O. Arestovyčius: Rusija vilkins karą, kad priverstų Ukrainą atiduoti dalį savo teritorijos

Ankstesnių dienų įvykius skaitykite čia.

Karo Ukrainoje video galerija

2022-05-10 ĮVYKIAI

09:48 O. Arestovyčius: Rusija vilkins karą, kad priverstų Ukrainą atiduoti dalį savo teritorijos

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per savo Pergalės dienos kalbą leido suprasti, jog jis nėra suinteresuotas karo eskalacija pasitelkiant branduolinius ginklus ar įsiveliant į tiesioginį konfliktą su NATO, rašo agentūra AP.

O. Arestovyčius atkreipė dėmesį į V. Putino teiginį, kad Rusija pagerbs Antrajame pasauliniame kare besikovusių žmonių atminimą „darydama viską, kad nepasikartotų pasaulinio karo siaubas". Pasak Ukrainos prezidento patarėjo, tai reiškia, „kad branduolinio karo nebus. Karo su NATO nebus. Tačiau bus lėtai bandoma išspręsti tris pagrindines problemas" - visišką Luhansko, Donecko ir Chersono sričių kontrolės perėmimą.

Jei Rusija įgyvendintų šiuos planus, ji įgytų pramoninio Donbaso, apimančio Mariupolio uostamiestį, kontrolę ir galėtų suformuoti sausumos koridorių į 2014 metais aneksuotą Krymą.

Vėlų pirmadienį duodamas interviu, O. Arestovyčius nurodė, kad Rusija vilkins karą, siekdama priversti Ukrainą atsisakyti šių teritorijų kontrolės. Pasak jo, Ukrainos galimybės sužlugdyti šiuos planus priklausys nuo to, ar Vakarai pristatys šaliai jai taip reikiamų sunkiųjų ginklų.

09:41 Slovakijos premjeras: prasidėjus karui, šalis stojo į teisingą pusę

Prasidėjus karui Ukrainoje, Slovakija stojo į teisingą istorijos pusę. Tai pirmadienį Bratislavoje per didelį mitingą Ukrainai remti pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris, praneša portalas „aktuality.sk".

„Šįsyk Slovakija nedvejojo. Tai visam pasauliui parodė, kad mes vertiname gyvenimą ir esame pasirengę nuoširdžiai ir šiltai priimti nuo karo bėgančius žmones", - sakė premjeras, pridurdamas, kad didžiuojasi slovakais.

Mitinge taip pat kalbėjo Slovakijos URM valstybės sekretorius Martinas Klusas. Jis priminė, kad Ukraina kovoja ir už Slovakiją.

„Ukrainiečiai miršta už tai, kad vieną kartą taptų dalimi Europos, kurios dalis esame mes ir iš kurios mus kai kas labai nori išplėšti", - sakė jis.

E. Hegeris įteikė apdovanojimus aktyvistams, teikusiems pagalbą pabėgėliams Slovakijos ir Ukrainos pasienyje.

Pirmadienį Bratislavos Slavino rajone taip pat buvo surengta akcija, skirta Rašizmo aukų dienai. Ją mėgino sužlugdyti agresyviai nusiteikę asmenys su sovietinėmis vėliavomis ir raidėmis Z. Policija sulaikė du iš jų už viešosios tvarkos pažeidimą.

08:01 Į Kanadą atskrido pirmasis lėktuvas su pabėgėliais iš Ukrainos

Kanados Niufaundlando ir Labradoro provincijos sostinėje Sent Džonse nutūpė pirmasis regiono vyriausybės užsakytas lėktuvas su pabėgėliais iš Ukrainos. Tai pranešė televizijos kanalas „CBC News".

Orlaivis su 166 pabėgėliais, tarp kurių - 55 vaikai, atskrido iš Lenkijos Katovicų miesto.

Visas skrydžio išlaidas padengė provincijos vyriausybė. Oro uoste ukrainiečius sutiko regiono ministras pirmininkas Andrew Furey`is.

Dalis pabėgėlių gavo darbo kvietimus dar būdami Lenkijoje, kadangi Niufaundlando ir Labradoro vyriausybė atidarė Varšuvoje specialų biurą, padedantį ukrainiečiams sutvarkyti dokumentus, įsidarbinti ir įsikurti.

„CBC News" duomenimis, nuo šių metų pradžios į Kanadą atvyko daugiau kaip 19 tūkst. ukrainiečių, bet anaiptol ne visi jie yra pabėgėliai. Nuo kovo vidurio federalinė vyriausybė priėmė daugiau kaip 90 tūkst. ukrainiečių prašymų išduoti vizą.

07:55 Pulitzerio apdovanojimu pagerbti Rusijos karą nušviečiantys Ukrainos žurnalistai

Pulitzerio premijos valdyba pirmadienį pagerbė Ukrainos žurnalistus už „drąsą, ištvermę ir įsipareigojimą teisingai" nušviesti Rusijos invaziją į jų šalį.

Niujorko Kolumbijos universitetui paskelbus 2022 m. prestižinių apdovanojimų laimėtojus, valdyba Ukrainos žurnalistams skyrė „ypatingą pagyrimo raštą". „Nepaisant bombardavimo, pagrobimų, okupacijos ir net žūčių savo gretose, jie atkakliai stengiasi pateikti tikslų baisios tikrovės vaizdą, darydami garbę Ukrainai ir viso pasaulio žurnalistams", - sakė premijos administratorė Marjorie Miller.

Pasak Žurnalistų apsaugos komiteto, Rusijai vasario 24 dieną pradėjus plataus masto invaziją į kaimyninę šalį, žuvo mažiausiai septyni žurnalistai, trys jų - iš Ukrainos.

Daugiausia - tris - žiniasklaidos Pulitzerius pelnė „The New York Times". Laikraštis laimėjo tarptautinių reportažų kategorijoje už tai, kad atskleidė didžiulį žuvusių civilių skaičių per JAV vadovaujamus oro antskrydžius Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Iraką, Siriją ir Afganistaną. Jis taip pat gavo apdovanojimą už nacionalinį tyrimą apie mirtinus incidentus policijos darbe Jungtinėse Valstijose. Salamishah Tillet laimėjo kritikos kategorijoje už straipsnius apie rasę mene ir kultūroje.

Tarp kitų apdovanotųjų - „The Washington Post" už „įtikinamą ir vaizdingai pateiktą pasakojimą" apie JAV Kapitolijaus šturmą 2021 m. sausio 6 d., penki „Getty" fotografai už nuotraukas iš šio užpuolimo, Marcusas Yamas iš „Los Angeles Times" už JAV pasitraukimo iš Afganistano vaizdus, taip pat keturi „Reuters" fotografai, dokumentavę Indijos kovą su COVID-19.

2022-05-09 ĮVYKIAI

20:50 Prorusiški separatistai Mariupolyje išskleidė milžinišką Georgijaus juostą

Prorusiški separatistai pirmadienį užimtame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje minėjo 77-ąsias Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines. Kremliaus partijos „Vieningoji Rusija" duomenimis, miesto centre buvo išskleista milžiniška Georgijaus juosta, pranešė agentūra TASS.

Georgijaus juosta yra Rusijos karinis simbolis, kuris nuo 2005 metų naudojamas pergalei Antrajame pasauliniame kare prisiminti. Ji laikoma ir prezidento Vladimiro Putino rėmėjų atpažinimo ženklu. Ukrainoje Georgijaus juosta nuo 2017 metų yra uždrausta.

Oficialiais duomenimis, Mariupolyje išskleista juosta buvo 2 100 kvadratinių metrų dydžio. Nuotraukose buvo matyti, kaip ji nešama per smarkiai sugriauto miesto centrą.

Eitynėms vadovavo prorusiškos separatistų vadovybės Donecke atstovai. Jie iš naujo uždegė ir „amžinąją ugnį". Prisimenant nukautus rusų pajėgų karius, viena gatvė pervadinta į Didvyrių alėją. Kiek žmonių dalyvavo eitynėse, nežinoma.

Mariupolyje prieš karą gyveno daugiau kaip 400 000 žmonių. Dabar jų čia liko maždaug trečdalis. Dauguma gyventojų pabėgo.

Pranešama, kad pirmadienį rusų daliniai toliau mėgino šturmuoti vis dar Ukrainos kovotojų ginamą „Azovstal" gamyklą.

20:35 Pentagonas: nėra požymių, kad rusų pajėgos ruoštųsi pulti Odesą

Rusijos oro pajėgų antskrydžiai Odesoje, Pentagono vertinimu, nereiškia, kad netrukus gali būti surengta didelė ataka prieš šį Ukrainos uostamiestį.

Rusų kariuomenė šiuo metu nėra pajėgi ten vykdyti puolimą iš sausumos ar jūros, pirmadienį sakė aukštas Pentagono atstovas. Esą gali būti, kad raketų atakos yra skirtos tik dėmesiui nukreipti.

Jei ukrainiečių pajėgos, reaguodamos į šias atakas, susikoncentruotų į Odesos gynybą, paramos pritrūktų kitur, aiškino Pentagono atstovas. „Tokia yra prielaida. Mes tiksliai to negalime pasakyti", - pridūrė jis.

20:25 JT žmogaus teisių taryba rengs posėdį dėl Ukrainos

JT Žmogaus teisių taryba ketvirtadienį specialioje sesijoje aptars blogėjančią padėtį Ukrainoje.

Posėdis numatytas paprašius Ukrainai, kurioje nuo vasario pabaigos vyksta Rusijos pradėtas karas.

Prašymą Ženevoje posėdžiaujančiai tarybai palaikė 53 šalys.

Kovo mėnesį taryba įsteigė Nepriklausomą tarptautinę tyrimo komisiją įtariamiems žmogaus teisių pažeidimams Ukrainoje ištirti.

16:04 Netikėtai atvykusiam į Odesą Europos Vadovų Tarybos pirmininkui teko bėgti į slėptuvę

Pirmadienį Odesoje su iš anksto neskelbtu vizitu apsilankęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘as Michelis buvo priverstas nutraukti susitikimą ir bėgti į slėptuvę, kai pietiniam Ukrainos miestui vėl buvo smogta raketomis, pranešė ES pareigūnas.

Smūgis buvo suduotas tuo metu, kai vyko Ch. Michelio susitikimas su Ukrainos ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu. „Susitikimo su premjeru metu dalyviams teko nutraukti susitikimą ir slėptis, nes į Odesos regioną vėl smogė raketos", - sakė pareigūnas.

Vizito metu Ch. Michelis apžiūrėjo uostą ir „galėjo iš arti pamatyti Rusijos karo poveikį pasaulinėms tiekimo grandinėms", sakė ES pareigūnas.

„Tai, kad daugybė tonų grūdų įstrigo uoste dėl Rusijos vykdomos Juodosios jūros blokados, ne tik kenkia Ukrainos ekonomikai, bet ir trukdo pasauliui gauti gyvybiškai svarbių maisto produktų, ir kelia grėsmę maisto saugumui visame pasaulyje", - sakė jis.

Ukraina yra viena pagrindinių kviečių augintojų ir eksportuotojų pasaulyje, tačiau dėl invazijos sutriko ir sėja, ir paskirstymas, kurį paralyžiavo Rusijos sunaikinta transporto infrastruktūra ir Odesos, pagrindinio grūdų eksporto uosto, blokada.

Prieš karą Ukrainai teko apie 12 proc. pasaulio kviečių eksporto, o karui prasidėjus maisto prekių kainos smarkiai išaugo.

ES vadovas taip pat išklausė Ukrainos karinio jūrų laivyno vado informacijos apie „žalą, kurią padarė iš jūros paleistos Rusijos raketos, ir galėjo savo akimis stebėti beprasmišką gyvenamojo namo sugriovimą ir poveikį nekaltiems civiliams".

15:50 Rusijos derybininkas: taikos derybos su Ukraina tęsiasi nuotoliniu būdu

Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis pirmadienį pareiškė, kad jo šalies taikos derybos su Ukraina nėra sustabdytos ir tęsiasi nuotoliniu būdu, praneša BBC.

„Derybos nuotoliniu formatu nėra sustabdytos", - Rusijos naujienų agentūrai „Interfax" sakė V. Medinskis. Paklaustas, ar kuriuo nors metu planuojami gyvi Maskvos ir Kijevo pareigūnų pokalbiai, V. Medinskis nurodė, kad „tam reikia daugiau konkrečių susitarimų".

Paskutinės gyvos abiejų šalių delegacijų derybos vyko kovo 29 d. Nuo tada visi derybų etapai vyko nuotoliniu būdu.

15:25 V. Putinas pažadėjo pagalbą Ukrainoje kritusių karių šeimoms

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino rusų karių nuostolius per puolimą Ukrainoje ir pažadėjo materialinę paramą žuvusiųjų artimiesiems. „Kiekvieno kareivio ir karininko žūtis reiškia kančią ir nepataisomą netektį giminaičiams ir artimiesiems, - sakė V. Putinas pirmadienį savo kalboje Raudonojoje aikštėje. - Valstybė, regionai, įmonės ir pilietinės visuomenės organizacijos daro viską, kad būtų pasirūpinta šiomis šeimomis ir suteikta pagalba".

