debesis - atominės bombos sprogimo galimybė, kuri sunaikintų milijonus žmonių.
JAV ir Rusija neseniai pasirašė naują Strateginių ginklų mažinimo sutartį, pagal kurią per ateinančius keletą metų branduolinių ginklų atsargos turi būti sumažintos maždaug trečdaliu. Niujorke susirinkę 189 valstybių atstovai šiuo metu dalyvauja Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties aptarime.
Deja, tai dar nereiškia, kad niekada nepasikartos 1945-ųjų rugpjūčio 9-osios įvykiai, kai pirmą kartą buvo susprogdinta atominė bomba. Ekspertų skaičiavimais, atominės bombos sprogimo per ateinančius 10 metų tikimybė siekia 10-30 proc.
Liūdnos prognozės
Stenfordo universiteto elektros inžinerijos profesorius ir vienas pirmojo asimetrinės kriptografijos metodo išradėjų Martinas Helmanas (Martin Hellman) įsitikinęs, kad šansai lygūs 1 proc. per metus. “Taip skaičiuojant, per 10 metų tai jau bus kone 10 proc., per 50 metų - 40 proc., jei niekas iš esmės nesikeis”, - sako M.Helmanas.
Branduolinio ginklo problema jis domisi pastaruosius 25 metus ir teigia, kad šiandien gimusio kūdikio, kurio gyvenimo trukmė siekia maždaug 80 m., galimybė sulaukti atominės bombos sprogimo yra didesnė nei 50 proc., jei ginklų ir branduoliniam ginklui pagaminti reikalingų medžiagų skaičius nebus radikaliai sumažintas.
Net jei branduolinio sprogimo galimybę pailgintume iki 1000 metų, o grėsmę - 0,1 proc. per metus, šiandien gimęs kūdikis turėtų apie 10 proc. tikimybę natūraliai nesulaukti senatvės, apskaičiavo M.Helmanas: “Rizika tokia pati, kaip gyventi name, apsuptame tūkstančio atominių elektrinių, ar šokinėti su parašiutu du kartus per savaitę”.
Bomba sodos vandens skardinėje
2005 m. atlikus 85 nacionalinio saugumo ekspertų apklausą 60 proc. respondentų patvirtino, kad branduolinio sprogimo tikimybė per ateinantį dešimtmetį siekia
10-15 proc. Beveik 80 proc. respondentų mano, kad branduolinę ataką gali sukelti teroristų grupuotė.
“Net 1 proc. rizika per ateinančius 10 metų yra didžiulė rizika”, - sako Metju Banas (Matthew Bunn), Harvardo universiteto profesorius ir branduolinio ginklo neplatinimo bei terorizmo problemų ekspertas.
Branduolinio sprogimo padariniai gali būti katastrofiški. Pasak M.Bano, 10 kilotonų bombai (kiek silpnesnė už bombą, numestą ant Hirosimos) sprogus Manhatano centre žūtų 0,5 mln. žmonių, o ekonomikai tai padarytų 1 trln. JAV dolerių žalos.
20 kilotonų atominei bombai, numestai ant Nagasakio, reikėjo 6 kg plutonio, kuris tilptų į sodos vandens skardinę. Trijų sodos vandens skardinių, pilnų prisodrinto urano, pakaktų panašaus naikinamojo galingumo atominei bombai pagaminti. JAV energetikos departamentas nustatė, kad atominę bombą galima pagaminti iš 4 kg plutonio.
“Al Qaeda” ir kitos teroristų grupuotės bei despotiški pasaulio valstybių vadovai branduolinei bombai pasigaminti tinkamų medžiagų siekia įgyti kontrabandos keliu.
Branduolinių medžiagų nesaugumas
Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) neteisėtos prekybos duomenų bazėje per pastaruosius du dešimtmečius užfiksuota daugiau kaip 18 vagysčių ir neteisėtų plutonio bei prisodrinto urano laikymo atvejų. Medžiagos, tinkamos branduolinio ginklo gamybai, dažnai laikomos menkai teapsaugotose vietose.
2006 m. vasarį rusas Olegas Chinsagovas buvo suimtas Gruzijoje. Su savimi jis gabeno 79,5 g urano, tinkamo branduolinio ginklo gamybai. Vyriškis ketino už 1 mln. JAV dolerių parduoti šią medžiagą pirkėjui musulmonui iš “rimtos organizacijos”.
