URM ir toliau ieško su kuo susipešti

- Prieš keletą savaičių į viešumą buvo paleista abstrakti informacija apie esą kaimyninėje šalyje sulaikytus Lietuvos piliečius, tačiau patikslinimų taip ir nebuvo sulaukta.

- Manau, kad tai tik dar kartą įrodo, jog dabartinis URM vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos paveldėtojas Gabrielius Landsbergis ne tik neturi reikiamų kompetencijų bei gebėjimų savo užimamoms pareigoms, bet ir bando toliau bloginti toli gražu ne pačius geriausius santykius su kaimynine šalimi.

Visgi tai neturėtų stebinti, nes jis pažengė ne ką toliau, nei jo mokytojai. Istorija apie sulaikymą labai primena 1940 m. pavasarį Sovietų Sąjungos Lietuvai išsakytus kaltinimus dėl esą grobiamų Raudonosios armijos karių. Remdamiesi tuo, sovietai prie Lietuvos sienų sutelkė gausias pajėgas, kurios vasaros pradžioje kirto Lietuvos sieną ir okupavo kraštą.

Kokie yra URM vadovo, leidžiančio plisti jūsų minėtai informacijai, tikslai, negaliu pasakyti, bet kalbėti apie logiką niekaip neišeina.

- „Respublikos" šaltiniai Baltarusijoje patikino, kad nieko panašaus nėra girdėję. Minsko kritikai iš „Nexta" irgi tokios informacijos nepaskelbė. Gal Vilnius kažką žino geriau už visus kitus?

- Pirmasis, kaip suprantu, šią informaciją paskelbė portalas „Delfi". Kalbant apie tai, galima prisiminti, kad portalas seniai yra vienos partijos žaidėjų rankose ir skelbia tik jiems naudingą informaciją, todėl URM žinučių transliavimą vertinčiau kaip portalo bandymą palaikyti dabartinės vyriausybės atstovų poziciją ir pareiškimus. Jeigu vyriausybė sako, kad Vilnius turi pyktis su Minsku, tai jai dirbančios „nepriklausomos" žiniasklaidos priemonės tokią žinią ir skleidžia.

Be to, kiek pamenu, tai ne pirmas kartas, kai „Delfi" skelbia informaciją jos nepatikrinęs. Juk buvo galima po URM pareiškimo susisiekti su Lietuvos konsulatu Baltarusijoje, paprašyti patikslinti gautas žinias ir t.t. Labai abejoju, kad tai buvo padaryta, nes paskelbtoje medžiagoje apie tai net neužsimenama.

Jeigu jau skelbiama, kad kažkur yra sulaikyti mūsų šalies piliečiai, tai turėtų būti patikslinta, kiek jų buvo sulaikyta, kada, kokios yra sulaikymo priežastys. Nurodyti vardai ir pavardės, patikslinta, ką nuveikė mūsų diplomatinės institucijos, kad palengvintų sulaikytųjų situaciją. Kadangi nieko panašaus nebuvo padaryta, belieka konstatuoti tai, ką jau sakiau - URM vadovauja nekompetentingas ir visiškai šioms pareigoms netinkantis veikėjas, labiau besirūpinantis mistinėmis kovomis su didžiosiomis pasaulio šalimis, negu realiais darbais.

- Bet gal visgi yra pagrindas įtarti Baltarusiją turint negerų kėslų? Vienas iš baltarusių saugumo tarnybos vadovų, Pavelas Murevejka, spalio pabaigoje patikino, kad Baltarusija turi visas priežastis nusitiesti per Lietuvos teritoriją „koridorių" jėga. Lapkričio viduryje Baltarusijos užsienio reikalų viceministras Igoris Nazarukas pareiškė, jog Lietuva nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų ir už tai privalės atsakyti.

- Situaciją galima vertinti dvejopai. Viena vertus, pastaruoju metu kalbėti apie realiai blogus Baltarusijos darbus Lietuvos atžvilgiu kaip ir nėra pagrindo. Na taip, nuskambėjo poros veikėjų pareiškimai, tačiau Aliaksandras Lukašenka, kuris realiai viską ir sprendžia, užsiminė, jog tikisi pagerinti santykius tiek su Lietuva, tiek su Lenkija. Taigi, tiesiogiai mums pastaruoju metu baltarusiai nieko blogo nedaro.