Parade, skirtame Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją 77-osioms metinėms, V. Putino duomenimis, dalyvavo ir Donbase Rytų Ukrainoje kovojantys kariai. Vakarų kariniai stebėtojai mano, kad iki šiol kare žuvo tūkstančiai rusų kareivių. Oficialiais Maskvos duomenimis, iki šiol žuvo 1 351 kareivis.

Ypatinga pagalba, anot V. Putino, bus skiriama kritusiųjų ir sužeistųjų vaikams. „Šiandien pasirašytas atitinkamas prezidento dekretas", - sakė jis. Viena priemonių bus kvotų sistema. Ukrainoje kovojusių kareivių vaikams bus skirta 10 proc. studijų vietų valstybinėse aukštosiose mokyklose. Jiems nereikės laikyti stojamųjų egzaminų į universitetus. Kadetų ir karinės mokyklos taip pat raginamos priimti tokius vaikus be egzaminų.

15:05 Čekijos premjeras: V. Putinas iškraipo istoriją

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sąmoningai iškraipant istoriją ir dabartį. „Beprasmiška gintis nuo kiekvieno melo, kurį girdėjome Maskvoje", - sakė vyriausybės vadovas pirmadienį agentūrai ČTK. Prieš tai V. Putinas savo kalboje 77-ųjų rusų pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinių proga teisino karą prieš Ukrainą.

„Ši kalba parodė, kaip svarbu, kad Vakarai vieningai ir greitai veiktų prieš agresorių", - pabrėžė P. Fiala. Jis nuo gruodžio vadovauja liberalų ir konservatorių koalicijai. ES ir NATO narė Čekija nuo vasario pabaigos priėmė daugiau kaip 330 000 karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Tuo tarpu Prahos miesto taryba nusprendė iš sovietų maršalo Ivano Konevo (1897-1973) atimti garbės piliečio vardą. Jo vaidmuo Čekijoje vertinamas prieštaringai. Nors I. Konevas 1945 metų pavasarį dalyvavo išvaduojant Bohemiją iš vokiečių okupacijos, jis vaidino ir svarbų vaidmenį 1956-aisiais numalšinant Vengrijos liaudies sukilimą.

Jau prieš dvejus metus generolo statulos demontavimas Prahoje sukėlė įtampą su Maskva.

13:58 Latvijoje gegužės 9-ąją pagerbiant kare žuvusius ukrainiečius iki pusės stiebo nuleistos vėliavos

Latvijoje gegužės 9-ąją pažymima per karą Ukrainoje žuvusių žmonių atminimo diena - šalyje iki pusės stiebo nuleistos vėliavos, praneša portalas „eurointegration.com.ua".

Latvijos URM vadovas Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad šalis gedi visų ukrainiečių, žuvusių prasidėjus Rusijos agresijai.

„Mes siunčiame savo širdžių šilumą motinoms ir tėvams, seserims ir broliams, dukterims ir sūnums, netekusiems savo artimųjų. Mes nugalėsime", - parašė ministras tviteryje.

Pergalės parke Rygoje atidaryta karui Ukrainoje skirta paroda „Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!".

13:22 Britanijos gynybos ministras: V. Putinui negalima leisti mitologizuoti istorijos

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui neturi būti leista mitologizuoti oficialios Rusijos istorijos tik kaip tokios, kuri tiesiog „sutriuškino nacizmą", pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as.

Kalbėdamas Nacionaliniame armijos muziejuje Čelsyje, Pietvakarių Londone, B. Wallace'as sakė, kad šiandien Maskvoje turėtų būti „apmąstymų" ir kančių atminimo diena. Jis pridūrė: „Ir ji taip pat turėtų būti susijusi su Stalino ir jo generolų kalte dėl 1939 m. nepuolimo pakto su naciais, leidusio abiem pusėms padalyti Lenkiją, įskaitant šaltakraujišką lenkų karininkų egzekuciją per Katynės žudynes 1940 metais".

„2020 m. prezidentas V. Putinas paminėjo liūdnai pagarsėjusį Molotovo-Ribbentropo paktą dar vienoje ilgoje savo esė, tuokart švenčiant 75-ąsias Didžiojo Tėvynės karo pabaigos metines. Nepaisant to, kas sakoma prezidento Putino esė, tai buvo grožinės literatūros šedevras".

„Jis apeina paktą, pagal kurį sovietų pajėgos ne tik mokė ir aprūpino nacių kariuomenę, su kuria vėliau kovojo, bet ir paskatino sistemingą invaziją į Lenkiją, Suomiją, Lietuvą, Estiją, Latviją ir Rumuniją, jų okupaciją, likvidavimą ir okupantų transportavimą".

„Visa tai V. Putinas atmeta, teigdamas, kad Molotovo paktas buvo asmeninės galios aktas, niekaip neatspindėjęs sovietinių žmonių valios. Jei taip yra, tai būtų dar vienas pavyzdys, kai Rusijos elitas apgaudinėja, išnaudoja ilgai kenčiančius gyventojus, tačiau valdžia nepadarė išvadų dėl tragiškų padarinių jos kareiviams ir visiems Sovietų sąjungos piliečiams".

„Negalima leisti V. Putinui iškelti tokius nepatogius faktus mėginant mitologizuoti oficialią nacionalinę istoriją kaip tokią, kuri tiesiog sutriuškino nacizmą".

12:49 V. Zelenskis žada, kad Ukrainoje kada nors bus surengtas pergalės prieš Rusiją paradas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pažadėjo, kad jo šalyje kada nors bus surengtas pergalės prieš dabartinę Rusijos invaziją paradas, ir kartu atmetė Maskvos bandymus apibūdinti savo sukeltą karą kaip Ukrainos „denacifikaciją".

„Didžiuojamės savo protėviais, kurie kartu su kitomis tautomis antihitlerinėje koalicijoje įveikė nacizmą. Neleisime, kad kas nors pasisavintų šią pergalę, neleisime, kad ja būtų naudojamasi", - sakoma V. Zelenskio pranešime.

„Mūsų priešas svajojo, kad mes atsisakytume švęsti gegužės 9-ąją ir pergalę prieš nacizmą - tam, kad dabar galėtų vartoti žodį „denacifikacija", - pridūrė V. Zelenskis. Jis nurodė, kad šią pergalės prieš nacizmą dieną Ukraina kaunasi dėl naujos pergalės. „Kažkas kaunasi už carą, fiurerį, partiją ir vyriausiąjį vadą, o mes kaunamės už Tėvynę... mūsų protėvių pergalė nenuėjo veltui", - tvirtino prezidentas.

Pasak V. Zelenskio, Ukrainoje kada nors bus surengtas šalies pergalės paradas.

11:45 Odesai smogė keturios raketos

Pirmadienį Ukrainos Odesos uostamiesčiui smogė keturios precizinio tikslumo raketos „Onyx". Tai pranešė portalas „Sky News", remdamasis šalies kariuomene.

Pasak kariuomenės, raketos paleistos iš Rusijos kontroliuojamo Krymo pusiasalio.

Daugiau detalių kol kas nėra.

11:40 Ukrainos pareigūnai: Mariupolyje parado nebuvo

Ukrainos valdžios pareigūnų teigimu, Rusijos okupuotame Mariupolyje Pergalės dienos parado nebuvo.

CNN cituoja Mariupolio mero patarėją Petro Andriuščenką, kuris pareiškė, kad čia paradas nevyko, tačiau prie vieno prorusiškų separatistų neseniai atnaujinto memorialo buvo padėta gėlių.

Atskirai Mariupolio miesto taryba teigė: „Okupantai švenčia Pergalės dieną ant Mariupolio gyventojų kaulų. Į masinę kapavietę netoli Vynogradno kaimo toliau vežami šimtų Rusijos kariuomenės pražudytų piliečių kūnai."

10:49 V. Putinas giria Rusijos kariuomenę Ukrainoje

Per karinį paradą Maskvoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagerbė Rusijos ginkluotųjų pajėgų dislokavimą Ukrainoje.

Maskvos Raudonojoje aikštėje V. Putinas sakė, kad Donbase, Rytų Ukrainoje, kariai kovoja už Rusijos saugumą. Jis teigė, kad Ukraina apsiginklavo NATO ginklais ir taip sukėlė grėsmę šaliai.

Paradas vyksta minint Sovietų sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.

10:34 Ukraina pasmerkė Vokietiją dėl Ukrainos vėliavų uždraudimo Antrojo pasaulinio karo renginiuose

Ukrainos užsienio reikalų ministras pasmerkė Vokietijos sprendimą uždrausti Ukrainos vėliavas per sekmadienio renginius, skirtus Antrojo pasaulinio karo pabaigai paminėti.

„Berlynas padarė klaidą, uždraudęs Ukrainos simbolius", - sakoma pirmadienį paskelbtame užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos pareiškime. „Labai klaidinga traktuoti juos vienodai su Rusijos simboliais, - pridūrė jis. - Atimti Ukrainos vėliavą iš taikių protestuotojų yra puolimas prieš visus, kurie dabar su šia vėliava rankose gina Europą ir Vokietiją nuo Rusijos agresijos".

Šie komentarai yra reakcija į Vokietijos valdžios sprendimą 15-oje vietų įvesti apribojimus, įskaitant Rusijos ir Ukrainos vėliavų uždraudimą, kad būtų užkirstas kelias įtampai tarp abiejų šalių šalininkų minint 77-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje metines.

Nepaisant draudimo, buvo ir Ukrainos, ir raudonos sovietų vėliavos. Policijos pareigūnai ne kartą įsikišo, taip pat ir tuomet, kai buvo išskleista 25 metrų ilgio Ukrainos vėliava. Tarp tų, kuriems draudimas negaliojo, buvo diplomatai ir karo veteranai.

Berlyno valdžia gynė apribojimus sakydama, kad jų tikslas „užkirsti kelią bet kokiai konfrontacijai" memorialinėse vietose, skirtose tiek rusų, tiek ukrainiečių aukoms.

10:22 V. Zelenskis: Ukraina neleis Rusijai „pasisavinti" Antrojo pasaulinio karo pergalės prieš nacizmą

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį, minint Sovietų sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines, pareiškė, kad Ukraina neleis Rusijai pasisavinti pergalės Antrajame pasauliniame kare.

„Šiandien švenčiame Pergalės prieš nacizmą dieną. Didžiuojamės savo protėviais, kurie kartu su kitomis tautomis antihitlerinėje koalicijoje nugalėjo nacizmą. Ir niekam neleisime aneksuoti šios pergalės. Neleisime jos pasisavinti", - sakė V. Zelenskis ir pridūrė: „Mes laimėjome tada. Mes laimėsime dabar".

09:56 JK žvalgyba: Rusija galimai smarkiai išeikvojo savo precizinio tikslumo ginklų atsargas

Rusijos kariuomenė galimai smarkiai išeikvojo savo precizinio tikslumo ginklų atsargas ir dėl to dabar naudoja „lengvai pasiekiamą, tačiau pasenusią ginkluotę, kuri yra mažiau patikima, mažiau tiksli ir lengviau perimama". Tai pirmadienį pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, kuria remiasi „Euronews".

Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje pridūrė, kad Rusijos invazija į Ukrainą atskleidė trūkumus, susijusius su Maskvos gebėjimu vykdyti tikslius antskrydžius, ir šalis dabar beatodairiškai bombarduoja Ukrainos miestus ir miestelius, kartu visiškai neatsižvelgdama į galimas civilių žūtis.

JK tai pareiškė praėjus dienai po to, kai Bilohorivkos gyvenvietėje Ukrainos rytuose rusai apšaudė mokyklą ir veikiausiai žuvo visi 60 joje buvusių žmonių.

09:18 D. Šmyhalis: Rusija nori išstumti ukrainiečius, kad sukeltų migracijos krizę Europoje

Karą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija stengiasi sukelti migracijos krizę Europoje, bet Europos Sąjungos šalys atlaikė migrantų bangą. Tai interviu portalui „rbc.ua" pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

„Jie paeksperimentavo su migracijos krize žiemą, pažiūrėjo, kad reiškia 4-5 tūkst. migrantų, ir po to nusprendė išstumti į Europą milijonus migrantų. Rusija tikėjosi, kad Europa pasprings ir pakriks dėl tokios krizės. Bet Europa labai garbingai atlaikė ir priėmė visus mūsų migrantus, pirmiausia - Lenkija", - sakė Ukrainos vyriausybės vadovas.

Anot jo, dauguma Ukrainos piliečių nori grįžti į tėvynę, kai baigsis karo veiksmai.

JT duomenimis, nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainą paliko daugiau kaip 5,8 mln. žmonių, iš jų beveik 1,5 mln. jau grįžo į savo šalį.

08:34 V. Zelenskis atmetė galimybę karinėmis priemonėmis išlaisvinti Mariupolį

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kol kas atmeta galimybę išlaisvinti apsiaustą Mariupolio uostamiestį, okupuotą Rusijos kariuomenės.

„Ukraina neturi pakankamai sunkiosios ginkluotės, kad išvaduotų Mariupolį karinėmis priemonėmis", - sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau, atvykusiu solidarumo vizito į Kijevą.

Nors diplomatiniais kanalais civilius pavyko evakuoti iš apsiaustos „Azovstal" plieno gamyklos, joje likusių Ukrainos karių evakuacija yra sudėtinga, sakė jis. „Rusijos kareiviai, Rusijos armija, karinė vadovybė ir Rusijos Federacijos politinė vadovybė nenori paleisti mūsų karių", - sakė V. Zelenskis.

