respublika.lt

Valdžia bando visuomenės kantrybę: po Europą siaučia tūkstantiniai mitingai (69)

2021 rugpjūčio 31 17:40:18
Ričardas ČEKUTIS

Savaitgalį visą Vakarų Europą drebino nauji protestai prieš valdžių taikomus įvairiausius suvaržymus, o politologai jau svarsto apie naująją tikrovę ir valdžios eksperimentus, bandant visuomenės kantrybės ribas.

×
nuotr. 8 nuotr.
Graikai visą savaitgalį audringai protestavo prie šalies parlamento. EPA-Eltos nuotr.



Protestai Graikijoje

Sekmadienį dviejuose Graikijos miestuose tūkstančiai žmonių protestavo prieš vyriausybės koronaviruso politiką.

Remiantis vietos žiniasklaidos priemonių skaičiavimais, proteste Atėnuose dalyvavo apie 3 tūkst., o demonstracijoje Salonikuose - daugiau kaip 5 tūkst. žmonių, nors patys organizatoriai nurodo kur kas didesnius skaičius.

Sutemus nuo besibaigiančio protesto Atėnuose atsiskyrė 200 žmonių, kurie prie parlamento pastato pradėjo mėtyti į policiją padegamuosius įtaisus ir akmenis. Pareigūnai į tai atsakė apsvaiginti skirtomis granatomis, ašarinėmis dujomis ir vandens patranka.

Pagal Graikijos įstatymus, restoranuose ir kultūros įstaigose gali lankytis tik paskiepyti žmonės, o nuo rugsėjo 1 d. iš darbo bus atleidžiami neskiepyti sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai.

Didžiosiose šaliai priklausančios Kretos salos dalyse ir kitose salose Egėjo jūros pietuose jau kelias dienas galioja 1 val. nakties prasidedanti ir 6 val. ryto pasibaigianti komendanto valanda.

Areštai Vokietijoje

Vokietijos sostinėje Berlyne savaitgalį keli tūkstančiai žmonių susirinko į protestus prieš Vyriausybės koronaviruso politiką, nors kelios demonstracijos buvo uždraustos. Pranešama, kad sulaikyti 36 asmenys.

Policija lydėjo atskiras demonstrantų kolonas. Būta keletas išpuolių prieš pareigūnus, vienas jų sužeistas.

Padėčiai stebėti buvo pasitelkti sraigtasparniai, atitverta dalis vyriausybinio kvartalo. Nepaisant virtinės demonstracijų draudimo, policija buvo pasirengusi didelei akcijai. Buvo sutelkta apie 2000 pareigūnų.

Policija uždraudė devynias demonstracijas. Tris skundus dėl demonstracijų rengimo Administracinis teismas atmetė, vieną patenkino. Šeštadienį ir sekmadienį leista surengti po vieną protestą - juose bus galima dalyvauti po 500 žmonių, tačiau protestuotojų buvo kur kas daugiau ir policija sunkiai spėjo juos vaikyti.

Prieš vienerius metus demonstrantai prasiveržė pro užtvarą prie Reichstago ir neilgam užplūdo laiptus prie vieno įėjimų į parlamento pastatą.

Masės Prancūzijoje

Šeštadienį visoje Prancūzijoje į protestus rinkosi apie 160 tūkst. žmonių, nusiteikusių prieš sveikatos pasą, kuris, anot jų, nesąžiningai riboja neskiepytus žmones, nurodė šalies Vidaus reikalų ministerija.

Iki ankstyvo šeštadienio vakaro valdžios institucijos turėjo duomenų apie 222 atskiras protesto akcijas, įskaitant 14 500 žmonių, kurie išėjo į Paryžiaus gatves.

Kaip pranešama, per septintą iš eilės protestų savaitgalį sulaikyta 16 žmonių ir nesunkiai sužaloti trys policijos pareigūnai.

Tuo metu kai kurie akcijos Bordo mieste dalyviai teigė atsisakantys prieš netrukus prasidėsiančius naujus mokslo metus skiepyti savo vaikus. „Mes nesame laboratorinės žiurkės", - teigė proteste su tėčiu dalyvavęs 11-metis. „Mes gyvename laisvoje šalyje, nėra duomenų, kurie pateisintų masinį skiepijimą", - teigė berniuko tėtis, palygindamas spaudimą skiepytis su seksualine prievarta.

Komentuoja politologas Vadimas VOLOVOJUS:

Net jei visiškai atsiribotume nuo įvairiausių sąmokslo teorijų, pasaulyje egzistuoja įtikinama versija, jog įvairiose valstybėse valdžia bando savo visuomenių kantrybės ribas, t.y. mėgina tikrinti, kiek ir kokią kontrolę žmonės dar gali toleruoti. Pirmiausia buvo kaukės, tuomet - draudimai būriuotis, dar vėliau - „galimybių pasai", galiausiai - priverstinis skiepijimasis, testavimas ar netgi „čipavimas"... O kodėl gi ne - svarbiausia, jog valdžia visada sako tą patį: tai daroma tik jūsų naudai ir jūsų saugumui...

Žmonės į visus ribojimus iš pradžių reagavo gana ramiai, ypač tose valstybėse, kuriose nėra protesto tradicijos. Pavyzdžiui, kaip pas mus, kurie ilgai gyveno totalitarinėje Sovietų Sąjungoje. Todėl mūsų kantrybę galima ilgai bandyti, kol pagaliau visi susirinks prie Seimo ir pradės į policiją mėtyti akmenis. Vakaruose ta kantrybės riba aptinkama daug greičiau.

