Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) pripažino, kad per kelis artimiausius metus Vokietijos energetinio saugumo problemos tikrai nepavyks išspręsti. Tai jis pareiškė vyriausybės puslapyje patalpintame vaizdo įraše.
„Mums kelia nerimą mūsų energijos tiekimo saugumas. Taip bus keletą artimiausių savaičių, mėnesių, metų", - kanclerio žodžius cituoja RND.
Jis pabrėžė, jog federalinė valdžia jau ėmėsi priemonių, turinčių užtikrinti, kad Vokietija būtų pasirengusi „deficitui, kai, tarkim, bus kalbama apie dujas".
„Mes tiesiame dujotiekius, statome SGD terminalus. Mes garantuojame, kad dujos saugomos mūsų dujų saugyklose. Ir, siekdami taupyti dujas, mes užtikriname anglimi kūrenamų elektrinių veikimą", - akcentavo O.Šolcas.
Jis taip pat patikino, kad valdžia daro viską, jog ilgalaikėje perspektyvoje šalis nebebūtų priklausoma nuo naftos, anglies ir dujų importo bei padidintų iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos dalį. Siekiant šių tikslų, šalyje įstatymai keičiami tokiu greičiu, „kokio Vokietija dar nėra mačiusi ir koks šiandien yra būtinas", - apibendrino kancleris.
Naujienų agentūra DPA praneša, kad nuo pirmadienio ryto Rusiją ir Vokietiją jungiančiu „Nord Stream 1" dujotiekiu nebeteka dujos. Tai nurodoma operatorės tinklapyje.
Dujų tiekimas sustabdytas dėl įprastų dujotiekio techninės priežiūros darbų, kurie turėtų tęstis iki liepos 21 dienos, agentūrai sakė „Nord Stream AG" atstovas.
Tačiau Vokietijos ekonomikos ministerija pastaruoju metu reiškė susirūpinimą, kad Rusija po jų gali nebeatverti dujų sklendžių.
Rusija jau birželio viduryje esą dėl sugedusios turbinos smarkiai sumažino dujų tiekimą vamzdynu. Vokietijos vyriausybė nuo pat pradžių abejojo šiuo argumentu.
Kovą Vokietijos kancleris teigė, kad ES nesiryš taikyti sankcijų rusiškiems energetiniams ištekliams, nes, kol kas, kitų būdų užtikrinti ES energetinį saugumą, nėra. Nepaisant to, jau birželį į šeštą sankcijų paketą pateko ir rusiška nafta.
Europos Sąjungai vis didinant Rusijai taikomų sankcijų skaičių, metinė eurozonos infliacija birželį šoktelėjo iki 8,6 proc. Labiausiai ES brango energija. Jos kaina, skaičiuojant metine išraiška, padidėjo 41,9 proc.
Artėjančios krizės fone Vokietijos valdžia ne kartą ragino gyventojus pradėti taupyti energiją. Vokietijos vice-kancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habekas (Robert Habeck) prognozavo, kad artėjančią žiemą šalis išgyvens tik išmokusi taupyti ir laiku užpildžiusi visas dujų saugyklas. Jis prisipažino, kad sumažėjus rusiškų dujų tiekimui ir atsiradus jų deficito rizikai, jis ir pats pradėjo rečiau praustis.