2007 m. lapkritį į Pietų Afrikos atominės energetikos bendrovės patalpas buvo įsilaužta ir mėginta pavogti atominės bombos gamybai reikalingų medžiagų.
Visai neseniai Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis agentūrai “Associated Press” pareiškė, kad jo šalyje buvo sulaikyta prisodrinto urano siunta, keliavusi iš Kaukazo regiono. Jis apkaltino Rusiją sudarant sąlygas branduolinių medžiagų kontrabandai šiame regione. Rusų žinybos šiuos kaltinimus paneigė.
Masinio naikinimo ginklai
Beveik 80 proc. nacionalinio saugumo ekspertų, dalyvavusių apklausoje 2005 m., teigė, kad didžiausia tikimybė, jog branduolinę ataką gali įvykdyti teroristų grupuotės.
Baltųjų rūmų vyriausiasis patarėjas kovos su terorizmu klausimais Džonas Brenanas (John Brennan) pareiškė, kad branduolinis terorizmas yra labai rimta grėsmė. “Al Qaeda” nuo seno domisi branduoliniais ginklais.
JAV žvalgybos agentūros turi duomenų, kad “Al Qaeda” atstovai derėjosi su tariamu Pakistano ekspertu ketindami pirkti objektus, kuriuos manė esant atomines bombas.
Labiau tikėtina, kad artimiausiu metu gali sprogti “masinio naikinimo” paprastoji bomba nei tikra atominė bomba. Paprastajai bombai pasigaminti užtenka įprastų sprogstamųjų medžiagų, tokių kaip dinamitas, kad galima būtų paskleisti radioaktyvias daleles miltelių ar granulių pavidalu. Tokia bomba sukeltų nemažą paniką ir pakenktų ekonomikai, tačiau ji negalėtų sudeginti miesto.
Kaip sumažinti katastrofos tikimybę
Pranešime “Branduolinio terorizmo grėsmė ir nauji žingsniai siekiant sumažinti pavojų” M.Banas rašo: “Sukurti visuotinę teisėtą infrastruktūrą, žvalgybos tinklą, pasirūpinti įstatymo priežiūra, pasienio ir muitinės pajėgomis bei radiacijos detektoriais, kurie reikalingi siekiant rasti ir atgauti pavogtus branduolinius ginklus ar medžiagas arba sulaikyti juos, jei jie peržengia valstybių sienų ribas, yra nepaprastai sunki užduotis”.
Jis mano, kad pirmiausia reikėtų deramai apsaugoti branduolinius ginklus bei branduolinių medžiagų kasetes ir tvarkyti jų apskaitą, kad sumažėtų vagysčių ir neteisėto jų naudojimo galimybės.
“Žinoma, mes privalome stengtis kiek įmanoma apsunkinti branduolinių medžiagų kontrabandą, tačiau tai tas pats, kas futbole, kai saugoma 91 cm linija, o aikštė yra kone 2 tūkst. m ilgio ir didžioji jos dalis visai nesaugoma”, - sako M.Banas.
Harvardo universiteto Belferio mokslo ir tarptautinių reikalų centro direktorius Greihemas Alisonas (Graham Allison) mano, kad patikimai saugant branduolinius ginklus ir medžiagas “branduolinės Rugsėjo 11-osios” tikimybė sumažėtų iki nulio.
Tačiau per pastaruosius 65 metus nepakako pastangų saugoti branduolinius ginklus ir medžiagas. Prezidentas B.Obama paskelbė ketverių metų laikotarpį, pet kurį turi būti užtikrinta branduolinių ginklų ir medžiagų apsauga. Jau pradėtas darbas, kurį vykdo JAV ir valstybės partnerės, kad būtų surinktas ir pašalintas prisodrintas uranas įvairiose pasaulio vietose. Pasak M.Bano, šių pastangų kaina nebus labai didelė. Jis mano, kad patikimos branduolinių ginklų ir medžiagų apsaugos visame pasaulyje per ateinančius ketverius metus užtikrinimas turėtų kainuoti mažiau nei 10 mlrd. JAV dolerių.
Parengta pagal "Respublikos" priedą "Julius/Brigita"
