respublika.lt

„Zapad-2021“: ar reikia bijoti? (217)

2021 rugsėjo 14 20:01:00
Ričardas ČEKUTIS

Nuolat keliamas „nerimas" bei triukšmas dėl „Zapad" bei NATO pratybų gali būti naudingas tik kariniam-pramoniniam kompleksui ir tai vienodai liečia tiek Aljanso šalis, tiek Rusiją, įsitikinęs „Vakaro žinių" kalbintas politologas Vadimas Volovojus.

×
nuotr. 5 nuotr.
Propagandinėse nuotraukose pozuoja daugiatautis karinių pratybų kontingentas. EPA-Eltos nuotr.



Stebėdamas didžiules bendras Baltarusijos bei Rusijos karines pratybas, sukėlusias nerimo ne vienai Europos Sąjungos narei, Aliaksandras Lukašenka pagyrė savo šalies ir rusų karių pasirengimą ginti abi valstybes.

Penktadienį Rusija ir Baltarusija pradėjo karines pratybas „Zapad", kuriose dalyvauja apie 200 tūkst. karių. Tai vienos didžiausių Maskvos surengtų pratybų pastaraisiais metais.

Vakar stebėti pratybų atvyko ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

A.Lukašenka sakė, kad abi valstybės yra pasirengusios atremti Vakarų „hibridinę agresiją".

„Jūsų veiksmai šių pratybų metu gyvai patvirtino aukštą mūsų šalių kariuomenių ir Baltarusijos žmonių pasirengimą bendrai užtikrinti suverenumą bei nepriklausomybę", - kalbėjo karinę uniformą vilkintis A.Lukašenka, pridurdamas, kad pratybose dalyvavo ir kariai iš Kazachstano.

Tuo metu Lenkija prie rytinės savo sienos įvedė nepaprastąją padėtį. Tokios priemonės lenkai ėmėsi pirmą kartą nuo komunizmo žlugimo.

Baltarusija sparčiai ginkluojasi

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė ketinąs įsigyti daugiau kaip 1 mlrd. dolerių (850 mln. eurų) vertės rusiškų ginklų.

Kaip skelbė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA", Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir A.Lukašenka tai aptarė per praėjusią savaitę Maskvoje vykusį jų susitikimą.

Tarp planuojamų įsigyti ginklų - priešraketinės gynybos sistemos „S-400", A.Lukašenka pareiškė sekmadienį, lankydamasis poligone netoli Baranovičių miesto, kur vyksta pratybos „Zapad".

A.Lukašenkos režimas yra spaudžiamas Vakarų po praėjusiais metais šalyje vykusių prezidento rinkimų, kurie daugelio vertinami kaip suklastoti. Režimas žiauriai susidorojo su vėliau kilusiais masiniais protestais. ES ir Jungtinės Valstijos paskelbė šaliai sankcijas.

Komentuoja politologas Vadimas VOLOVOJUS:

Kiekvienais metais, kai tik prasideda „Zapad" manevrai, girdime vieną ir tą patį - „didelis pavojus", „kyla grėsmė" ir t.t. Jokios grėsmės čia nėra ir niekas nesiruošia mūsų pulti. Jeigu Rusija iš tikrųjų norėtų pradėti ofenzyvą, tai ji pradėtų nuo Ukrainos, kas yra paprasčiausias variantas, nes negresia formaliu susidūrimu su NATO, be to, ten lengviausia sukelti rimtesnį konfliktą, pavyzdžiui, turint tikslą sukurti taip vadinamą „Novorosiją" ar prisijungti Donbaso sritį. Jeigu Rusija to nedaro, tai kodėl ji turėtų pulti Baltijos valstybes?

Aišku, lazda visada turi du galus. Rusijoje nuolat eskaluojama NATO grėsmė: „Va, žiūrėkit, Aljansas plečia savo infrastruktūrą, vykdo manevrus, mes turime gintis, reikia stiprinti Baltarusijos ir Kaliningrado gynybą, ten didinti pajėgas, nes NATO tuoj puls..." Nors visi supranta, kad NATO nėra tam pasiruošusi nei fiziškai, nei materialiai, nei politiškai. Tačiau lygiai tokia pati retorika sklinda ir iš mūsų pusės: „Va, žiūrėkit, Rusija vykdo agresiją Ukrainoje, užėmė dalį Gruzijos teritorijos, organizuoja puolamuosius manevrus ir t.t."