Kita vertus, prisiminus mūsų užsienio reikalų ministro G.Landsbergio viražus Taivano klausimu bei sugadintus santykius su Kinija, būtina nepamiršti ir to, kad Minskas yra strateginis Pekino partneris, todėl vis dažnėjantys pareiškimai gali būti vertinami kaip bandymas grasinti kaimynui. Tai jau atrodo rimčiau, nes savo laiku iš Baltarusijos teritorijos buvo atakuota Ukraina, o rusų daliniai panaudojo baltarusių žemes kaip placdarmą puolimui Kijevo kryptimi.

Be to, Minskas vis dar nenutraukė savo hibridinių atakų, kurioms naudojamas demografinis „ginklas" - nelegalai. Į mūsų šalį jų patekti pastaruoju metu bando mažiau, tačiau prisiminkime, kas vyko Lenkijos pasienyje.

Pastarasis momentas turi ir daugiau neigiamo potencialo, nes Europą užplūdusios musulmonų minios atvirai demonstruoja palankumą teroristinėms organizacijoms ir jų veiksmams. Kadaise mielai pabėgėlius iš arabų šalių priglaudusi Švedija dabar liepsnoja. Tiesa, čia suveikė ir daugiau veiksnių, bet švedų pavyzdys puikiai iliustruoja, jog šiandien Europoje sukurta tokia terpė, kurioje, tinkamoje vietoje patalpinus „sprogdiklį", „susprogti" gali bet kuri vakarietiška visuomenė.

Tačiau net ir tokia sudėtinga situacija nesuteikia pagrindo, neturint tikslių žinių ir įrodymų, viešai teigti, esą Baltarusijoje sulaikyti ir kalinami Lietuvos piliečiai. Tokie URM veiksmai yra ne kas kita, kaip įtampos kurstymas, o tai prie gero neveda. Ypač įvertinus tą faktą, kad Lietuva nesiima jokių apčiuopiamų veiksmų tam, jog galimos krizės atveju turėtų organizuotą ir sklandžiai veikiančią krašto gynybą.

- URM paskelbė išsiuntusi Baltarusijai notą, kuria raginama tuojau pat „spręsti Astravo atominės elektrinės aplinkosaugos, branduolinės ir radiacinės saugos klausimus, laikantis visų tarptautinių reikalavimų ir standartų".

- Tokioms notoms, kaip ir bet kokiems viešiems aukštas pareigas einančių asmenų pareiškimams, turi būti pagrindas. O jeigu kažkam vėl kliūva kaimynų atominė elektrinė, tai priešintis jos statyboms reikėjo žymiai anksčiau. Juolab kad jaunojo landsbergiuko bosas Andrius Kubilius, važinėdamas po Baltarusiją dviračiu ir šmėžuodamas kaimynams prieš akis, puikiai žinojo, kas vyksta. Tada jokių realių veiksmų nebuvo imtasi, o dabar vėl bandoma rėkauti. Tik tam reikia turėti įrodymus ir faktus. Beje, kodėl jokių notų nebuvo prieš porą mėnesių? Kokie nauji faktai išaiškėjo tik dabar, dėl kurių reikia teikti notas?

Aš visa tai, kaip ir bendrą dabartinės URM politiką, vertinčiau kaip ramybės drumstimą, bandant rasti priekabių prie kaimynų. O sakant paprasčiau - toks elgesys yra nesveikas.

- Situacijai tampant vis keistesnei, kokios galima laukti Minsko reakcijos?

- Spėčiau, kad oficialusis Minskas arba nekreips į visa tai dėmesio, arba apsiribos ne pirmo svarbumo klerkų pareiškimais. Jie gali būti skambūs, tačiau šiuo metu Baltarusija nėra tokioje situacijoje, kad labai norėtų veltis į atviras peštynes su kaimyninėmis šalimis. Tai, beje, patvirtino ir per Lietuvą „koridorių" norėjęs nutiesti klerkas. Aišku, budrumo prarasti nereikėtų, bet bent jau šiuo metu galime miegoti palyginus ramiai.