Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis Europoje pasėjo chaosą. Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros vedėjas Gediminas Motuza Matuzevičius įsitikinęs - paniką sukėlė ne išsiveržęs ugnikalnis, o žmonių nesugebėjimas prisitaikyti prie aplinkos.
Smogė į jautrią vietą
- Ugnikalnių išsiveržimai vyksta nuolat. Kodėl Islandijos ugnikalnis sukėlė tokią suirutę?
- Pirma priežastis - geologinė. Paprastai Islandijos ugnikalnių išsiveržimai vyksta gana ramiai, mat lava yra neklampi, todėl ramiai nuteka tolyn nuo išsiveržimo centro ir atmosferos nepaveikia. Šiuo atveju ugnikalnis yra po ledynu. Lava, kurios temperatūra siekia tūkstančius laipsnių, sumišo su vandeniu. Tai sukėlė garavimą, o kartu ir pelenų debesį. Pavyzdžiui, bandant gesinti degantį laužą vandeniu, staigiai pakyla pelenų debesis. Panašiai nutiko ir čia.
Antra priežastis - pelenų debesis pakibo virš Vakarų Europos. Jei, tarkime, išsiveržtų ugnikalnis Kamčiatkos pusiasalyje ar Indonezijoje, o pelenus nuneštų virš Ramiojo vandenyno, tokių pasekmių nebūtų. Bet Vakarų Europos oro erdvė - prigrūsta lėktuvų. Išsiveržimas palietė jautrią vietą, tad ir pasekmės didžiulės.
- Ar skrydžiai atnaujinti ne per anksti? O gal į pavojų sureaguota pernelyg jautriai?
- Panikos nereikia kelti: ar yra rizika, ar ne, turi pasakyti aviacijos specialistai ir meteorologai. Pavojus buvo įvertintas, o padėtis stebima. Vertinama, ar dulkės sklaidosi, kokiame aukštyje jos laikosi ir t.t. Tai kompleksinė informacija. Svarbu, kad tirpsta ledynas, tai leidžia daryti išvadą, kad pelenų mažės.
Ugnikalnis gali nenurimti ilgai
- Kiek pasaulyje yra ugnikalnių, kurie išsiveržę sukeltų didžiulę stichinę nelaimę?
- Europa juto tiek Indonezijos, tiek Filipinų, tiek Aliaskos ar net Naujosios Zelandijos ugnikalnių išsiveržimus, kai šie būdavo stiprūs. Pasaulyje yra apie tūkstantį aktyvių ugnikalnių. Kasmet išsiveržia keliasdešimt jų. Islandijoje yra apie 40 veikiančių ugnikalnių. Kartais jie išsiveržia taip, kad žemėje atvėsta klimatas, pasklinda cheminės medžiagos.
- Kuo Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis skiriasi nuo kitų?
- Ugnikalniai veržiasi dėl skirtingų priežasčių. Skirtingo tipo būna ir lava. Tarkime, Krakatau ugnikalnio Indonezijoje lava po išsiveržimo buvo “sultingesnė” - klampi. Lavoje buvo nemažai vandens ir kitų komponentų. Krakatau išsiveržimas buvo sprogstamasis, kitaip tariant, 90 proc. visos medžiagos išlėkė į orą.
Islandija yra ant gilaus lūžio. Lava čia kyla iš mantijos. Dažniausiai ji išsiveržia ramiai. Todėl Islandijoje išsiveržimai trunka ilgiau, o Krakatau išsiveržimas buvo vienkartinis ir labai galingas.
- Kokios prognozės?
- Prognozuojama, kad Islandijos ugnikalnio išsiveržimas gali tęstis ilgokai. Bet kai ledynas aplink ugnikalnį aptirps, į lavą pateks mažiau vandens, sumažės pelenų.
Tačiau šalia Ajafijaplajurkudlio yra kitų ugnikalnių. Jie didesni ir taip pat yra po ledynais. Jei šis išsiveržimas pažadins kitus ugnikalnius, panaši suirutė gali pasikartoti, o gal net būti didesnio masto.
Islandai išnaudoja stichiją
- Kas mūsų laukia ateityje, jei vienas išsiveržimas sukėlė tiek panikos?
- Kuo labiau sudėtingėja visuomenės sandara, ypač technikos požiūriu, tuo ji darosi jautresnė aplinkos pokyčiams. Juk seniau ir ugnikalniai veržėsi, ir žemė drebėjo, ir vandenynų vandens lygis kito. Aplinka keičiasi, tačiau mes kuo toliau, tuo sunkiau prie šių pokyčių prisitaikome. Žmogus turi galvoti apie prisitaikymą. Jis turi matyti, kaip gamta keičiasi, ir pažinti ją. Tik tada jis prisitaikys.
- Kai kurie žmonės sugeba sugyventi su gamta, pavyzdžiui, islandai.
- Islandai nukenčia nuo ugnikalnių, tačiau jie yra prisitaikę. Net dabar islandai sugebėjo pasirūpinti, kad nuo ugnikalnio bėgantis ištirpęs vanduo būtų nukreiptas taip, kad pridarytų kuo mažiau nuostolių. Jie išnaudoja ir žemės gelmes. Karštomis gelmėmis šildo būstus, įrengia šiltnamius.
Dėl pelenų nerimauti neverta
- Ar istoriškai vulkaninių pelenų debesys yra paveikę Lietuvos klimatą?
- Buvo, tačiau labai seniai. Lietuvoje prieš porą milijardų metų buvo ugnikalnių ir grėsmingų išsiveržimų. Ir dabar Lietuvoje aptinkama lavos klodų. Randama ir vulkaninių pelenų sluoksnių. Jie driekiasi nuo Ukrainos iki Estijos. Tai byloja, kad kadaise įvyko didžiulio masto išsiveržimų, į teritoriją, kurioje yra Lietuva, buvo atneštas milžiniškas pelenų debesis.
Kalbant apie kelis pastaruosius tūkstančius metų, pelenų sluoksniai buvo aptikti Švedijos pelkėse. Jie neabejotinai buvo pasiekę ir Lietuvą. Tai baltų laikotarpis. Lietuvoje šie sluoksniai dar nebuvo aptikti, nes kol kas nemokame jų rasti. Ko gero, šie pelenai taip pat buvo iš Islandijos.
- Ar lietuviams verta nerimauti dėl pelenų debesies?
- Nereikia jų bijoti. Labiau žmonių sveikatai, ko gero, kenkia pavasarinės dulkės, kurias šiuo metu pakelia vėjas. Lietuvoje vulkaninių dulkių net nėra arba tik mikroskopinis kiekis. Chemiškai dulkės nėra aktyvi medžiaga ir nėra pavojingos sveikatai, nebent alergiškiems žmonėms. Tačiau yra žmonių, kurie alergiški ir pavasarinėms dulkėms. Pelenų debesys grėsmę kelia tada, kai jų yra labai daug.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