Jau kelias savaites didžiąją Pietryčių Ukrainos uostamiesčio Mariupolio dalį kontroliuoja Rusija. Savaitgalį iš miesto plieno gamyklos buvo evakuoti paskutiniai ten besislėpę civiliai. Tačiau sakoma, kad šimtai ukrainiečių kovotojų vis dar laikosi gamyklos bunkeriuose ir neketina pasiduoti.

2022-05-08 ĮVYKIAI

21:19 JAV pritaikys naujų sankcijų Rusijai

Jungtinės Valstijos pritaikys sankcijas trims didžiausioms Rusijos TV stotims ir neleis visoms rusiškoms bendrovėms naudotis JAV įmonių teikiamomis konsultavimo ir apskaitos paslaugomis.

Apie tai sekmadienį paskelbė Baltieji rūmai.

Amerikiečių įmonėms bus draudžiama pirkti reklamą arba parduoti įrangą TV kanalams Pervyj Kanal, Rossiya-1 ir NTV.
„JAV bendrovės neturėtų užsiimti Rusijos propagandos finansavimu", - anonimiškai teigė aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas.

21:00 Kanados premjeras: V. Putinas atsakingas už siaubingus karo nusikaltimus

Lankydamasis Ukrainoje, Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau sekmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra atsakingas už karo nusikaltimus.

Kijeve Kanados premjeras susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Akivaizdu, kad Vladimiras Putinas yra atsakingas už siaubingus karo nusikaltimus", - J. Trudeau sakė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos vadovu, pabrėždamas, kad „turi būti prisiimta atsakomybė".

Jis taip pat pridūrė savo akimis matęs „šio neteisėto Rusijos karo žiaurumą".

20:49 Didžiojo septyneto šalys pažadėjo stabdyti rusiškos naftos importą

Sekmadienį turtingosios Didžiojo septyneto (G7) šalys įsipareigojo laipsniškai atsisakyti priklausomybės nuo rusiškos naftos.

Taip pat paskelbtas griežtas pareiškimas, kuriame teigiama, kad savo invazija į Ukrainą Vladimiras Putinas užtraukė gėdą visai Rusijai.

Bendrame G7 - Prancūzijos, Kanados, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų - pareiškime nenurodyta, ko konkrečiai imsis kiekviena valstybė, kad atsisakytų rusiškos energijos išteklių.

„Įsipareigojame palaipsniui sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškos energijos, be kita ko, palaipsniui atsisakydami arba uždrausdami rusiškos naftos importą. Užtikrinsime, kad tai bus daroma laiku ir tvarkingai, kad pasaulis turėtų laiko užsitikrinti alternatyvų tiekimą", - sakoma bendrame pareiškime.

„Tai suduos stiprų smūgį pagrindinei V. Putino ekonomikos arterijai ir atims iš jo pajamas karui finansuoti", - atskirame pareiškime teigia Baltieji rūmai.

19:12 Ukrainai vis dar trūksta ugnies galios

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai" komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS.

- Laikinai rusų okupuotame Karaliaučiaus krašte šiomis dienomis vykdomos pratybos, kurių metu imituojama „priešo" teritorijų ataka rusiškais branduoliniais ginklais, o taip pat treniruojamasi ir tam atvejui, jeigu menamas „priešas" adekvačiai atsakys tuo pačiu. Kiek tokie manevrai išduoda tikruosius Rusijos kėslus? Ar tai pavojinga?

- Šiandien niekas neturi teisės galvoti, kad tai yra tik gąsdinimas ar koks tuščias rusų žvanginimas ginklais. Šiandienos pasaulis tapo naujo ir labai rimto susidūrimo arena, todėl į viską, kas vyksta Karaliaučiaus srityje, turime žiūrėti, ypač mes su lenkais, itin dėmesingai ir akylai. Neseniai citavau seną žydę ir dabar tenka vėl tą pakartoti: „Jeigu kas nors grasina, kad tave užmuš, tikėk juo...".

Todėl mes turime veikti, pasikliaudami prielaida, kad tai yra tikra. O ką tas reiškia? Tas reiškia, kad Lietuvos disponuojami politiniai instrumentai turi aliarmuoti šią situaciją, ir šiam reikalui reikia pajungti visas mūsų sąjungininkų NATO bei ES pajėgas, siekiant maksimaliai kontroliuoti priešiškos valstybės - Rusijos - veiksmus. Kitas dalykas - būtina spartinti visus įmanomus karinius pasiruošimus, o taip pat labai rimtai užsiimti ir civilinės saugos reikalais. Deja, nieko panašaus, bent jau lietuviškoje tikrovėje, nematyti... Tai leidžia manyti, kad valdžioje turime arba Lietuvos priešus, arba idiotus, nors gali būti, kad šiedu faktoriai tiesiog sutampa...

- Kaip vertinate popiežiaus Pranciškaus pasakojimus, jog NATO „lojimas" prie Rusijos durų neva galėjo paskatinti Vladimirą Putiną įsiveržti į Ukrainą?

- Popiežius šiuo atveju yra labai nuoseklus. Vienas iš ankstesnių popiežių lygiai tą patį kadaise kalbėjo apie Hitlerį... Tad čia visiškai nieko naujo. Kita vertus, laikant V.Putino milijonus Vatikano banke kitaip kalbėti yra sudėtinga... Popiežiaus bandymai pakliūti pas Putiną audiencijos, štai tokios kalbos bei kiti panašūs „žaidimai" turi tik vieną paaiškinimą - būtent Vatikano banko paslaptis... Šiuo požiūriu šis veikėjas kažkuo darosi panašus į rusų Cerkvės patriarchą Kirilą. Šitie veikėjai, save vadinantys Viešpaties Dievo atstovais žemėje, turi ne tik bendrą ideologiją, bet ir vienodas ydas...

- Viena iš versijų, kam V.Putinui reikėjo pradėti šį karą, susijusi su Ukrainos skalūninių dujų klodais, kurie yra ketvirti visoje Europoje pagal dydį. Pagal keistą sutapimą, didžioji dalis šių klodų slypi būtent rytinėse Ukrainos teritorijose, į kurias jau devynerius metus intensyviai veržiasi Rusija, kurdama visokius mistinius „denacifikacijos" ir „demilitarizacijos" pretekstus...

- Mes ne kartą sakėme savo skaitytojams, jog Ukraina yra išskirtinai turtinga šalis. Rytų ir Pietryčių teritorijos užima ne tik naudingą bei geidžiamą Rusijai geopolitinę padėtį, ten yra ne tik fantastiškai patogūs uostai, bet ten glūdi ir įspūdingos ličio bei skalūnų dujų atsargos, taip pat įtariama, kad ten yra nemažai naftos. Pasauliui vis labiau tampant priklausomam nuo gamtinių išteklių, Ukraina darosi vis skanesniu kąsniu, jau nekalbant apie tai, kad pasaulyje sparčiai daugėjant žmonių, Ukrainos juodžemio zona gali būti tiesiog išsigelbėjimas nuo bado.

- Vadinasi, visi tie „didingi" Dugino „Novorosijos" pasakojimai ar paties V.Putino okultistinės klejonės...

- ...Turi labai apčiuopiamas šaknis. Tam, kad visa tai gautum, žinoma, reikia kažkaip tą paaiškinti. Tuomet atsiranda rypavimai, esą tokios valstybės, kaip Ukraina, niekada nebuvo, ją neva sukūrė Leninas, nebuvo ir ukrainiečių tautos... Tai yra amžinas bet kurio okupanto pasiaiškinimas, jog jo priešas yra ne žmogus. Tai labai sena politinė technologija, nes į nužmogintą priešą visada lengviau šaudyti.

- Kažkokios keistos dalinių perstumdymo pratybos šiuo metu vyksta Baltarusijoje. Ar jos mums kelia grėsmę?

- Aš manau, kad tas pratybas reikėtų vertinti kur kas ramiau, nei Karaliaučiaus pratybų atveju. Yra netgi nuomonės, kad šios pratybos yra skirtos Rusijai - esą, Rusija tokiu būdu gauna nuorodą, jog Aliaksandras Lukašenka nėra pasiruošęs atsisakyti savo suvereniteto. NATO taip pat vykdo pratybas Europoje, yra „pakeltas" nemažas skaičius karių, kuo iš tikrųjų reikia tik džiaugtis.

Tai, kas vyksta Baltarusijoje, gali būti susiję tiek su padidintais Rusijos reikalavimais, tiek ir su NATO vykdomomis pratybomis. Juolab kad ir lenkai sutelkė savo pajėgas prie Baltarusijos sienos. Taigi, visa tai, ką mes daug metų prognozavome savo skaitytojams apie neišvengiamą sistemų konfliktą, dabar realizuojasi faktiškai...

- Grįžtant prie Ukrainos reikalų, dabar jau akivaizdu, kad rusai ypatingą dėmesį skiria Ukrainos infrastruktūros objektų naikinimui, ypač geležinkelių linijoms bei tiltams. Ar tai gali stipriai apsunkinti vakarietiškų ginklų tiekimą?

- Suprantama, kad tai apsunkina situaciją, bet tiekimai geležinkeliu yra gana sunkiai pažeidžiami, o bėgių kelias yra pakankamai greitai atstatomas. Yra didžiulė Antrojo pasaulinio karo patirtis, kuomet priešininkai, su ne per toli nuo šių dienų nukeliavusia kovine technika, mėgino griauti vieni kitų geležinkelius. Tuo metu jau buvo ir 20 km „šaudančios haubicos, ir reaktyviniai minosvaidžiai - dabar tai tik kalibrų ir atstumų klausimas... Taigi, jau tada buvo masiškai atakuojami geležinkelių mazgai, tačiau ilgesniam laikui sutrikdyti logistikos nepavykdavo. Nepavyks ir dabar.

- Europoje stringa rusiškos naftos embargas, daugiausia dėl Vengrijos. Tačiau kaip tik pasirodė Italijos premjero Mario Dragio pasiūlymai reformuoti ES sprendimų priėmimo sistemą, kad nereikėtų visų 27 šalių konsensuso bent jau užsienio politikos klausimais. Ar ši iniciatyva gali būti įgyvendinta ir ką tai mums reikštų?

- Žinoma, tokios iniciatyvos padėtų „nulaužti" Vengriją, bet kažkada šis principas mums patiems atsirūgs, kai sprendimai bus priiminėjami paprastos daugumos principu. Kaip visada, lazda turi du galus. Bet šiuo atveju visi puikiai suvokia, jog Vengrijos vadovo Viktoro Orbano sprendimai yra pirkto žmogaus, t.y. Kremliaus samdinio, politika. Todėl manau, kad M.Dragio siūlymas bus priimtas ir šis reikalas pajudės iš vietos. Elementarūs skaičiavimai rodo, kad kariniai tiekimai į Ukrainą netenka prasmės, jeigu išsaugomos naftos pirkimų apimtys iš Rusijos.

- Tuo metu „Azovstal" gamykloje kaunasi paskutiniai Mariupolio gynėjai. Kiek ilgai jie dar gali išsilaikyti? Ar įmanoma karinėmis priemonėmis pralaužti koridorių prie jų?

- „Azovstal" šturmas tebevyksta ir manau, kad dabar yra finalinė šturmo stadija. Rusai veržiasi į gamyklos požeminius tunelius, sklinda gandai apie išdaviką, kuris jiems parodė slaptus praėjimus į požemius... Žodžiu, situacija yra bloga. Ukrainiečiai, žinoma, bando panaudoti visus įmanomus politinius svertus, jungdami į procesą ir kinus, ir žydus, kad ištrauktų savo žmones iš ten, bet tai nėra paprasta. Matyt, teks kalbėti apie šių ypatingai narsių vyrų žūtį arba būtinybę pasiduoti, nors tai, ko gero, tolygu mirčiai arba geriausiu atveju labai žeminančiai situacijai...

Dabar Ukraina yra priversta priimti šį mirtiną smūgį „Azovstal" gynėjams ir ruoštis didelei kontratakai, iki kurios teks laukti mažiausiai pusantro mėnesio. Kol kas nėra galimybių pramušti koridoriaus. Ukraina neturi tam reikalingos sunkiosios ginkluotės ir nėra tam reikalui apmokytų žmonių. Jie yra pajėgūs sulaikyti Rusijos puolimą, bet veiksmingai kontratakai reikalinga kur kas sunkesnė ginkluotė. Šiandien nuo ukrainiečių ugnies kas dieną žūsta maždaug 400-500 rusų kareivių ir sunaikinamas atitinkamas kiekis karinės technikos. Galiu pasakyti, jog tam, kad pavyktų pralaužti Rusijos pajėgas ir visiškai sustabdyti rusų veržimąsi, šį skaičių reikėtų padidinti 5-6 kartus.

Tik tokie rusų nuostoliai padėtų sustabdyti jų veržimąsi. 25 tūkst. dabar žuvusių ir apie 50 tūkst. sužeistų rusų kareivių yra nepakankamas skaičius, kad Rusijos vadovybė bei politinis elitas priimtų tai kaip grėsmę. Kadaise jie paguldė iki šiol nesuskaičiuotus milijonus ir puikiai supranta, kad jų visuomenė suvirškins šią situaciją. Ukrainiečiams trūksta ugnies galios ir čia dabar atsirūgsta paskutinių 2,5 metų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nevykusi politika gynybos srityje.

