Visa valdžia talibams. Kas toliau?

Talibanas savaitgalį įžengė dar giliau į paskutinįjį pasipriešinimo Afganistane bastioną. Talibai pranešė apie įnirtingus mūšius Pandžšyro slėnyje ir, anot pranešimų, užėmė dar kelias į šiaurę nuo Kabulo esančios provincijos teritorijas.

Pandžšyro slėnis jau dešimtajame dešimtmetyje buvo pasipriešinimo islamistams bastionas ir niekuomet nebuvo perimtas. Prieš tris savaites slėnyje susiformavo nauja pasipriešinimo grupuotė pavadinimu NRF, vadovaujama 2001 metais nužudyto Afganistano karo vado ir Talibano priešininko Ahmado Šacho Masudo (Ahmad Shah Massoud) sūnaus Ahmado bei buvusio viceprezidento Amrulos Saleho (Amrullah Saleh). Pastarasis dėl talibų apsiausties įspėjo dėl humanitarinės krizės slėnyje.

Vakar Talibanas mėgino pateisinti Pandžšyro provincijos užėmimą jėga. Kai žlugo derybos, nes du asmenys nesutiko kalbėtis, Talibanas buvo priverstas nusiųsti ginkluotąsias pajėgas ir pradėti operaciją, spaudos konferencijoje Kabule sakė minėtas islamistų atstovas Z.Mudžahidas. Manoma, kad jis omenyje turėjo du minėtus pasipriešinimo lyderius.

Pandžšyras visiškai kontroliuojamas Talibano, karas baigėsi, ir šalis įveikė krizę, vakar aiškino Z.Mudžahidas. Kartu jis įspėjo dėl bet kokio priešinimosi naujajai valdžiai. Už tai esą bus griežtai baudžiama. Z.Mudžahidas paragino buvusias vyriausybines pajėgas prisijungti prie Talibano.

Tuo metu A.Masudas tviteryje pranešė, kad yra saugioje vietoje.

A.Merkel laukiama

Radikalus islamo Talibanas, anot atstovo, džiaugtųsi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel apsilankymu Afganistane. „Angela Merkel būtų ypač nuoširdžiai sutikta, - kanalui „Bild Live" vakar sakė Z.Mudžahidas. - Mes tikrai labai džiaugtumėmės, jei ji atvyktų."

Z.Mudžahidas kartu patvirtino prašymą Vokietijos vyriausybei toliau finansiškai remti Afganistaną. „Norime, kad Vokietija remtų mus humanitarinėje srityje ir padėtų, kiek Vokietijos vyriausybė gali", - kalbėjo jis. Afganistanui esą reikia pagalbos ir sveikatos sistemos, švietimo bei infrastruktūros srityse. Be to, anot Z.Mudžahido, vokiečių vyriausybė galėtų padrąsinti verslininkes ir verslininkus atvykti pas mus ir investuoti į mūsų šalį."

Z.Mudžahidas ragino Vokietijoje esančius Afganistano pabėgėlius sugrįžti. „Mes norime, kad visi afganistaniečiai, kurie kaip pabėgėliai gyvena užsienyje, pirmiausiai - Vokietijoje, grįžtų atgal į savo šalį", - sakė jis.

Komentuoja politologas Vadimas VOLOVOJUS:

Esu kategoriškai įsitikinęs, jog talibai tikrai nesiverš į Centrinės Azijos valstybes. Jiems visiškai to nereikia, netgi priešingai - dabar jų pagrindinis tikslas yra tarptautinis pripažinimas, ypač iš tokių valstybių kaip Rusija, Kinija, Iranas, galbūt netgi Vokietija, su kurios kanclere jie visai nebūtų „prieš" susitikti, jeigu tik ši „pasirašytų"... Pagaliau jie oficialiai ir patys pareiškė, jog neketina nieko pulti - taigi, sudėjus visas aplinkybes, talibaniškojo islamizmo plitimo į aplinkines valstybes grėsmė yra minimali. Problema yra kita. Talibai priprato kovoti dėl valdžios, tačiau dabar jiems iškilo kita užduotis: stabilizuoti valdžią bei kontroliuoti šalį. O Afganistanas yra tokia šalis, kurioje sunku tą daryti, be to, ten yra gera dirva įsikurti įvairioms teroristinėms grupuotėms bei organizacijoms. Tuo labiau kad Sirijoje nelabai yra joms ką veikti, o štai Afganistanas kartu su keliomis nestabiliomis Afrikos valstybėlėmis gali tapti tokiu terorizmo placdarmu. Jau dabar sakoma, kad Afganistane veikia tokios organizacijos. Ir čia talibų, siekiančių legitimizacijos, užduotis yra neleisti joms steigtis bei plisti. Šie nekontroliuojami smogikai tikrai gali pradėti puldinėti ir aplinkinių valstybių teritorijas, o tai dar labiau apsunkintų Talibano pripažinimą. Kaip begalvotum, dabar talibams mažiausiai reikia neramumų bei šalies teritorijoje veikiančių jų nekontroliuojamų grupuočių, kurios talibus gali „pakišti" po užsienio smūgiu. Todėl neatmesčiau varianto, jog Talibanas taptų su teroristais kovojančių valstybių sąjungininku.

Na, o Angelai Merkel, žinoma, nėra reikalo kalbėtis su talibais, juolab kad ji yra besitraukianti iš posto kanclerė. Apskritai, nei vokiečiai, nei kokie rusai ar kinai dabar neskubės, nors talibai ir labai norėtų, kad su jais kalbėtųsi kaip su rimtais partneriais. Bet čia šnekame tik apie oficialius santykius. Pavyzdžiui, kinai ir pakistaniečiai ten jau aktyviai dirba, o Rusijos viešojoje erdvėje taip pat vis daugiau pasvarstymų, kad reikėtų suaktyvinti savo veiklą. Kitaip sakant, jie dabar neoficialiai bendradarbiauja saugumo srityje, o pripažinti Talibano niekas neskubės, nes niekas nenori gadinti savo įvaizdžio...

Yra ir dar vienas svarbus klausimas, galintis paspartinti arba sulėtinti Talibano pripažinimą. Tai Afganistane gaminamų narkotikų platinimas pasaulyje. 2001 metais iki Amerikos atėjimo talibai sumažino narkotikų prekybą, todėl bus įdomu pamatyti, kaip jie elgsis dabar, kai įtvirtino absoliučią valdžią šalyje.