Vokietijos vyriausybė ir šalies regionų vadovai susitarė dėl plano, pagal kurį iki 2038-ųjų bus pamažu atsisakoma anglį deginančių jėgainių. Už jėgainių uždarymų sukeliamą žalą šalies valdžia numato skirti apie 40 mlrd. eurų kompensacijų, praneša BBC.
1 nuotr.
Galutinė data, iki kurios turės būti uždaromos itin taršias rusvąsias anglis deginančios jėgainės, greičiausiai bus kiek paankstinta ir nukelta į 2035-uosius, tačiau tai priklausys nuo padarytos pažangos.
Siekiant padengti jėgainių uždarymo daromą žalą, keturioms labiausiai nukentėsiančioms šalies teritorijoms – Saksonijos-Anhalto, Saksonijos, Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Brandenburgo regionams – bus skiriama 40 mlrd. eurų kompensacijų suma.
Didžioji dalis lėšų bus skiriama naujų infrastruktūros projektų kūrimui nuo anglies priklausomose vietovėse ir darbuotojų perkvalifikavimui. Dėl prarastų gamybos apimčių kompensacijos bus suteikiamos ir kasykloms bei anglių įmonėms.
Vokietijos vyriausybė šį mėnesį pristatys įstatymo projektą, kuriuo bus įteisinamas anglies atsisakymas. Šalies parlamentas šiam įstatymui turi pritarti iki šių metų vidurio.
Anglis šiuo metu yra atsakinga už trečdalį visos šalyje pagaminamos elektros energijos, o daugiau nei pusė iš anglies pagaminamos energijos yra išgaunama deginant taršias rusvąsias anglis. Negana to, Vokietija yra didžiausia rusvųjų anglių išgavėja pasaulyje.
2017-aisiais Vokietijos rudųjų anglių suvartojimas buvo atsakingas už 44 proc. visų šios rūšies anglių suvartojimo visoje ES. Tais metais į Bendrijos jėgaines šalis pristatė apie 359 mln. tonų rusvųjų anglių.
Vokietija siekia iki 2030-ųjų pasigaminti bent 65 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