17:34 Kanados premjeras apsilankė karo nusiaubtame Kijevo priemiestyje

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau sekmadienį apsilankė netoli sostinės Kijevo esančioje Irpinėje, kurioje Rusijos pajėgos kaltinamos įvykdžius žiaurius nusikaltimus prieš civilius gyventojus.

Apie tai pranešė Irpinės meras.

Meras Aleksandras Markušinas socialinėje žiniasklaidoje paskelbė nuotraukas su J. Trudeau, pridurdamas, kad Kanados premjeras „į Irpinę atvyko savo akimis pamatyti to siaubo, kurį rusų okupantai padarė mieste".

17:11 Ukrainoje su neskelbtu vizitu lankosi J. Bideno žmona

JAV pirmoji ponia Jill Biden sekmadienį su neskelbtu vizitu apsilankė Ukrainoje, pranešė prezidento Joe Bideno sutuoktinės atstovas spaudai.

J. Biden sieną kirto iš Slovakijos pusės ir Ukrainoje susitiko su šalies pirmąja ponia Olena Zelenska. Moterys apsilankė mokykloje, kurioje šiuo metu įkurta prieglauda šalies viduje perkeltiems civiliams, įskaitant ir vaikus.

„Norėjau atvykti per Motinos dieną (Motinos diena JAV ir Ukrainoje minima šį sekmadienį ). Svarbu parodyti Ukrainos žmonėms, kad šis žiaurus karas turi baigtis ir kad Jungtinių Amerikos Valstijų žmonės palaiko Ukrainos žmones", - J. Biden sakė žurnalistams.

Sekmadienį taip pat buvo pirmasis viešas O. Zelenskos pasirodymas nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

16:54 Tarptautinėje dujų sąjungoje įšaldyta Rusijos narystė

Tarptautinė dujų sąjunga (IGU), kurioje Rusijai atstovauja įmonės „Gazprom" ir „Novatek", sustabdė bet kokį Rusijos subjektų dalyvavimą IGU veikloje, skelbia „Interfax".

Didžiausios Rusijos dujų rinkos dalyvės „Gazprom" ir „Novatek" anksčiau ne kartą dalyvavo Pasauliniame dujų kongrese (WGC). Planuota, kad įmonių vadovai Aleksejus Mileris ir Leonidas Michelsonas kalbės šį mėnesį Pietų Korėjoje vyksiančiame kongrese.

Remiantis „Gazprom" duomenimis, bendrovė ketino išleisti 137 mln. rublių parodos stendui Pietų Korėjoje. „Novatek" taip pat planavo atidaryti savo stendą parodoje.

IGU vienija 160 dujų pramonės asociacijų ir korporacijų, atstovaujančių daugiau nei 95 proc. pasaulinės dujų rinkos.

16:31 „Azovo" pulkas: pasiduoti nesvarstome

Rusijos kontroliuojamame Mariupolyje esančioje „Azovstal" plieno gamykloje įsitvirtinusios ukrainiečių pajėgos sekmadienį pareiškė, kad nepasiduos ir kovos tiek, kiek reikės.

„Mes, visi Mariupolio įgulos kariškiai, tapome Rusijos ir rusų kariuomenės vykdomų karo nusikaltimų liudininkais. Mes esame liudininkai. Pasiduoti nesvarstome, nes Rusijai mūsų gyvybės nerūpi", - sakė Ilja Samoilenko, „Azovo" pulko žvalgas.

Gamykla „Azovstal" - paskutinis ukrainiečių pasipriešinimo centras sugriautame uostamiestyje, kurio likimas jau įgavo simbolinę reikšmę.

„Mūsų atsargos ribotos. Vis dar turime vandens. Vis dar turime amunicijos. Turėsime savo asmeninių ginklų. Kovosime iki tol, kol situacija bus išspręsta geriausiu įmanomu būdu", - sakė I. Samoilenko.

Ukraina vakar paskelbė, kad moterims, vaikams ir pagyvenusiems civiliams gyventojams buvo leista pasitraukti iš gamyklos teritorijos. Humanitarinę evakuacijos misiją koordinavo Jungtinės Tautos ir Raudonasis Kryžius.

16:06 V. Zelenskis: blogis sugrįžo į Europą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį, minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines, pareiškė, kad į Europą sugrįžo blogis ir palygino Rusijos invaziją į Ukrainą su nacistinės Vokietijos veikla.

„Praėjus daugeliui dešimtmečių po Antrojo pasaulinio karo, į Ukrainą sugrįžo tamsa, čia vėl tapo juoda ir balta", - V. Zelenskis sako sekmadienį publikuotame vaizdo įraše, kuriame jis nufilmuotas stovintis prie sugriautų gyvenamųjų namų Kijevo priemiestyje.

„Blogis sugrįžo, vilkėdamas kitą uniformą ir prisidengęs kitais šūkiais, bet siekdamas to paties tikslo", - pridūrė prezidentas, vaizdo įraše šmėkščiojant archyviniams Antrojo pasaulinio karo kadrams ir nespalvotiems Rusijos invazijos į Ukrainą vaizdams.
Ukrainos vadovas teigia, kad Rusija jo šalyje vykdo „kruviną nacizmo atstatymą", pasitelkdama „savo idėjas, veiksmus, žodžius ir simbolius".

Anot prezidento, rusų kariuomenė atkartoja nacių žiaurumus ir griebiasi pasiteisinimų, kuriais „siekiama suteikti šiam blogiui šventą tikslą".

V. Zelenskis taip pat kreipėsi į Europos valstybes, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Nyderlandus, lygindamas nacių įvykdytus miestų ir miestelių bombardavimus šiose šalyse su Rusijos smūgiais Ukrainos miestams.

15:27 V. Putinas žada, kad Rusija vėl laimės kaip ir 1945-aisiais

Sekmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sveikindamas buvusias SSRS respublikas su 77-osiomis nacistinės Vokietijos sutriuškinimo Antrajame pasauliniame kare metinėmis, pažadėjo, kad „kaip ir 1945-aisiais, pergalė vėl bus mūsų".

„Šiandien mūsų kariai, kaip ir jų protėviai, kovoja petys į petį, siekdami apvalyti savo gimtąjį kraštą nuo nacių purvo, tikėdami, kad, kaip ir 1945 metais, pergalė bus mūsų", - sakė V. Putinas, vasario pabaigoje pradėjęs invaziją į Ukrainą.

„Mūsų visų pareiga - neleisti atgimti nacizmui, kuris sukėlė tiek daug kančių įvairių šalių tautoms", - sakė V. Putinas. Rusijos lyderis pridūrė tikintis, kad „jaunosios kartos bus vertos savo tėvų ir senelių atminimo".

V. Putinas savo žinutėje ne tik ne kartą paminėjo ne tik karius, bet ir civilius gyventojus „namų fronte, neįkainojamų aukų kaina triuškinančius nacizmą". Jis taip pat visiems Ukrainos gyventojams palinkėjo „taikios ir teisingos ateities".

Šį pirmadienį Maskva dideliu kariniu paradu ketina oficialiai paminėti pergalę prieš nacistinę Vokietiją.

14:47 D. Kuleba ragina pasaulio valstybes paremti Tribunolo dėl agresijos prieš Ukrainą įsteigimą

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ragina pasaulio valstybes paremti specialaus Tribunolo dėl nusikalstamos agresijos prieš Ukrainą įsteigimą.

„Reikalingas specialus Tribunolas dėl nusikalstamos agresijos prieš Ukrainą, kad Rusijos vadovai būtų patraukti atsakomybėn. Vakar Vilniuje šiuo klausimu pasisakiau pirmojoje tarptautinėje konferencijoje. Esu dėkingas organizatoriams ir dar kartą raginu paremti Tribunolo sukūrimą", - tviteryje paskelbė D. Kuleba.

Šių metų kovo 4 d. paskelbta „Deklaracija dėl specialiojo tribunolo nubausti dėl nusikalstamos agresijos prieš Ukrainą įsteigimo". Panašiomis aplinkybėmis 1942 m. pasirašyta Londono deklaracija, padėjusi pagrindus Niurnbergo tribunolui.

Kovo pradžioje Tarptautinis baudžiamasis teismas, sulaukęs atitinkamo 39 šalių prašymo, paskelbė pradedantis karo nusikaltimų tyrimą, vykstant Rusijos invazijai į Ukrainą.

Kovo 7 d. Hagos Tarptautinis Teisingumo Teismas pradėjo nagrinėti Ukrainos ieškinį, kuriame Rusija kaltinama genocido vykdymu.

12:09 Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia prie Gyvačių salos numušusios rusų sraigtasparnį

Ukrainos nacionalinė naujienų agentūra „Ukrinform" praneša, kad šalies ginkluotųjų pajėgų dalinys prie Gyvačių salos sunaikino rusų sraigtasparnį su desantiniu būriu.

Operacinė vadavietė „Pietūs" feisbuke publikavo vaizdo įrašą iš sraigtasparnio numušimo operacijos.

„Nenustojame stumti priešą iš kiekvieno mūsų žemės gabalėlio, net ir iš mažos salelės, jūros ir oro", - skelbiama šalia vaizdo įrašo.

Kiek anksčiau Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad gegužės 8 d. naktį oro pajėgų vadavietės „Pietūs" padaliniai aptiko ir sunaikino dvi „KH" tipo sparnuotąsias raketas, kurias rusų naikintuvas iš Juodosios jūros paleido į Odesos regioną.

11:32 V. Zelenskis: šūkį „Daugiau niekada" Ukraina šiemet supranta kitaip

Šį sekmadienį Ukraina kartu su visu civilizuotu pasauliu pagerbia tuos, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gynė planetą nuo nacizmo, tačiau šiemet šūkis „Daugiau niekada" suvokiamas kitaip, skelbia Ukrainos nacionalinė naujienų agentūra „Ukrinform".

„Šiemet „Daugiau niekada" sakome kitaip. Ir kitaip girdime „Daugiau niekada". Tai skamba skausmingai, žiauriai. Ne su šauktuku, o su klaustuku", - sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vaizdo žinutėje.

„Mes žinojome, kokią kainą mūsų protėviai sumokėjo už savo drąsą, žinojome, kaip svarbu ją išsaugoti ir perduoti savo palikuonims. Tačiau niekada neįsivaizdavome, kad mūsų karta taps piktnaudžiavimo žodžiais (...) liudininkais", - pabrėžė Ukrainos vadovas.

Savo ruožtu šalies vyriausiasis kariuomenės vadas Valerijus Zalužnyj Ukrainos ginkluotąsias pajėgas pavadino pirmąja taikos armija.

„Niekada daugiau ... Deja, taip nėra. Europos centre vėl verda kruvinas ir klastingas karas. Agresorius ciniškai naudojasi Antrojo pasaulinio karo atmintimi. Tačiau mes iškęsime. Esame stiprūs. Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra pirmoji taikos armija. Nugalėjome nacizmą ir nugalėsime rušizmą", - V. Zalužnyj rašė savo „Telegram" kanale.

10:59 Į Kijevą atvyko Vokietijos Bundestago pirmininkė

Sekmadienio rytą į Kijevą atvyko Vokietijos Bundestago pirmininkė Bärbel Bas. Politikė dalyvaus prieš 77 metus pasibaigusio Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjime.

Socialdemokratų (SPD) partijai priklausanti B. Bas yra antro - po prezidento - aukščiausio rango Vokietijos atstovė, taigi, svarbiausia šalies politikė, apsilankiusi Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios.

Į Ukrainą Bundestago pirmininkę pakvietė Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas.

B. Bas ir R. Stefančukas ketina kartu pagerbti visų Antrojo pasaulinio karo civilių ir karių aukų atminimą.

Taip pat planuojamas Bundestago vadovės susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

10:16 Pasak Mariupolio gynėjų, evakavus civilius jie gali laukti tik stebuklo

Iš apgultame Mariupolio mieste esančios gamyklos teritorijos evakavus paskutinius ten besislėpusius civilius, brigados vadas praėjus kelioms valandoms po evakuacijos vėl kreipėsi pagalbos.

Serhijus Volinskis, vadovaujantis 36-ajai jūrų pėstininkų brigadai, teigia, jog kariai dabar gali tikėtis tik stebuklo, „kad aukštesnės jėgos ras būdą, kaip įvykdyti gelbėjimo operaciją".

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad bus deramasi, jog daugybę savaičių plieno gamyklos požeminiuose tuneliuose įsitvirtinę kariai būtų išleisti. Tačiau Maskva nepatvirtino, kad tokios derybos vyksta.

S. Volinskis sako, kad per galutinę civilių gyventojų evakuaciją šeštadienį žuvo trys kariai, dar šeši buvo sužeisti.

„Jausmas toks, lyg būčiau papuolęs į pragarišką realybės šou, kuriame mes, kariai, kovojame už savo gyvybes, o visas pasaulis žiūri šią įdomią seriją. Skausmas, kančia, badas, vargas, ašaros, baimė ir mirtis. Visa tai tikra", - pridūrė S. Volinskis, kartu publikavęs savo nuotrauką, kurioje jis nesiskutęs, apsiblaususiomis akimis ir sužalota nosimi.

