Valdas ANELAUSKAS: Ar iš tikrųjų Amerikoje gyventi tapo brangu?

Žiniasklaida gąsdina, kad ekonominė padėtis yra bloga ir gali dar labiau blogėti, tačiau Amerikoje gyvenančio apžvalgininko Valdo Anelausko vertinimu, bent kol kas situacija nėra tokia tragiška, kaip bandoma parodyti.

Prieš rinkimus Amerikoje visi tik ir kalba apie neva baisiai pablogėjusią ekonominę padėtį. Visuomenės apklausų rezultatai skelbiami vos ne kiekvieną dieną ir iš jų darosi aiškiau negu aišku, kad labiausiai amerikiečius neramina šalies ekonomika ir auganti infliacija.

Kaip paaiškėjo iš televizijos „EWTN News" ir žiniasklaidos grupės „RealClear" atliktos apklausos, dauguma katalikų rinkėjų šešiose pagrindinėse „mūšio lauko" valstijose - Arizonoje, Floridoje, Džordžijoje, Nevadoje, Ohajuje ir Pensilvanijoje - pačia aktualiausia problema laiko blogėjančią ekonomiką. Taip mano 63,1 proc. šiose valstijose gyvenančių katalikų. Jiems ekonominiai rūpesčiai nustelbia visus kitus klausimus.

Panašiai atsakinėjo ir „Morning Consult" bei internetinio laikraščio „Politico", Monmuto universiteto (Niudžersis), CNBC televizijos, „Pew tyrimų centro" atliktų apklausų dalyviai. Dauguma amerikiečių šventai įsitikinę, kad JAV ekonomikos reikalai jau visai prasti ir jeigu toliau šitaip bus, tai galima greitai sulaukti ir recesijos, ir depresijos, ir gal net ekonomikos kolapso...

Manęs didele meile Amerikai niekas negalėtų apkaltinti, bet iš savo „varpinės" pabandysiu tą daugumos amerikiečių įsitikinimą paneigti. Jei sakoma, kad ekonominė padėtis JAV dabar esanti neva tokia bloga, kokios seniai nėra buvę, tai kuo tą galima įrodyti?

Ekonomika dabar juk išties įgavo stebėtiną galią - ji, o ne pats žmogus, kuria ir žmogaus norus ir poreikius. Tačiau poreikiai, kurie tokiu būdu yra sukuriami, juk nėra nei būtini, nei natūralūs. Juk iš tikrųjų žmogui reikia labai nedaug. Savo materialinius poreikius galima būtų sumažinti iki protingo minimumo, kas iškart gyvenimą padarytų žymiai lengvesnį.

Amerikoje sukurta patologiškų vartotojų visuomenė. Vyraujanti santvarka yra nukreipta į turėjimą, kaupimą, savininkiškumą, vartojimą. Ji turi įtakos visoms gyvenimo sritims. Jos filosofija: „Esu tai, ką turiu; vadinasi, kuo daugiau turiu, tuo vertingesnis esu". Šiandien Amerikoje ne pats žmogus kuria sau gyvenimo taisykles. Jos primetamos ekonomikos, todėl daugumai amerikiečių ekonomika užima pačią svarbiausią vietą jų sąmonėje. Žmogui diktuojama, kad jis turi daug dirbti, uždirbti ir pirkti, pirkti, pirkti...

Infliacija didelė, bet...

Taip, niekas negalėtų paneigti, kad JAV ekonominė padėtis šiuo metu yra labai ryškiai pablogėjusi. Tokios aukštos infliacijos nėra buvę dešimtmečius. Vasarą ji pasiekė net 8,2 proc. - aukščiausią lygį per daugiau kaip 40 metų. Tačiau infliacija Europoje dar didesnė ir rugsėjį ji siekė vidutiniškai 10 proc. Lietuvoje rugsėjį infliacija išvis buvo net 22,5 proc. ir buvo antra pagal dydį ES. Taigi, lyginant su Lietuva, Amerikoje infliacija yra išties labai nedidelė.

Dar vienas JAV ekonomikos „laidotojų" argumentų - milžiniška valstybės skola, kuri ką tik pasiekė 31 trilijoną dolerių. Tai išeitų po 94 tūkstančius dolerių kiekvienam amerikiečiui, įskaitant ir vaikus. Tačiau ar tai jaučia žmonės? Ne, tikrai ne! Jei specialiai nesidomėčiau, kokia ta JAV skola, tai net nežinočiau. Daugelis amerikiečių, esu įsitikinęs, nieko apie ją ir nežino.

