Švedijos finansų grupės „Swedbank“ valdyba užvakar pranešė sumokėsianti 4 mlrd. kronų (360 mln. eurų) baudą, kurią paskyrė Švedijos ir Estijos finansų priežiūros institucijos dėl pinigų plovimo prevencijos trūkumų.
1 nuotr.
Baudą bankui praėjusią savaitę paskyrė Švedijos finansų priežiūros tarnyba (FSA) ir analogiška Estijos institucija dėl „didelių trūkumų tinkamai įdiegiant pinigų plovimo taisykles Baltijos šalių filialuose“.
Užvakar bankas taip pat paskelbė prieš vienerius metus užsakyto tyrimo, kurį įvykdė JAV teisinių paslaugų bendrovė „Clifford Chance“, išvadas. Įmonė nustatė, kad padidintos rizikos klientai Baltijos šalių filialuose nuo 2014 metų iki 2019 metų kovo pervedė apie 37 mlrd. eurų.
Duomenys taip pat parodė, kad banko Estijos ir Latvijos filialai „aktyviai siekė pritraukti padidintos rizikos klientų“, o Estijos filialas siekė pritraukti klientų, kurių atsisakė kiti bankai.
Teisinių paslaugų bendrovė teigė negalinti padaryti išvados, ar pinigai iš tiesų buvo plaunami. Buvo tiriami klientai, sandoriai ir veikla nuo 2007 metų iki 2019 metų kovo.
Buvusi „Swedbank“ valdyba taip pat buvo kritikuojama dėl negebėjimo imtis veiksmų susidoroti su pinigų plovimo problema.
„Tai labai, labai rimta“, - neslėpė „susirūpinimo“ generalinis banko direktorius Jensas Henriksonas (Jens Henriksson).
Banko valdyba teigė vienbalsiai nusprendusi nutraukti išeitinių išmokų mokėjimą buvusiai banko generalinei direktorei Birgitei Bonesen (Birgitte Bonnesen), kuriai prieš metus buvo nurodyta palikti savo pareigas.
Valdybos pirmininkas Goranas Personas (Goran Persson) teigė, kad valdyba, gavusi teisinių konsultacijų, nusprendė buvusios banko vadovės į teismą nepatraukti.
Buvęs Švedijos premjeras G.Personas sakė, kad bankas „deda daug pastangų“, siekiant išspręsti viešai atskleistas problemas. Tačiau nepaisant visų bankininkų pastangų, kone kiekvienais metais skandinavų bankai įsipainioja į pinigų plovimo skandalus, o nepasotinamų bankininkų apetitų nenumalšina ir šimtamilijoninės baudos.