08:14 V. Zelenskis: Rusija sunaikino beveik 200 kultūros paveldo objektų Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praneša, kad nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje suniokota beveik 200 kultūros paveldo objektų.

„Rusijos kariuomenė jau sunaikino arba apgadino beveik 200 kultūros paveldo objektų. Deja, blogis linkęs sugrįžti, kai negerbiamos kitų žmonių teisės, nepaisoma įstatymų ir naikinama kultūra. Būtent taip ir nutiko Rusijos valstybei. Todėl dabar turime gintis: saugoti savo žmones, miestus ir net muziejus, kurie tampa Rusijos raketų taikiniais", - šeštadienį vaizdo žinutėje kalbėjo šalies prezidentas.

Tarp naujausių suniokotų objektų - Ukrainos poeto ir filosofo Hryhorijaus Skovorodos (1722-1794) muziejus Charkivo srityje. Į pastatą praėjusią naktį, V. Zelenskio teigimu, pataikė raketa.

Ukrainos vadovas priminė, kad šį sekmadienį ir pirmadienį minima pergalė prieš nacius Antrajame pasauliniame kare. Tačiau, anot jo, Rusijos invazija turėtų „priminti kiekvienai valstybei ir tautai, kad neįmanoma nugalėti blogio kartą ir visiems laikams".

07:40 Didžiojo septyneto lyderiai vaizdo konferencijos metu kalbėsis apie Ukrainą

Sekmadienį vyks Didžiojo septyneto (G7) valstybių vadovų vaizdo konferencija, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama Rusijos invazijai į Ukrainą.

Planuojama, kad internetiniame renginyje taip pat dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Italijos, Japonijos ir JAV vadovus informuos apie dabartinę Ukrainos padėtį. Pranešama, kad JAV prezidentas Joe Bidenas galimai pasiūlys papildomų sankcijų Rusijai.

Kol kas neaiškus konkretus šio susitikimo laikas.
Organizatorių teigimu, be Ukrainos, gali būti aptartos ir kitos temos.

G7 vaizdo konferencija vyks gegužės 8 d. - dieną, kurią tradiciškai minima Antrojo pasaulinio pabaiga Europoje ir Europos išlaisvinimas iš nacių pajėgų.

O Rusija Antrojo pasaulinio karo pabaigą tradiciškai mini gegužės 9 d., t.y., šį pirmadienį. Svarstoma, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudos šia proga karinei agresijai padidinti arba sumažinti.

2022-05-07 ĮVYKIAI

20:01 Ukraina praneša, kad iš „Azovstal“ evakuotos visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės

Ukraina šeštadienį pranešė, kad iš Mariupolyje esančios „Azovstal“ gamyklos evakuotos visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės.

„Prezidento įsakymas – įgyvendintas: iš „Azovstal“ evakuotos visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės. Ši humanitarinės misijos Mariupolyje dalis – baigta“, – teigiama socialiniuose tinkluose paskelbtame šalies vicepremjerės Irynos Vereščuk pranešime.

„Azovstal“ gamykla laikoma paskutiniu ukrainiečių pasipriešinimo bastionu Mariupolyje. Jos likimas įgavo simbolinę reikšmę priešinantis platesnei Rusijos invazijai.

I. Vereščuk penktadienį pranešė, kad tądien iš gamyklos evakuota 50 žmonių, tarp kurių, anot Rusijos gynybos ministerijos, buvo 11 vaikų. Anksčiau šeštadienį taip pat pranešta apie dar 50 žmonių evakuaciją iš šio objekto. Prieš tai skaičiuota, kad čia esančiuose bunkeriuose gali būti likę apie 200 civilių.

Vėlų penktadienį paskelbtame vaizdo įraše Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad šiuo metu siekama ir „diplomatinių sprendimų mūsų „Azovstal“ esančiai kariuomenei išgelbėti“.

19:26 Kijevas: Rusija tęsia „Azovstal“ šturmą

Rusija tęsia Mariupolyje esančios „Azovstal“ gamyklos šturmą. Tai šeštadienį pranešė portalas „Sky News“, remdamasis Ukrainos karine vadovybe.

„Pasitelkdamas artilerijos ir tankų ugnį, priešas tęsia šturmo veiksmus“, – feisbuke teigė vadovybė.

Ukrainos duomenimis, šioje gamykloje yra daug civilių. Manoma, kad objekto tuneliuose taip pat yra apie 2 tūkst. Ukrainos karių.

Vėlų penktadienį paskelbtame vaizdo įraše Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad šiuo metu siekama „diplomatinių sprendimų mūsų „Azovstal“ esančiai kariuomenei išgelbėti“.

19:01 A. Blinkenas: V. Putinas bando iškreipti istoriją, kad galėtų pateisinti savo karą Ukrainoje

77-ųjų Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių išvakarėse JAV valstybės sekretorius Antony'is Blinkenas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando iškreipti istoriją, kad galėtų pateisinti savo neišprovokuotą ir brutalų karą Ukrainoje.

„Europoje vėl siautėjant karui, turime stiprinti savo ryžtą priešintis tiems, kurie šiandien siekia manipuliuoti istorine atmintimi siekdami paversti savo ambicijas realybe“, – sakoma metinių proga paskelbtame A. Blinkeno pranešime.

„Minėdami Antrojo pasaulinio karo pabaigą Europoje, turime šventą pareigą visiems kritusiems: sakyti tiesą apie praeitį ir palaikyti visus tuos, kurie mūsų laikais stoja už laisvę“, – priduriama pranešime.

Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės įprastai minimos gegužės 8-ąją, tačiau Rusija Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją švenčia gegužės 9-ąją. Šiemet Maskvoje šia proga vėl planuojamas didžiulis karinis paradas, o V. Putinas turėtų pakalbėti apie karą Ukrainoje.

17:47 Iš Mariupolio „Azovstal“ evakuota dar 50 žmonių

Ukrainos vyriausybė ir Donecko liaudies respublika paskelbė, kad šeštadienį iš Mariupolyje esančios „Azovstal“ gamyklos evakuota dar 50 žmonių, informuoja CNN.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas „Telegram“ tinkle parašė, kad „žmonių evakuacija iš „Azovstal“ buvo labai sudėtinga. Rusai nuolat provokavo, nesiliovė šaudę ir kovęsi“. Tačiau, pasak jo, vis vien pavyko evakuoti 50 civilių, tarp kurių – moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės.

Vadinamoji Donecko liaudies respublika paskelbė analogišką informaciją ir pridūrė, kad bendras iš „Azovstal“ evakuotų žmonių skaičius pasiekė 176.

17:34 Mykolajivo srityje pasigirdo keturi sprogimai

Ukrainos Mykolajivo srities Voznesensko rajone pasigirdo keturi sprogimai. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis šios srities karine administracija.

Administracija paragino vietos gyventojus reaguoti į ten šiuo metu paskelbtą oro pavojaus signalą.

16:41 Rusijos kariai raketomis atakavo du pasienio miestelius Šiaurės Ukrainoje

Šeštadienį Rusijos kariai raketomis atakavo du pasienio miestelius Šiaurės Ukrainoje, pranešė Sumų srities karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvytskis, kuriuo remiasi „Reuters“.

D. Žyvytskis „Telegram“ tinkle parašė, kad per smūgius Myropilsko ir Chotynės miesteliams sužeistas pasienietis.

„Reuters“ šios informacijos dar nepatvirtino.

Rusijos karinės pajėgos balandžio pradžioje visiškai pasitraukė iš Sumų srities. Jos čia veikė nuo pat invazijos pradžios vasario 24-ąją.

16:19 Ukraina praneša netoli Gyvačių salos sunaikinusi Rusijos desantinį laivą

Ukraina šeštadienį pranešė netoli Gyvačių salos sunaikinusi dar vieną Rusijos karo laivą.

Gynybos ministerija Kijeve pranešė, kad, naudojant „Bayraktar“ droną, buvo sunaikintas desantinis laivas „Serna“. „Tradicinis gegužės 9-osios Rusijos Juodosios jūros laivyno paradas šiemet vyks netoli Gyvačių salos, jūros dugne“, – pridūrė ministerija.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos atskirai pranešė, kad per tą patį smūgį taip pat buvo sunaikinta priešlėktuvinės gynybos sistema „Tor-M2“, kuri turėjo būti pristatyta į Rusijos karinių pajėgų šiuo metu kontroliuojamą salą.

Rusijos gynybos ministerija šios informacijos dar nepatvirtino.

15:33 Odesoje surengtos raketų atakos

Šeštadienį Ukrainos Odesos miestui smogė kelios raketos, pranešė regioninės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas, kuriuo remiasi „Reuters“.

Pasak S. Bratčuko, naujausi antskrydžiai įvyko po to, kai tą pačią dieną Odesos srityje buvo surengti dar keturi raketų smūgiai. Atstovas nedetalizavo apie naujausias atakas ir nurodė, kad šiuo metu bandoma nustatyti visus faktus.

„Reuters“ šios informacijos dar nepatvirtino.

14:44 Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 25 100 karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 25 100 karių. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki gegužės 7-osios Rusija taip pat neteko 1 122 tankų, 2 713 šarvuočių, 509 artilerijos sistemų, 172 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 84 oro gynybos sistemų, 199 lėktuvų, 155 sraigtasparnių, 1 934 transporto priemonių ir degalų cisternų, 11 laivų, 341 drono, 38 specialiosios technikos vienetų ir 90 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

14:09 Rusija tvirtina Ukrainoje sunaikinusi daug šaliai Vakarų siųstų ginklų

Rusija tvirtina, kad Ukrainoje, netoli vienos geležinkelio stoties Charkivo srityje, sunaikino daug šaliai JAV ir Europos siųstų ginklų, informuoja CNN.

Gynybos ministerija Maskvoje pareiškė, kad įranga buvo sunaikinta „netoli Bogoduchivo geležinkelio stoties“, esančios į šiaurės vakarus nuo Charkivo.

CNN šių tvirtinimų nepriklausomai patikrinti negali. Ukraina apie tokią ataką dar nepranešė. Bogoduchivo miestas jau kurį laiką patiria nuolatinį Rusijos karių apšaudymą.

Rusija taip pat paskelbė, kad Ukrainos rytuose esančiame Artemivsko mieste sunaikino ginkluotės sandėlį. Ukraina patvirtino, kad ankstų šeštadienio rytą čia būta atakos, kurios metu apgadinta gamykla ir žuvo du žmonės.

Rusijos gynybos ministerija kartu nurodė, kad šalies karinės pajėgos numušė 13 Ukrainos kariuomenės dronų, o Iziume esą perėmė tris ukrainiečiams priklausančias „Točka-U“ balistines raketas.

12:03 Uždniestrėje – naujos atakos

Nuo Moldovos atskilusiame Uždniestrės regione šeštadienį pranešta apie naujas atakas, rašo agentūra dpa.

Naktį į šeštadienį netoli Ukrainos sienos išsidėsčiusiame Voronkovo kaime pasigirdo keli sprogimai, pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi regiono vidaus reikalų ministerija. „Pro karinį garizoną Voronkove praskrido mažiausiai du dronai, pasigirdo keturi sprogimai“, – nurodė ministerija ir pridūrė, kad aukų ir sužeistųjų nėra.

Šios informacijos nepriklausomai patvirtinti negalima.

Pastarosiomis savaitėmis čia būta ir daugiau atakų. Anot pranešimų, Tiraspolyje apšaudytas radijo bokštas, regiono saugumo ministerija ir karinis dalinys. Vietos separatistai ir Rusija dėl to kaltę verčia Ukrainai. Kijevas tai neigia ir savo ruožtu tvirtina, kad dėl atakų kalta Maskva, kuri taip siekia pakurstyti įtampą Ukrainos kaimynystėje.

Vienas aukšto rango Rusijos kariuomenės pareigūnas neseniai pareiškė, kad, Maskvos „karinės operacijos“ Ukrainoje metu užėmus šios šalies rytus ir pietus, būtų galima pasiekti Uždniestrę, kur neva engiami rusakalbiai.

11:39 Ukraina: Rusijos pajėgos subombardavo kelis tiltus, kad užkirstų kelią ukrainiečių kontratakoms

Rusijos pajėgos pradėjo bombarduoti tiltus Ukrainos šiaurės rytuose, kad atremtų ten vykdomas ukrainiečių kontratakas. Tai šeštadienį pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi CNN.

Štabas savo naujausioje įvykių suvestinėje nurodė, kad teritorijoje į rytus nuo Charkovo „okupantai susprogdino tris tiltus, kad sulėtintų gynybinių pajėgų kontratakas“.

CNN negali nepriklausomai patvirtinti šių teiginių.

Per pastarąsias dvi savaites Ukrainos kariai atsiėmė keleto kaimų, esančių į šiaurę ir rytus nuo Charkovo, kontrolę ir dėl to Rusijos pajėgoms tapo sunkiau apšaudyti šį miestą, taip pat kilo grėsmė Donecke ir Luhanske besikaunančių rusų karių aprūpinimui karine įranga.

10:52 Karas Ukrainoje jau pražudė 223 vaikus

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 223 vaikai. Tai pranešė šios šalies generalinė prokuratūra, kuria remiasi portalas „Ukrinform“.

