Nors, remiantis statistika, trenkus žaibui išgyvena devyni žmonės iš dešimties, audros išlieka grėsmingu reiškiniu. Štai pastarosiomis dienomis Indijos Biharo ir Utar Pradešo valstijose siaučiant stiprioms musoninėms audroms žaibai pražudė mažiausiai 104 žmones.

Biharo valstijoje žuvo 83 žmonės, Utar Pradešo - 21. Dauguma jų buvo ūkininkai arba lauke audros metu likę benamiai.

Šalies premjeras Narendra Modis išreiškė užuojautą žuvusiųjų šeimoms.

„Sulaukėme žinių, kad stiprios liūtys ir žaibai pareikalavo žmonių gyvybių. Valstijų atstovai daro viską, kad nukentėjusiems būtų suteikta būtina pagalba“, - parašė jis savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

Valstijų valdžia pranešė, kad aukų šeimoms bus išmokėtos 400 tūkst. rupijų (maždaug 80 eurų) siekiančios kompensacijos ir paragino žmones, esant galimybei, audros metu likti namuose.

Indijoje per audras liūčių sezono metu, besitęsiančio nuo birželio iki rugsėjo, kasmet žaibai nutrenkia daug žmonių, tačiau jų žūva ir kituose regionuose.

Tarkim JAV, kur vedama tokia statistika, kasmet žaibai pataiko į 1000 žmonių, iš kurių maždaug 100 miršta. Preliminariais skaičiavimais, visame Pasaulyje žaibai kasmet nusineša apie 4000 gyvybių.

2019 m. birželį trys žmonės žuvo netoli Ivano Frankovsko miesto (Ukraina). Jie nuo audros slėpėsi stotelėje, į kurią trenkė žaibas.

Tų pačių metų rugpjūtį žuvo penki Tatrų kalnuose audros metu pasilikę asmenys. Keturi iš jų žuvo Lenkijos teritorijoje, vienas - kaimyninėje Slovakijoje.

Lapkritį žaibai per naktį nužudė 18 Pakistane, Tar dykumoje, apsistojusių asmenų ir dar kelis sužeidė.

Prieš savaitę tapo žinoma, kad Kazachstane, netoli Žarly gyvenvietės, žaibai nutrenkė visą arklių būrį. Nesulaukę išleistų pasiganyti keturkojų, gyventojai sunerimo ir leidosi jų ieškoti. 69 arkliai buvo rasti netoli gyvenvietės tekančioje upėje. Pradėjus aiškintis jų mirties priežastis, buvo nustatyta, kad juos pražudė žaibo iškrova.

Po šio incidento valdžios organai paragino gyventojus audros metu laikyti gyvūnus uždarytus. Žuvusius keturkojus, tarp kurių buvo ir 20 kumeliukų, baiminantis infekcijos plitimo, teks utilizuoti, informuoja Nur.kz.

Gegužės pradžioje žaibas nužudė 37, į vieną vietą audros metu susispietusias, avis. Šis incidentas įvyko netoli Avdarmo kaimo (Moldova).

2014 m. balandį Čilėje audros metu žaibas nutrenkė 64, nuo lietaus po medžiu besislepiančias karves. 2016 m. rugpjūtį Norvegijoje žaibo aukomis tapo 300 šiaurinių elnių.

Kaip apsisaugoti nuo žaibo?

Kadangi žaibas yra ypatingai stipri, tūkstančius amperų turinti, elektros srovė, jis yra mirtinai pavojingas. Norint išvengti susidūrimo su juo, būtina atminti, kad žaibus gali pritraukti metaliniai daiktai - grandinėlės, metalinės batų nosys, veikiantys mobilieji telefonai, lietsargiai ir pan. Su lietsargiu per audrą bėgantis žmogus tampa judančiu taikiniu, tačiau pasakyti - trenks žaibas ar ne? - neįmanoma.

Tiesa, mieste, kur apstu kitų metalinių daiktų, tokia tikimybė yra mažesnė, negu atviroje vietoje. Šią aplinkybę reikėtų įvertinti ir važiuojant automobiliu. Jeigu važiuojama atvira, tuščia vietove, prasidėjus audrai vertėtų išlipti iš automobilio, pasitraukti nuo jo per 30-40 metrų ir, esant galimybei, prisiglausti po nedideliu medžiu. Jokiu būdu negalima slėptis po ąžuolais, nes žaibai dažniausia trenkia būtent į juos. Gerokai rečiau žaibų taikiniais tampa beržai, klevai, eglės ir pušys.

Taip pat jokiu būdu negalima artintis prie audros nutrauktų laidų. Nors tai - ne žaibas, bet jais tekanti elektra taip pat gali būti mirtinai pavojinga. Atsidūrus šalia nutrūkusių laidų rekomenduotina ir nesinaudoti telefonu.

Šiaip, pasak specialistų, matant, kad artinasi audra, jei tik aplinkybės leidžia, rekomenduotina pasilikti pastate. Audros metu nereikėtų naudotis buitine technika. Būnant namuose reikėtų laikytis atokiau nuo metalinių daiktų, nesiartinti prie virtuvės ir vonios kranų. Mobilieji telefonai taip pat neturėtų būti liečiami.