Kas dirba, tas uždirba

Oregonas, kuriame gyvenu, gali būti viena gražiausių Amerikos valstijų, bet, deja, ji nėra pigi. Šiuo metu Oregonas - penktas tarp pačių brangiausių valstijų, o pragyvenimo išlaidos čia 31,43 proc. didesnės nei šalies vidurkis.

Dažnai sakoma, jog minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) JAV neva yra per mažas, kad leistų žmogui normaliai gyventi. Nuo birželio MMA Oregone yra 13,50 JAV dolerių už valandą. Dirbantis pilną darbo dieną uždirba 2 160 dolerių kas mėnesį, per metus - 25 920. Su tokiu uždarbiu iš bado nemirsi ir gyventi palapinėje nereikės. Jeigu šeimoje už MMA dirba ir vyras, ir žmona, tai per abu uždirba 4 320 dolerių per mėnesį, arba 51 840 dolerių per metus. Tai jau beveik vidurinės klasės pajamos.

Oregone vidurinės klasės samprata labai plati. Žmogui, kad jis būtų jai priskiriamas, reikia turėti metines pajamas tarp 26 041 ir 78 124 dolerių. Dviem ir be vaikų - tarp 36 828 ir 110 483 dolerių. Keturių asmenų šeimai - tarp 52 082 ir 156 247 dolerių. Su MMA, kada abu tėvai dirba, net ir keturių asmenų šeima beveik patenka į šiuos rėmus. Bevaikei porai su MMA vieta vidurinėje klasėje garantuota. Panašus yra ir visos Amerikos vidurkis.

Vidutinis atlyginimas Oregone - 5155 doleriai per mėnesį, arba 30 dolerių už valandą. Jis pagal atlyginimus užima 13 vietą iš 50 valstijų. Padoriu atlyginimu čia laikoma 3627 doleriai per mėnesį (21 už valandą), kas yra šiek tiek mažiau nei visos Amerikos „padorus" vidurkis - 3825 doleriai (22 už valandą). JAV oficialiai laikoma skurdu, jeigu žmogaus pajamos per mėnesį yra 1073 dolerių vienam asmeniui arba 2208 dolerių keturių asmenų šeimai. Tad dirbantys Oregone už MMA tikrai negyvena skurde.

Turguose brangiau

Maisto prekės dabar išties kainuoja kiek daugiau nei anksčiau. Bet kiek daugiau? Normalu, kad laikui bėgant viskas brangsta, tačiau pastaruoju metu išlaidos maistui padidėjo, kaip daugelis sako, astronomiškai. Ar tai tiesa? Nepastebėjau. Mes maitinimuisi skiriame ypatingą dėmesį, tad daugumą maisto produktų perkame ne parduotuvėse, o turguje, kur kainos visada buvo ir yra gerokai didesnės. Lygiai kaip ir patys produktai nepalyginamai geresni.

Laikraštyje buvo straipsnis apie maisto produktų pabrangimą parduotuvėse. Publikacijoje tvirtinama, kad 2020 metais pirkėjas, nusipirkęs porą svarų vištienos (maždaug kilogramą), dėžutę kiaušinių, galoną pieno (3,78 litro) ir kelis svarus apelsinų, išleisdavo apie 11 dolerių. Dabar toks pat kiekis tų pačių produktų kainuotų 15 dolerių.

Amerikiečiai nesušals

Namų kainas lemia vieta. Toks pat namas, koks Oregone kainuoja pusę milijono, kokioje nors Pietų Karolinoje kainuos gal vos pora šimtų tūkstančių. Vidutinio namo kaina Oregone yra maždaug apie 350 tūkst. dolerių (Portlende 537 tūkst., Judžine 404 tūkst.). Oregonas pagal namų kainą Amerikoje trečias po Havajų ir Kalifornijos. Pigiausi namai - Misisipėje (vidutinė kaina 119 tūkst.), o vidutinė namų kaina Amerikoje - apie 230 tūkst.