Prokuratūros duomenimis, sužeista dar 410 vaikų.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

09:21 Kijevas: fronto linijoje veiksmų nedaug, vėl bandyta šturmuoti „Azovstal“

Naktį į šeštadienį, anot Kijevo, Ukrainos fronto linijoje vyravo sąlyginė ramybė.

„Gegužės 6-ąją Donecko ir Luhansko srityse atremtos aštuonios priešo atakos, jų metu sunaikinti trys priešo tankai, aštuonios artilerijos sistemos, septyni šarvuočiai, viena transporto priemonė ir trys inžinerinės technikos vienetai“, – šeštadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Štabo teigimu, Mariupolyje taip pat dar kartą bandyta šturmuoti „Azovstal“ gamyklą. Tačiau kitur fronte Rusijos kariuomenė esą apsiribojo tik žvalgyba ir artilerijos ugnimi.

Šios informacijos nepriklausomai patvirtinti negalima.

08:42 Apsišaukėliškos Donecko ir Luhansko liaudies respublikos nominavo savo ambasadorius Rusijoje

Prieš maždaug pustrečio mėnesio Rusijos nepriklausomomis pripažintos apsišaukėliškos Rytų Ukrainos Donecko ir Luhansko liaudies respublikos nominavo savo ambasadorius Maskvoje.

Donecko prorusiški separatistai paskelbė, kad jų interesams Maskvoje atstovaus politikė Olga Makejeva, o Luhanskas į Maskvą siunčia buvusį žurnalistą Rodioną Mirošniką, kuris prieš daugelį metų dirbo tuometiniam prorusiškam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui.

Praėjus trims dienoms po to, kai Rusija pripažino šių separatistinių respublikų nepriklausomybę, Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas įsakė pradėti Ukrainos puolimą. Žlugus tikslui užimti Kijevą, dabar rusų kariai daugiausiai dėmesio skiria separatistinėms teritorijoms šalies rytuose.

07:22 JAV pristatys Ukrainai dar 150 mln. dolerių vertės ginklų 

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį paskelbė, kad jo šalis pristatys Ukrainai dar vieną karinės paramos paketą, kurio vertė – 150 mln. dolerių (142 mln. eurų).

„Pranešu apie dar vieną paramos paketą Ukrainai, kuriame bus papildomų šaudmenų artilerijos sistemoms, radarų ir kitokios įrangos“, – teigė J. Bidenas ir kartu įspėjo, kad lėšos tokiai paramai senka, ir paragino Kongresą imtis veiksmų.

Iki tol J. Bideno administracija jau buvo nusiuntusi Ukrainai daugiau kaip 3,4 mlrd. dolerių vertės ginkluotės, įskaitant sunkiąją artileriją, „Stinger“ raketas ir dronus. J. Bidenas spaudžia Kongresą patvirtinti didžiulį 33 mlrd. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainai, nes, pristačius naujausią paramą, išseko kone visos prieš tai šiai šaliai Vašingtone skirtos lėšos.

Sekmadienį numatomas virtualus J. Bideno ir likusių Didžiojo septyneto (G7) šalių susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Jo metu bus kalbama apie Vakarų paramą su Rusijos invazija kovojančiam Kijevui.

2022-05-06 ĮVYKIAI

22:07 Okupantai griauna Ukrainos infrastruktūrą, o Mariupolio gynėjai toliau laikosi

Rusijos atakos prieš geležinkelių sistemą gerokai sutrikdė traukinių eismą Ukrainoje, vakar pranešė valstybinis geležinkelių operatorius. Rusija nepaliauja girtis savo „didelio tikslumo" ginklais, tačiau nesugeba paaiškinti, kodėl negali pasiekti jokių teigiamų rezultatų agresijoje prieš Ukrainą.

Vakar visoje šalyje maždaug 20 tolimojo susisiekimo traukinių vėlavo iki dvylikos valandų.

„Rusija bando sugriauti šalies logistiką, nes negali mūsų įveikti mūšio lauke", - „Telegram" parašė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.

Jis patvirtino, kad buvo atakuotas geležinkelių objektas Dniepro miesto viduryje.

Nepatikrintuose vaizdo įrašuose internete teigiama, kad buvo smogta geležinkelio tiltui per Dniepro upę. Vietos valdžios institucijos pranešė, kad toje vietoje traukinių eismas sustojo.

Rusija atakomis prieš geležinkelio linijas bando nutraukti Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai.

Dėl artėjančių Rusijos raketų trečiadienio vakarą beveik visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus. Apie sprogimus pranešta iš Mikolajevo, Kijevo, Čerkasų ir Zaporožės regionų.

Be to, Rusijos pajėgos skelbia apšaudžiusios strategiškai svarbius taikinius Ukrainos didmiesčiuose. „Didelio tikslumo raketomis Kanatovo kariniame aerodrome, netoli Kirovohrado, sunaikinta lėktuvų, o Mikolajevo mieste - milžiniškas amunicijos sandėlis", - vakar pasakojo Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Be to, Žovtnevo rajone, kuris taip pat priklauso Mikolajevo teritorijai, sunaikinta Ukrainos pajėgų degalų saugykla.

Atstovo teigimu, naktį iš oro apšaudyti 93 kariniai objektai, iš artilerijos - per 500 taikinių. Vien tik artilerijos ugnis sunaikino daugiau kaip 600 priešo karių ir 61 kovinį automobilį, sakė I.Konašenkovas.

Karinė aviacija esą numušė tris karinius lėktuvus: Su-24 virš Gyvačių salos, Su-25 virš Dniepropetrovsko srities ir Su-27 virš Chersono. Be to, numušta 14 Ukrainos dronų, tarp jų vienas „Bayraktar".

Tačiau jeigu tikėtume šiais Rusijos propagandos pasakojimais, Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau buvo sunaikintos mažiausiai penkis kartus su visa technika ir kariais.

Yra ir geresnių naujienų: Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams pavyko atremti Mariupolio gamyklos „Azovstal" teritorijos šturmą. Tai praneša Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius. „Vakar Rusijos kariuomenė įžengė į „Azovstal" teritoriją, bet mūsų gynėjai juos išstūmė. Dabar apibendriname informaciją", - sakė patarėjas. O.Arestovyčius akcentavo, kad šiuo metu gamyklos rajone tęsiasi mūšiai, Ukrainos kariškiai stabdo pranašesnes priešininko pajėgas.

20:59 Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje jau tiria 17 šalių pareigūnai

Iki šiol Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje pradėjo tirti 17 šalių. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova, praneša naujienų agentūra „Ukrinform".

„Nuo pirmųjų karo dienų mes kūrėme bendrą juridinį frontą, ir aš labai glaudžiai bendradarbiauju su daugelio šalių generaliniais prokurorais. Šis glaudus bendradarbiavimas prisidėjo prie to, kad šiuo metu jau 17 šalių pradėjo savarankiškus Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimus. Kiekviena šalis savo įstatymuose rado priežastį juos pradėti", - sakė pareigūnė.

19:36 Kijevo teigimu, per naują apsikeitimą sugrąžintas 41 belaisvis, tarp jų - 11 moterų

Daugiau nei 40 Rusijos į nelaisvę paimtų Ukrainos karių ir civilių, tarp jų 11 moterų ir dvasininkas, buvo išlaisvinti per naują apsikeitimą belaisviais, penktadienį pranešė Kijevas.

„Įvyko dar vienas apsikeitimas belaisviais: 41 žmogus, įskaitant 11 moterų, sugrąžinti namo", - sakoma ministro pirmininko pavaduotojos Irynos Vereščiuk pranešime „Telegram" kanale. Tarp paleistųjų yra 28 kariai ir 13 civilių, vienas jų - Ukrainos stačiatikių bažnyčios dvasininkas. Ji nepasakė, kiek mainais paleista rusų.

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 d. Kijevas ir Maskva jau ne kartą apsikeitė belaisviais, pastarasis apsikeitimas įvyko balandžio 30 d., kai buvo išlaisvinta 14 ukrainiečių, tarp jų ir nėščia moteris.

19:30 JT: nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 3 309 civiliai

Nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 3 309 civiliai, o dar 3 493 buvo sužeisti. Tai penktadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).

Tarp žuvusiųjų - 1 194 vyrai, 761 moteris, 73 mergaitės, 88 berniukai, taip pat 73 vaikai ir 1 120 suaugusiųjų, kurių lytis kol kas nežinoma.

Be to, sužeisti 452 vyrai, 352 moterys, 75 mergaitės, 86 berniukai, taip pat 169 vaikai ir 2 359 suaugusieji, kurių lytis kol kas nežinoma.

OHCHR pažymi, kad daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.

OHCHR nuomone, tikrieji skaičiai yra kur kas didesni, kadangi informacija iš vietų, kur tęsiasi intensyvūs karo veiksmai, vėluoja, o daugelį ataskaitų vis dar reikia patvirtinti.

19:16 V. Zelenskis: į atokius Rusijos regionus deportuota daugiau kaip 500 tūkst. ukrainiečių

Į atokius Rusijos Federacijos regionus deportuota daugiau kaip 500 tūkst. ukrainiečių. Tai penktadienį kreipdamasis į Islandijos parlamentą pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša naujienų agentūra „Ukrinform".

„Jau daugiau kaip 500 tūkst. mūsų žmonių deportuota į Rusiją. Jie verčiami ten važiuoti. Iš jų atima viską. Atima dokumentus. Jie paliekami be ryšio priemonių. Jie siunčiami į atokius svetimos žemės regionus, atokius Rusijos regionus. Ten mėginama prievarta asimiliuoti 500 tūkst. deportuotų žmonių", - sakė Ukrainos prezidentas.

Jis pabrėžė, jog šis skaičius viršija Islandijos gyventojų skaičių.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform", remdamasi Aukščiausiosios Rados įgaliotine žmogaus teisėms Liudmila Denisova, okupantai jau deportavo į Rusiją apie 1 mln. ukrainiečių, tarp kurių - 182 tūkst. vaikų.

18:40 Pranešama, kad po Ukrainos atakos liepsnoja Rusijos fregata

Pasak Ukrainos žiniasklaidos, Juodojoje jūroje liepsnoja Rusijos fregata, į kurią pataikė Ukrainos raketa, tačiau Maskva nepatvirtino incidento, o Kijevas - tik netiesiogiai.

Odesoje įsikūręs tinklalapis Dumskaja.net penktadienį pranešė, kad prie Gyvačių salos užsidegė serijos „Project 11356 Burevestnik" laivas, kai į jį pataikė iš Ukrainos teritorijos paleista raketa „Neptūnas".

Nors Ukraina incidento nepatvirtino, šalies kariuomenės generalinis štabas padidino nuo Kremliaus invazijos pradžios sunaikintų Rusijos laivų skaičių iki 11. Dumskaja.net pasidalino palydovinėmis nuotraukomis, kuriose užfiksuotas degantis laivas, tačiau to nebuvo įmanoma nepriklausomai patvirtinti.

„Burevestnik" yra palyginti naujo tipo laivas, Rusijos laivyną papildęs tik 2016 metais. Manoma, kad šiuo metu Juodojoje jūroje yra trys tokie laivai.

17:49 Ukrainos pareigūnai Charkovo srityje paėmė į nelaisvę 11 rusų snaiperių

Per Ukrainos saugumo tarnybos (UST) specialią operaciją Charkovo srityje paimta į nelaisvę 11 rusų snaiperių, kurie apšaudė ukrainiečių pozicijas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform".

Be to, UST karinė kontržvalgyba Chmelnickio srityje neutralizavo priešo diversantų ir žvalgų grupę, kurią sudarė trys žmonės.

Žytomyro srityje sulaikytas Rusijos specialiųjų tarnybų agentas, rinkęs duomenis apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų lėktuvų skaičių ir parengtį.

Kijevo srityje sulaikyti dar du kolaborantai, kurie padėjo okupantams orientuotis Bučos rajone.

Iš viso nuo karo pradžios Ukrainos pareigūnai likvidavo daugiau kaip 140 rusų diversantų grupių.

17:44 Įstatymų leidėjas: Rusija liks Pietų Ukrainoje „amžinai"

Aukštas Rusijos parlamento pareigūnas penktadienį per vizitą Maskvos kontroliuojamame Chersono mieste pareiškė, kad Rusija liks Pietų Ukrainoje „amžinai".

„Rusija yra čia amžinai. Dėl to neturėtų būti jokių abejonių. Į praeitį nebebus sugrįžta", - pasak valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija" pareiškimo sakė Andrejus Turčiakas.

17:40 D. Nausėdienė O. Zelenskai: visas pasaulis mato Jūsų didvyrišką kovą už laisvę, žmogaus teises

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė penktadienį nuotoliniu būdu susitiko su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska. Tai pirmas Ukrainos pirmosios ponios viešas vaizdo susitikimas per visą karo Ukrainoje laikotarpį.

Pokalbio metu O. Zelenska savo ir visų ukrainiečių vardu padėkojo Lietuvai už įvairiapusę pagalbą: karo pabėgėlių priėmimą, jiems teikiamas socialines ir švietimo paslaugas, emocinę paramą. Taip pat pasveikino Lietuvos žmones su artėjančia Europos dienos švente ir pareiškė lūkestį kuo greičiau apsilankyti mūsų šalyje.