Bet kuriuo atveju, valdžia stebi: štai prasidėjo protestai, bet kiek jie agresyvūs ir pavojingi pačios valdžios egzistencijai? Kiek jie peržengia konstitucines ribas? Kaip reaguojama į policijos prievartą? Jeigu tai iš esmės kritinės ribos neperžengia, vadinasi, galima tęsti toliau eksperimentus ir dar labiau ką nors apriboti ar apkarpyti žmogaus teises. Kitaip tariant, valdžiai visada svarbu aptikti ribą tarp garo išleidimo ir rimtų riaušių, kurios grėstų bendram politiniam stabilumui šalyje. Žinoma, pati valdžia čia taip pat rizikuoja savo politine ateitimi, bet vis daugiau požymių, kad tiesiog čiupinėjamos ir tikrinamos visuomenės kantrybės ribos. Juolab mes nežinome tikrųjų galutinių valdžios tikslų - kiek ji nori ir gali eiti toliau su įvairiausiais suvaržymais.

Kur yra riba, už kurios valdžia jau negalėtų suvaldyti visuomenės? Manyčiau, riba slypi buitiniame kasdieniame nepasitenkinimo augimo lygmenyje, kai valdžios sprendimai iššaukia konkrečius dirgiklius. Pavyzdžiui, pas mus valdžia jau mėgino uždrausti viešąjį transportą tiems, kurie neturi Galimybių paso. Iškart neišvengiamai prasidėtų konfliktai, nesusipratimai, didėtų įtampa. Vienas dalykas, kai žmonės protestuoja organizuotai gatvėje, o visai kas kita, jeigu prasideda buitiniai nepaklusnumo aktai parduotuvėse, viešajame transporte, valstybinėse įstaigose ir pan. Jeigu tokį žmonių nepaklusnumą lydėtų dar ir masiniai protesto mitingai bei susidūrimai su teisėsauga, tuomet ir valdžiai tektų susimąstyti, ar toliau veržti ribojimų ir suvaržymų kilpą.

Tačiau kol kas aiškumo nėra. Mes gyvename situacijos viduje ir valdžiai po truputį didinant suvaržymų mastą, žmonės paprastai nesuvokia, kas jau yra įvykę.

Čia panašiai kaip su homoseksualistų „teisėmis" - visai neseniai net Vakaruose buvo sunku įsivaizduoti, kad kas nors rimtai galėtų šnekėti apie vienalytes santuokas ar kokį nors lyties keitimą. Tačiau mes net nepastebėjome, kaip visa tai buvo beveik „normalizuota" - dabar diskutuojama, tik kaip geriau visa tai įteisinti ir įforminti... Taip ir šiuo atveju - jau įvesti tam tikri ribojimai, su kuriais mes kaip ir sutinkame: ir kaukes dėvime, ir Galimybių pasus daromės, ir skiepijamės... Tarsi būtų siekiama, kad visuomenė palaipsniui priprastų prie naujų pokyčių, o tuomet dar naujesni pokyčiai neatrodo tokie baisūs... Mes dabar gyvename naujoje tikrovėje, kurioje įsivyrauja nauja valdžios kontrolė, naujas mums primestas „normalumas"...

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (69)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • IŠVADA: Bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“ bendrai sukurta vakcina nuo COVID-19 po trijų dozių „vis dėlto veiksminga“ prieš omikron atmainą, sakoma trečiadienį paskelbtame Vokietijos bendrovės pranešime.
  • AUKCIONAS: Keli Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto ginklai aukcione JAV parduoti už beveik 3 mln. dolerių.
  • KATASTROFA: Indijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Bipinas Rawatas ir jo žmona yra tarp 13 žmonių, žuvusių trečiadienį per sraigtasparnio katastrofą šalies pietuose, pranešė Karinės oro pajėgos.
  • KVOTA: Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu tarptautinio transporto sektoriui 2022 metams nustatyta 16 tūkst. dydžio kvota vairuotojams iš užsienio, kuri yra 4,4 tūkst. didesnė nei šiemet.
  • TITULAS: Žurnalo „Time“ skaitytojai išrinko Brazilijos prezidentą Jairą Bolsonarą Metų žmogumi.
  • IŠLAIDOS: Kalėdinės dovanos ir vaišių stalas kiekvienam šalies gyventojui vidutiniškai atsieis 180 Eur, teigia SWED banko vykdyta apklausa.
  • NATO: JAV prezidentas Joe Bidenas, reaguodamas į Maskvos susirūpinimą dėl NATO plėtros į rytus, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pažadėjo, kad aptars šią temą su kolegomis iš Aljanso.
  • IŠMOKA: Lenkija ir Vengrija, tikėtina, šiemet nesulauks pirmosios milijardų eurų išmokos iš ES lėšų, skirtų ekonomikos gaivinimui po pandemijos, antradienį perspėjo aukščiausio rango pareigūnas.
  • TRANZITAS: Seimo Užsienio reikalų komitetas ragina nedelsiant nutraukti vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ krovinių tranzitą per Lietuvą.
  • ĮVERTINIMAS: Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Prezidentūroje apdovanojo Konstitucijos egzamino nugalėtojus.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar reikia skiepyti vaikus nuo 5 metų nuo koronaviruso?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Visuomenėje nuolat sklinda kalbos apie „purškiančius” lėktuvus. Kaip manote, ar tai tiesa?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-14 -10 C

-3 +1 C

 

0 +4 C

-9 -3 C

+1 +3 C

 

0 +2 C

0-6 m/s

0-6 m/s

 

0-5 m/s