Visas tas „pavojingų pratybų" diskursas tiek Vakaruose, tiek Rytuose gyvena savo gyvenimą, nepriklausomai nuo tikrovės ar esamų aplinkybių. Nes visiems patogu šitą temą eskaluoti dėl papildomo gynybos finansavimo ir karinio biudžeto didinimo. Šiam tikslui taip pat gausiai naudojamos ir taip vadinamos „ekspertų studijos". Štai neseniai išėjo tokia studija, kur įrodinėjama, jog Prancūzija neatsilaikys prieš Rusiją. Na, neatsilaikys, bet nei ta Rusija ketina į Prancūziją eiti kariauti, nei ką - tiesiog reikėjo sukurt tam tikrą grėsmės pojūtį tinkamu laiku, galbūt skirstant biudžeto pinigus. Kitaip sakant, tos grėsmės dažniausiai „pučiamos" dirbtinai, siekiant tam tikros momentinės politinės naudos, kuri tampriai susijusi su ekonominiais interesais bei karinio-pramoninio komplekso abiejose pusėse plėtra.

Kita vertus, tokios pratybos kaip „Zapad" visada yra labai patogus instrumentas tiems, kurie nori, kad Europa kuo mažiau bendrautų su Rusija, kad nevyktų joks tarpusavio suartėjimas. Europiečiams sakoma: „Va, matote, jie nuolat demonstruoja agresyvumą, tai kaip su jais galima draugauti?" Bet kartu visa tai turi labai ryškią ekonominę potekstę: „Matote, jie agresyvūs, todėl jums reikia geriau apsiginkluoti, skirti tam reikalui 2 proc. BVP." O kokius ginklus europiečiai gali pirkti? Savaime suprantama - amerikietiškus.

Tačiau svarbiausia visiems suprasti, kad nei iš tos, nei iš kitos pusės niekas nesiruošia nieko pulti. Turi nutikti kažkas tikrai ypatingo, kad taip atsitiktų. Pavyzdžiui, NATO valstybė Turkija numušė Rusijos naikintuvą ir dėl to nekilo nė menkiausio konflikto - susitiko, pasikalbėjo ir išsprendė visus klausimus. Net sunku teoriškai sugalvoti, kokio lygmens incidentas turi būti, kad prasidėtų karas. Nebent Ukrainą staiga priimtų į NATO ir ten dislokuotų branduolinį ginklą, o Rusija nuspręstų, kad dėl to kyla tiesioginė grėsmė, tačiau visi juk suprantame, kad tai yra iš fantastikos srities... Bet Baltijos regione nėra nė menkiausių požymių, kad būtų artėjama prie tokios trapios ribos.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (217)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RINKIMAI: Rusijoje prasidėjo parlamento rinkimai kurie vyks net tris dienas.
  • PROTESTAS: Tūkstančiai žmonių Argentinos sostinėje protestavo reikalaudami geresnių gyvenimo sąlygų.
  • ŠVIETIMAS: Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrai aptarė mokyklos Suvalkuose steigimą.
  • IMIGRACIJA: Užimtumo tarnyba iki rugpjūčio 31 dienos iš viso darbdaviams išdavė 17299 dokumentus, leidžiančius trečiųjų šalių piliečiams dirbti Lietuvoje.
  • ŠVIETIMAS: Šią savaitę prasideda Geros savijautos programa – mokyklos jau gali registruotis veikloms, skirtoms gerinti mokinių savijautą, stiprinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
  • ALJANSAS: JAV prezidentas J. Bidenas, Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas ir JK vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas trečiadienį paskelbė apie sudarytą naują trišalę partnerystę saugumo srityje – AUKUS.
  • ENERGETIKA: Lietuvoje per artimiausius kelerius metus privatūs investuotojai planuoja pastatyti dar apie 930 megavatų (MW) galios vėjo elektrinių.
  • KARANTINAS: Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad šalyje augant susirgimų nuo COVID-19 skaičiui, Lietuvoje vėl gali būti įvestas karantinas.
  • DARBAS: prastovoje dėl karantino esantiems darbuotojams nutarus nutraukti darbo santykius, siūloma nemokėti išeitinės išmokos: tai numatančias Darbo kodekso pataisas parlamentui ketina pateikti Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kazys Starkevičius.
  • SANTUOKA: trečiadienį popiežius Pranciškus, grįžęs į Vatikaną po kelių dienų viešnagės Slovakijoje, komentaruose žurnalistams dar kartą atmetė galimybę tos pačios lyties asmenims tuoktis Katalikų Bažnyčioje.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar reikėtų SAM paduoti į teismą už leidimą 16-mečiams skiepytis be tėvų sutikimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate rugsėjo 10d. mitingą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +6 C

+2 +6 C

 

+4 +8 C

+5 +13 C

+5 +12 C

 

+9 +12 C

0-6 m/s

0-4 m/s

 

0-3 m/s

       

Nuorodos