„Lietuvos žmonės remia ir palaiko Jūsų didvyrišką kovą. Tai pavyzdys mūsų žmonėms - visa Lietuva mobilizavosi, susitelkė. Esame dėkingi kiekvienam ukrainiečiui, kuris ryžtingai laikosi ir savo širdimi, veiksmais gina tai, kas jam svarbu: savo žemę, Tėvynę, artimąjį. Visas pasaulis mato Jūsų didvyrišką kovą už laisvę, žmogaus teises", - pokalbyje sakė D. Nausėdienė.

Ukrainos pirmosios ponios teigimu, tolesnė parama Ukrainai ir jos palaikymas iš Lietuvos pusės yra nepaprastai svarbūs. Pasak O. Zelenskos, Ukrainos žmonės pamatė, kas iš tikrųjų yra jų draugai, - šiuo metu Lietuvos teritorijoje saugiau jaučiasi daugiau nei 50 tūkst. nuo karo pabėgusių ukrainiečių.

Susitikime Lietuvos ir Ukrainos pirmosios ponios aptarė jų inicijuojamo ir globojamo Ukrainos centro Vilniuje kūrimą ir plėtojimą. Šiuo metu jau vykdomi baigiamieji jo steigimo darbai. Ši švietimo ir kultūros erdvė veiks kaip Vytauto Didžiojo universiteto neakademinis padalinys, skirtas visai ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje: apims edukacines, kultūrines ir socialines veiklas.

Ilgalaikis šio centro tikslas - instituto įkūrimas ir aktyvi akademinė veikla, intelektualų potencialo telkimas, kultūrinė diplomatija Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje pristatant Ukrainą, jos kultūrą ir šalies išskirtinumą.

Lietuvos ir Ukrainos pirmosios ponios taip pat aptarė humanitarinę situaciją, susidariusią dėl besitęsiančios Rusijos agresijos Ukrainoje, tolesnę pagalbą ir paramą nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams mūsų šalyje bei ukrainiečių vaikų integraciją Lietuvoje, jų emocinės būsenos gerinimą ir sveikatinimą.

Pokalbyje D. Nausėdienė ir O. Zelenska sutarė, kad svarbu plėtoti ne tik tolesnį vaikų užimtumą bei ugdymą vasaros laikotarpiu, bet ir ieškoti galimybių pakviesti ukrainiečių vaikus iš karo zonos į bendras stovyklas su Lietuvos vaikais.

17:00 Palydovinės nuotraukos rodo, kad kviečių derlius Ukrainoje bus trečdaliu mažesnis

Tikėtina, kad dėl Rusijos invazijos Ukrainos kviečių produkcija sumažės bent trečdaliu, palyginti su praėjusiais metais, penktadienį pranešė palydovinius vaizdus naudojanti duomenų analizės įmonė.

Ukraina yra pagrindinė kviečių gamintoja ir eksportuotoja, tačiau invazija sutrikdė sėją, kuri vis dar vyksta, tiek dėl degalų trūkumo įrangai, tiek dėl to, kad ūkininkai patiria bombardavimus ir susiduria su nesprogusiais šaudmenimis.

Prancūzijos įmonė „Kayrros" teigia, kad pusiau infraraudonųjų ir infraraudonųjų spindulių vaizdai leidžia nustatyti pasėlių aprėptį ir tiksliai numatyti kviečių derlių. Naujausių duomenų analizė rodo, kad „šiemet gamyba bus bent 35 proc. mažesnė nei pernai", pranešė „Kayrros". Prognozuojama, kad Ukraina šiemet galės užauginti 21 mln. tonų kviečių - 12 mln. tonų mažiau nei 2021 m. ir 23 proc. mažiau nei vidutinis derlius per pastaruosius penkerius metus. „Atsižvelgiant į tai, kad tebevyksta kovos ir didelė dalis šalies kviečių produkcijos gaunama iš Rytų Ukrainos rajonų, kur konfliktas yra intensyviausias, realūs produkcijos skaičiai greičiausiai bus mažesni, nei galima manyti dabar", - pridūrė firma.

„Kayrros" išanalizavo nuotraukas, JAV kosmoso agentūros NASA padarytas balandžio 14-22 dienomis, praėjus mažiau nei dviem mėnesiams nuo konflikto pradžios. Net jei Ukrainos ūkininkai sugebės užauginti ir nuimti kviečių derlių, jiems bus sunku patekti į rinką, nes Rusija sunaikino transporto infrastruktūrą ir užblokavo Odesos uostą, iš kurio buvo eksportuojama daugiausia grūdų.

Prieš karą Ukrainai teko apie 12 proc. pasaulio kviečių eksporto, dėl konflikto maisto produktų kainos smarkiai išaugo.

16:51 Buvęs CŽA direktorius: Ukrainoje jau nukauta mažiausiai 10 Rusijos generolų

Ukrainoje jau nukauta mažiausiai 10 Rusijos generolų, žuvusių batalionų ir brigadų vadų skaičius kelis kartus didesnis, tad ukrainiečiai smogė galingą smūgį Rusijos pajėgų valdymo sistemai.

Tai penktadienį paskelbtame interviu naujienų agentūrai „Ukrinform" pareiškė buvęs CŽA direktorius, buvęs JAV ir NATO pajėgų Irake ir Afganistane vadas generolas Davidas Petraeusas.

„Iki šiol žuvo mažiausiai 10 ar 11 Rusijos generolų. Tai sukrečiantis skaičius, ypač jei turėsime omenyje, kad JAV armija per karo veiksmų dešimtmečius Irake ir Afganistane prarado tik vieną generolą. Vadinasi, tai galingas smūgis Rusijos pajėgų valdymo sistemai. Galima įsivaizduoti, kad nukautų batalionų ir brigadų vadų skaičius kelis kartus viršija žuvusių generolų skaičius", - sakė D. Petraeusas.

Anot jo, ukrainiečiai sėkmingai slopina Rusijos kariškių radijo ryšį, todėl vyresnieji vadai turi patys vykti į priešakines linijas, kur jų ir laukia mirtis.

„Kai nėra ryšio tarp vadų ir žemesnės grandies, generolai, brigadų, pulkų ir batalionų vadai priversti vykti į priešakines linijas, kur jie tampa taiklių Ukrainos snaiperių taikiniais", - pareiškė D. Petraeusas.

15:18 Kremlius: Pergalės dienos renginiai Mariupolyje neplanuojami

Kremlius penktadienį pareiškė, kad Ukrainos Mariupolyje - strateginiame uostamiestyje, kurį praėjusį mėnesį Rusijos kariuomenė teigė perėmusi savo kontrolėn, Pergalės dienos šventės nebus.

Pergalės diena, kasmet švenčiama gegužės 9-ąją, Rusijoje yra simbolinė šventė, skirta sovietų pergalei Antrajame pasauliniame kare paminėti, ją lydi didžiulis karinis paradas Maskvoje ir mažesni renginiai Rusijos miestuose. „Ateis laikas ir ten bus didelė šventė", - žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad oficialių vizitų tą dieną neplanuojama. „Rusai ten tikrai bus, bus daug rusų gegužės 9-ąją, bet man nieko nežinoma apie kokią nors oficialią delegaciją", - sakė D. Peskovas.

Rusijos kariuomenė ištisas savaites apgulusi Mariupolį, manoma, šimtai žmonių žuvo šiame Pietryčių Ukrainos mieste, likusiame be maisto, vandens ar elektros. Milžiniškoje „Azovstal" plieno gamykloje dar yra likę Ukrainos karių ir civilių, jie glaudžiasi sovietinių laikų požeminiuose tuneliuose. Rusijos kariuomenė paskelbė trijų dienų paliaubas plieno gamykloje nuo ketvirtadienio, kad civiliai galėtų išvykti, bet Ukraina teigia, kad Maskvos pajėgos sulaužė šį pažadą.

14:58 Ukrainos pareigūnas: Rusijos kariuomenė mėgina šturmuoti svarbų Rytų Ukrainos miestą

Rusijos pajėgos beveik apsupo Severodonecką, labiausiai į rytus esantį Ukrainos miestą, kurį valdo Kijevas, ir mėgina jį šturmuoti, penktadienį pranešė vietos pareigūnas.

„Miestas beveik apsuptas Rusijos ir (separatistinės) Luhansko liaudies respublikos kariuomenės", - Ukrainos televizijai sakė Severodonecko karinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas. „Jie mėgina šturmuoti miestą per aplinkinius kaimus", - sakė jis, nurodęs, jog tai daugialypis puolimas.

Severodonecko užėmimas būtų didelis laimėjimas Rusijos armijai, sutelkusiai pastangas užimti visą rytinį Donbaso regioną. O. Striukas sakė, kad kautynės vyksta kaime į šiaurę prie pat Severodonecko. Anot jo, Ukrainos kariuomenė kol kas „atmuša šias atakas", tačiau rusai veržiasi į priekį. „Miestas laikosi, bet jaučiasi, kad jie bando supti".

O. Striukas sakė, kad Severodonecke, kuriame prieš karą gyveno apie 100 tūkst. gyventojų, liko maždaug 15 tūkst. žmonių. Evakuacijos tempai sulėtėjo, teigė jis, „per dieną pavyksta įkalbėti išvykti maždaug 10 žmonių". Regiono valdžia jau kelias savaites ragina žmones palikti miestą - pramonės centrą Ukrainos Luhansko srityje. Jį nuo netoliese esančio Lisičiansko skiria Doneco upė. Abu miestai yra pagrindiniai puolančios Rusijos kariuomenės taikiniai.

14:53 Lenkijoje viešintys kultūros viceministrai: „Skatiname ir kitas šalis teikti paramą Ukrainai kultūros srityje"

Varšuvoje su darbo vizitu viešintys kultūros viceministrai Vygintas Gasparavičius ir Daina Urbanavičienė susitikime su Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos valstybės sekretoriumi Jaroslawu Sellinu pasidalijo informacija apie šalių taikomas priemones Ukrainai remti ir sankcijas Rusijai kultūros srityje, sakoma Lietuvos kultūros ministerijos pranešime.

Lietuva kartu su Lenkija aktyviai siekia blokuoti bei izoliuoti Rusiją tarptautiniuose forumuose ir organizacijose, pačios teikia ir skatina kitas šalis teikti paramą Ukrainai kultūros srityje.

V. Gasparavičius ir D. Urbanavičienė informavo apie Lietuvoje inicijuojamus bendrus su Ukrainos menininkais kūrybinius projektus, skiriamas stipendijas šios šalies kultūros ir meno darbuotojams, jų įdarbinimo galimybes, Lietuvos kultūros ir meno įstaigų atvirumą visiems ukrainiečių pabėgėliams, paramą perduodant Ukrainai televizijos siųstuvus ir techninę pagalbą jos muziejams. J. Sellinas pažymėjo, kad panašios paramos priemonės taikomos ir Lenkijoje.

Lietuvos atstovai taip pat informavo apie sėkmingas Charkovo nacionalinio operos ir baleto teatro gastroles Lietuvoje ir pasiūlė Lenkijai sudaryti sąlygas šio teatro gastrolėms savo šalyje.

Susitikime pasikeista informacija apie inicijuojamą Ukrainos nacionalinę e. paveldo iniciatyvą. Ji gegužės 12 d bus aptarta trišaliame Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos atstovų susitikime ,,Liublino trikampio" formatu Varšuvoje.

Kultūros viceministrai V. Gasparavičius ir D. Urbanavičienė Varšuvoje taip pat susitiko su čia gyvenančiu ir kuriančiu dailininku Stasiu Eidrigevičiumi. Susitikime aptarta būsimojo Stasio Eidrigevičiaus menų centro Panevėžyje koncepcija, veikla, perspektyvos. Šį centrą planuojama atidaryti kitų metų vasarą.

14:48 Bulgarijos prezidentas laiko pavojingu žingsniu parlamento sprendimą padėti Ukrainai

Prorusiškų pažiūrų Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas laiko šalies parlamento sprendimą padėti Ukrainai pavojingu žingsniu, galinčiu įtraukti Bulgariją į karą, praneša portalas „news.bg".

Paklaustas apie Bulgarijos parlamentarų sprendimą suteikti Ukrainai pagalbą netiekiant jai ginkluotės, R. Radevas pareiškė, jog „partijos ignoruoja sveiką protą, kadangi jų sprendimas yra pavojingas žingsnis Bulgarijos įtraukimo į karą linkme".

„Konfliktas nebus trumpas, jis įgaus vis platesnį mastą ir pareikalaus išmintingų sprendimų, o jau pati formuluotė „karinė ir techninė pagalba" yra gana neapibrėžta ir rizikinga", - sakė valstybės vadovas, garsėjantis savo prorusiškais pareiškimais.

Jis paragino politikus neskaldyti visuomenės ir neleisti, kad karo veiksmai persimestų į Bulgariją.

Trečiadienį Bulgarijos parlamentas patvirtino sprendimą dėl Ukrainos karinės technikos remonto šalies įmonėse, bet tiekti Kijevui ginklų ir šaudmenų neketinama.

Priimtame dokumente kalbama apie humanitarinę, finansinę ir karinę pagalbą Ukrainai.

13:28 Rusija: Ukrainoje branduolinio ginklo nenaudosime

Rusija, pasak Užsienio reikalų ministerijos Maskvoje, nenaudos Ukrainoje branduolinio ginklo. Šių ginklų naudojimas per specialiąją karinę operaciją - taip Rusija oficialiai vadina invaziją, nėra numatytas, pareiškė ministerijos atstovas Aleksejus Zaicevas, kurį cituoja agentūra „Reuters".

