Antradienį Azerbaidžano generalinė prokuratūra pranešė, kad nuo eskalacijos Kalnų Karabache pradžios žuvo 42 šalies civiliai gyventojai, o dar 206 žmonės buvo sužeisti.
1 nuotr.
„Armėnijos pajėgoms apšaudant Azerbaidžano gyvenvietes, nuo rugsėjo 27 d. iki šiol žuvo 42 taikūs gyventojai, 206 sužeisti", - sakoma pranešime. Žinybos duomenimis, padaryta žalos 241 civiliniam objektui, 1 479 privatiems namams ir 66 daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams.
Pirmadienį buvo pranešta apie 41 žuvusį ir 207 sužeistus civilius.
Praėjusią savaitę Maskvoje įvykusiose konsultacijose Baku ir Jerevanas susitarė nuo spalio 10 d. 12 valandos vietos laiku nutraukti ugnį humanitariniais tikslais, kad būtų apsikeista belaisviais ir žuvusiųjų kūnais. Bet abi šalys praneša apie susitarimo pažeidimus.
Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d., ginčijamoje teritorijoje prasidėjo mūšiai. Azerbaidžane ir Armėnijoje įvesta karinė padėtis, paskelbta mobilizacija. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