Vidutinė buto nuoma Oregone - 1350 dolerių. Nuomos kaina skiriasi priklausomai nuo įvairių veiksnių - vietos, buto dydžio ir t.t. Vidutinė nuoma Portlende - nuo 1250 dolerių už vieno kambario butą iki 2315 dolerių už trijų. Judžine kaina truputį žemesnė, o kur nors Oregono provincijoje būtų dar pigiau. Pati pigiausia nuoma šiuo metu yra Toledo mieste, Ohajuje - 550 dolerių.

Ar nuomos kaina šiais metais išaugo? Nežinau, bet jei tikėti tuo, ką interneto šaltiniai sako, tai Oregone ji brango 10 procentų. Neseniai priimtas nuo 2023 metų sausio 1 d. įsigaliosiantis įstatymas, pagal kurį nuomos didinimas Oregono gyventojams negalės per metus viršyti 14,6 procentų.

Oficialiais vietinio elektros tiekėjo EWEB duomenimis, vidutiniškai elektros vartotojai Judžine elektrai per mėnesį išleidžia apie 109 dolerių, per metus 1308. Tai 49 proc. mažiau už šalies vidutinę metinę 2573 dolerių sąskaitą. Vidutinis elektros tarifas Judžine yra 12 centų už kWh. Jis yra 31 proc. mažesnis nei vidutinis šalies tarifas - 18 centų už kWh. Šiais metais elektros kaina mūsų mieste padidėjo 3,7 proc., vandens kaina - 3 proc.

Kadangi mokame kartu ir už elektrą, ir už vandenį su kanalizacija, tai ateina viena bendra sąskaita, tačiau kiek už ką priskaičiuota yra nurodyta joje atskirai. Lyginant rugsėjo sąskaitą su pernykšte, ji išaugo 10 dolerių - nuo 118 iki 128.

Už elektrą, kurios pernai rugsėjį sunaudojom 356 kWh, mokėjome 53 dolerius. Šiemet rugsėjį elektra kainavo 61 dolerį, tačiau ir sunaudojome jos kiek daugiau - 414 kWh.

Vanduo pernai kainavo 32 dolerius, šiemet - 33. Sunaudota jo buvo tiek pat. Kanalizacija šiek tiek pabrangusi: pernai mokėjom 25, šiemet - 26 dolerius. Dar 8 doleriai kiekvienoje sąskaitoje būna kažkoks mokestis miestui už lietaus vandenį.

Šildymas bute elektrinis, tad šilumos kaina įeina į elektros kainą. Nešąlame ir šilumos žiemą netaupome. Jei palyginsime, kiek pernai mokėjome už elektrą rugsėjį (53 doleriai) ir gruodį (84 doleriai), išeina, kad žiemą buto šildymas kainuoja vidutiniškai apie 30 dolerių.

Dujos Oregone kainuoja 19 dolerių už tūkstantį kubinių pėdų (apie 28 kub. m). Pigiausios dujos yra kaimyninėje Aidaho valstijoje, kur tūkstantis kubinių pėdų kainuoja tik 11 dolerių. Brangiausios Havajuose - 63 doleriai. Nors gamtinių dujų kaina šiemet padidėjo vidutiniškai 8,4 proc., Oregone ji padidėjo net 20,3 proc. Tačiau tai irgi niekis palyginti su Šiaurės Dakota, kur dujos pabrango net 50,2 proc. O ten dujos šildymui labai reikalingos, nes tai viena pačių šalčiausių valstijų Amerikoje.

„Astronominė" benzino kaina

Šiemet labiausiai pabrango benzinas. Jo kaina nuo 2020 metų išaugusi net 105 proc.! Dabar net dažniau nuvykti prie vandenyno negalime, nes kainos tokios, jog ne iki pramoginių kelionių... Šiuo metu benzinas šiek tiek atpigęs, bet vis tiek mūsų mieste kainuoja vidutiniškai apie 5 dolerius už galoną (3,78 litrai). Tokių kainų Amerikoje dar nėra buvę per daugiau nei 30 metų kiek čia gyvenu. Bent jau Oregone tai tikrai.

Tačiau, jei lygintume benzino kainą su Europos ir Lietuvos kainomis, tai Amerikoje vis tiek jis pigesnis. Kiek žinau, litras pigiausio benzino Lietuvoje kainuoja 1,65 euro, tai galonas kainuotų net 6,16 dolerio, kas tikrai brangiau nei pas mus. Ir nelyginsiu pajamų čia bei Lietuvoje, nes tai būtų nepadoru...