1 nuotr.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad pasaulis turėtų siekti „režimo pasikeitimo“ Rusijoje, argumentuodamas, jog priešingu atveju Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas ir toliau destabilizuos savo kaimynus.
Tokios jo pastabos nuskambėjo Suomijoje surengtoje konferencijoje, skirtoje paminėti 50-ąsias Helsinkio baigiamojo akto – dokumento, kuriuo siekta pagerinti Šaltojo karo priešininkų santykius – pasirašymo metines.
„Manau, kad Rusija gali būti pastūmėta nutraukti šį karą. Ji jį pradėjo ir gali būti priversta jį užbaigti, – nuotoliniu būdu kreipdamasis į konferencijos dalyvius sakė V. Zelenskis. – Bet jei pasaulis nesieks pakeisti režimo Rusijoje, tai reiškia, kad net ir po to, kai karas baigsis, Maskva vis tiek bandys destabilizuoti kaimynines šalis.“
Ukrainos vadovas kartu pažymėjo, kad atėjo metas panaudoti įšaldytą Rusijos turtą prieš Maskvą. „Turime visiškai užblokuoti Rusijos karo mašiną“, – kalbėjo V. Zelenskis. Pasak jo, „atėjo metas konfiskuoti Rusijos turtą – ne tik jį įšaldyti, o konfiskuoti ir panaudoti ne karui, o taikai“.
V. Zelenskis buvo pakviestas gyvai dalyvauti Helsinkyje rengiamoje konferencijoje, tačiau į jos dalyvius kreipėsi nuotoliniu būdu. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova praėjusią savaitę tvirtino, kad Rusija dalyvaus, bet į susitikimą nesiųs jokių aukšto lygio atstovų.
1975 m. rugpjūčio 1 d. Rytų ir Vakarų blokai Suomijos sostinėje pasirašė Helsinkio baigiamąjį aktą. Šis istorinis 35 valstybių, įskaitant Sovietų Sąjungą ir Jungtines Valstijas, susitarimas lėmė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), kuri šiandien vienija 57 šalis, sukūrimą.
Sienų neliečiamumas
Vieni iš pagrindinių šiame susitarime įtvirtintų principų – valstybės suverenitetas, jėgos nenaudojimas ir, svarbiausia, sienų neliečiamumas. „Dalyvaujančios valstybės neliečiamomis laiko viena kitos ir visų Europos valstybių sienas, todėl jos dabar ir ateityje susilaikys nuo šių sienų užpuolimo“, – sakoma sutarties tekste.
Šiems įsipareigojimams buvo mestas rimtas iššūkis, kai Rusija 2022 m. pradėjo invaziją į Ukrainą, dėl kurios kilo didžiausia krizė ESBO istorijoje. „Viena iš pagrindinių V. Putino idėjų, kuri dabar yra populiari Rusijoje (…) yra ta, kad jos sienos yra ten, kur ji nori“, – ketvirtadienį dėstė V. Zelenskis.
Kijevas nėsėkmingai reikalavo, kad Rusija būtų pašalinta iš ESBO gretų. Tačiau 2024 m. liepą Rusijos įstatymų leidėjai balsavo už tai, kad būtų sustabdytas dalyvavimas minimos organizacijos parlamentinėje asamblėjoje, pavadindami ją antirusiška ir diskriminacine, tačiau ši šalis organizacijos oficialioje internetinėje svetainėje vis dar įvardijama kaip valstybė narė.
Suomija 2023 m. gruodžio viduryje uždarė savo rytinę 1 340 kilometrų ilgio sieną su Rusija, kai be vizų atvyko apie 1 000 migrantų. Helsinkis teigia, kad srautus organizavo Rusija, tačiau Kremlius tokius kaltinimus neigė.