Rusijos pajėgoms nepavykstant pasiekti pergalių Ukrainoje, JAV įspėjo, kad Maskva gali panaudoti taktinį branduolinį ginklą.

11:07 V. Orbanas: rusiškos naftos embargas būtų „branduolinė bomba, numesta ant Vengrijos ekonomikos"

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas kategoriškai atmeta Europos Komisijos pasiūlymą dėl sankcijų naftos importui iš Rusijos. „Tai prilygtų branduolinei bombai, numestai ant Vengrijos ekonomikos", - pareiškė jis penktadienį valstybiniam radijui. Jo šalis esą negalės pakeisti rusiškos naftos ir per 20 mėnesių laikotarpį, kuris specialiai numatytas Vengrijai.

„Perėjimui (prie naftos be importo iš Rusijos) mums, mūsų skaičiavimu, reikia penkerių metų. Atidėjimas metams ar pusantrų nieko neduos", - kalbėjo V. Orbanas. Įgyvendinus Komisijos pasiūlymą, anot jo, Vengrijoje ne tik pabrangtų energija, bet šalis apkritai nebeturėtų energijos išteklių.

V. Orbanas nuo 2010 metų stovi prie Vengrijos vyriausybės vairo. Praėjusį mėnesį jo „Fidesz" partija laimėjo parlamento rinkimus, ir tai reiškia, kad jis ketvirtą kadenciją iš eilės vadovaus vyriausybei. Vadovaujant V. Orbanui, Vengrija labai suartėjo su Rusija. Tiesa, ligšioliniams ES sankcijų paketams, kurie priimti reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą, Budapeštas pritarė.

„Tačiau jau tada mes sakėme, kad yra raudona linija, kuri negali būti peržengta. Tai energetikos sektorius", - radijui kalbėjo V. Orbanas.

Europos Komisija trečiadienį pristatė šeštąjį sankcijų paketą, kuris numato rusiškos naftos importo į ES sustabdymą iki kitų metų pradžios. Vengrijai ir Slovakijai numatytos išimtys. Tačiau jau ir kitos šalys reikalauja išlygų. Pasiūlymas gali būti priimtas tik vienbalsiai.

10:48 Pentagonas neigia padėjęs Ukrainai "taikytis" į Rusijos generolus

JAV gynybos departamentas ketvirtadienį paneigė teikęs žvalgybinę informaciją apie Rusijos generolų buvimo vietas mūšio lauke, kad Ukrainos pajėgos galėtų juos nužudyti.

Reaguodamas į sensacingą „New York Times" pranešimą apie JAV paramą Ukrainos kariuomenei, Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby sakė, kad tiesa, jog JAV tiekia Kijevo pajėgoms karinės žvalgybos duomenis, „siekdamos padėti ukrainiečiams ginti savo šalį".

„Mes neteikiame žvalgybinės informacijos apie aukštų kariuomenės vadų buvimo vietą mūšio lauke ir nedalyvaujame priimant Ukrainos kariuomenės sprendimus dėl taikinių", - sakė J. Kirby.

JAV žiniasklaida vėliau ketvirtadienį atskirai pranešė, kad JAV pasidalijo žvalgybine informacija, kuri padėjo Ukrainai praėjusį mėnesį nuskandinti Rusijos karo laivą „Maskva" ir suduoti didžiulį smūgį prezidentui Vladimirui Putinui.

Tačiau JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, AFP sakė, kad JAV „neteikia konkrečios informacijos, kuri padėtų taikytis į laivus".

„Mes teikiame įvairią žvalgybinę informaciją, kuri padeda ukrainiečiams suprasti Rusijos laivų Juodojoje jūroje keliamą grėsmę ir pasirengti gynybai nuo galimų puolimų iš jūros", - sakė pareigūnas.

Istorijoje, kurią pirmą kartą paskelbė NBC, neįvardyti pareigūnai teigė, kad Ukraina kreipėsi į Vašingtoną dėl Juodojoje jūroje plaukiojančio laivo, kurio buvimo vietą padėjo patvirtinti JAV, be to, nurodė, kad tai laivas „Maskva". Tačiau JAV nežinojo, kad Ukraina taikysis į šį laivą, sakė NBC cituojami pareigūnai.

Ukraina ypač sėkmingai atakavo Rusijos vadavietes ir, kaip pranešama, praėjusią savaitę smogė netoli fronto linijos Donbaso regione, kur, kaip manoma, lankėsi Rusijos vyriausiasis generolas Valerijus Gerasimovas.

Nepatvirtintais pranešimais, Ukrainos pajėgos galėjo apšaudyti vietovę praėjus vos kelioms valandoms po to, kai V. Gerasimovas išvyko.

„Jie patys priima sprendimus"

„New York Times" straipsnyje, kurį paneigė J. Kirby, rašoma, kad iš maždaug dešimties Rusijos generolų, kuriuos nukovė Ukrainos pajėgos, „daugelis" buvo likviduoti padedant JAV žvalgybai.

Laikraštis teigė, kad JAV pateikė išsamią informaciją apie Rusijos kariuomenės mobiliuosius štabus, kurie dažnai keičia savo buvimo vietą.

Straipsnyje taip pat rašoma, kad Ukrainos pajėgos, rengdamos atakas prieš aukštus Rusijos karininkus, naudojosi šia informacija kartu su savo turima.

J. Kirby teigė, kad Ukraina pati priima sprendimus, ar taikytis į rusų vadą, ar ne.

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo taryba „New York Times" straipsnį pavadino „neatsakingu".

„JAV teikia žvalgybinę informaciją mūšio lauke, kad padėtų ukrainiečiams ginti savo šalį, - sakė tarybos atstovė Adrienne Watson. - Mes neteikiame žvalgybinės informacijos su tikslu žudyti Rusijos generolus".

Vašingtonas tiekia Ukrainai milijardų dolerių vertės karinę įrangą bei šaudmenis ir moko jos pajėgas, kaip jais naudotis. Taip pat teikia Kijevui informaciją, gautą iš palydovų, elektroninio stebėjimo operacijų ir kitų žvalgybos šaltinių.

Tačiau Baltieji rūmai ir Pentagonas stengiasi apriboti informaciją apie visą JAV pagalbos mastą, nenorėdami išprovokuoti Rusijos platesniam konfliktui, kuris peržengtų Ukrainos sienas.

Nepaisant to, Vašingtono parama Ukrainai nuo vasario 24 dienos, kai rusai įsiveržė į šalį, tik augo ir tapo atviresnė.

Konflikto pradžioje JAV teigė, kad nori tik padėti Ukrainai išgyventi. Tačiau dabar Vašingtonas sako, kad jo tikslas šiame kare - ilgam susilpninti Rusiją.

„Mes norime, kad Rusija susilpnėtų tiek, kad negalėtų daryti tokių dalykų, kokius darė užpuldama Ukrainą", - sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas po vizito Kijeve balandžio pabaigoje.

10:00 Vokietija patieks Ukrainai septynias savaeiges haubicas

Vokietija patieks Ukrainai septynias savaeiges haubicas „Panzerhaubitzen 2000", penktadienį lankydamasi Sliače (Slovakija) paskelbė gynybos ministrė Christine Lambrecht.

Pasak Ch. Lambrecht, Vokietija apmokys ukrainiečių karius naudotis šiais ginklais, išvaizda primenančiais tankus. Berlyno ginkluotųjų pajėgų duomenimis, naudojant standartinę amuniciją, „Panzerhaubitzen 2000" gali šaudyti 30 kilometrų atstumu, tačiau, pasitelkiant padidinto nuotolio amuniciją, atstumas gali padidėti iki 40 kilometrų.

Ch. Lambrecht apie naujos ginkluotės tiekimą Kijevui paskelbė susitikusi su Slovakijoje dislokuotais vokiečių kariais.

Kanclerio Olafo Scholzo vadovaujama Vokietijos vyriausybė nuolat sulaukia vadovybės Kve kritikos, kad nepakankamai padeda Ukrainai apsiginti nuo Rusijos invazijos.

09:48 Ukraina: iš Mariupolio evakuota "beveik 500 civilių"

Nuo Jungtinių Tautų vadovaujamos gelbėjimo operacijos pradžios iš apgulto Mariupolio miesto ir plieno gamyklos „Azovstal" evakuota beveik 500 civilių, penktadienį pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas.

„Mums pavyko evakuoti beveik 500 civilių gyventojų", - „Telegram" pranešė Andrijus Jermakas. Jis sakė, kad Kijevas „padarys viską, kad išgelbėtų visus savo civilius ir kariškius", įstrigusius sugriautame mieste, ir pridūrė, kad evakuacija bus tęsiama.

09:24 Kijevas: Rusija planuoja užimti „Azovstal" iki gegužės 9-osios

Rusija, anot Ukrainos vadovybės, planuoja užimti Mariupolio „Azovstal" gamyklą iki pirmadienio.

Prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo Oleksijaus Arestovyčiaus teigimu, rusų kariai siekia perimti šio objekto kontrolę iki 77-ųjų pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinių gegužės 9-ąją.

„Gražiausia dovana valdovui - jo priešininko galva. Aiškiai regiu ambicijas užvaldyti „Azovstal" ir padovanoti Putinui „pergalę" gegužės 9-ąją, - O. Arestovyčių citavo agentūra UNIAN. - Jie to labai nori, bet pažiūrėkime, ar jiems pavyks."

„Azovstal" gamykla laikoma paskutiniu ukrainiečių pasipriešinimo bastionu Mariupolyje. Anot Ukrainos šaltinių, be karių, čia yra šimtai civilių.

Maskvoje pirmadienį planuojamas didžiulis karinis paradas, skirtas paminėti gegužės 9-ąją. Ši data Rusijoje žinoma kaip Pergalės diena.

08:16 V. Zelenskis: rusai į taikinius Ukrainoje paleido daugiau kaip 2 000 raketų

Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą iš viso paleido 2 014 raketų į įvairius taikinius, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kasdieniame vaizdo kreipimesi ketvirtadienį vakare.

Be to, nuo Rusijos kariuomenės invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje iš viso jau užfiksuoti 2 682 aviacijos smūgiai.

„Kiekviena iš šių operacijų reiškia mūsų žmonių žūtį, mūsų infrastruktūros sunaikinimą", - sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas pridūrė, kad vien tik Ukrainos medicinos įstaigoms buvo padaryta didelė žala.

„Iki šiol Rusijos kariai sunaikino arba suniokojo beveik 400 sveikatos priežiūros įstaigų", - teigė jis.

08:14 V. Zelenskis patvirtino reikalavimą dėl Maršalo plano Ukrainai

Nepaisant milžiniškos Vakarų paramos Ukrainai, prezidentas Volodymyras Zelenskis laikosi minties dėl savotiško Maršalo plano savo šaliai po karo.

Tarptautinėje donorų konferencija Varšuvoje surinkti 6 mlrd. eurų paramos Kijevui yra „tik dalis to, kas iš tikrųjų būtina, kad visoje teritorijoje, į kurią Rusija atnešė karą, būtų atkurtas įprastas gyvenimas", sakė V. Zelenskis naktį į penktadienį paskelbtame vaizdo įraše. Esą reikalingas dar stipresnis laisvojo pasaulio ir tarptautinių institucijų dalyvavimas. „Todėl mums reikia šiuolaikinio Maršalo plano analogo Ukrainai", - pažymėjo prezidentas.

Vykdydamos Maršalo planą, pavadintą pagal tuometinį JAV valstybės sekretorių George‘ą Marshallą, JAV po Antrojo pasaulinio karo milijardinėmis sumomis parėmė Vakarų Europos atstatymą. Tada Europos šalims buvo skirta beveik 14 mlrd. JAV dolerių - šiandien tai atitiktų 140 mlrd. milijardų dolerių (132,7 mlrd. eurų).

V. Zelenskis didelis viltis sieja su nauju portalu „United24" per kurį galima aukoti Ukrainai. „Nes Ukrainai kiekvieną mėnesį reikia iki 7 mlrd. dolerių valstybės deficitui padengti", - kalbėjo jis. Rusijos armijos sugriautos infrastruktūros atstatymui jau išleista per 600 mlrd. JAV dolerių. „Įsivaizduokite šį mastą", - sakė V. Zelenskis.

08:07 Baltijos šalys JT Saugumo Taryboje ragino užtikrinti saugų grūdų gabenimą iš Rusijos užgrobtų ir blokuojamų Ukrainos jūros uostų

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje, skirtame taikai ir saugumui Ukrainoje, Baltijos šalys akcentavo Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes globaliai maisto saugumo situacijai. Saugumo Taryba, JT valstybių bendruomenė bei atsakingos Jungtinių Tautų agentūros paragintos užtikrinti saugų ukrainietiškų grūdų gabenimą iš Rusijos užgrobtų ir blokuojamų Ukrainos jūros uostų, praneša Užsienio reikalų ministerija.

„Ukraina - penktoji pagal dydį kviečių eksportuotoja. Rusijai toliau apšaudant ir bombarduojant Ukrainos teritoriją, Ukrainos žemdirbiai negali užtikrinti sėjos. Rusijai užblokavus šalies jūrų uostus, Ukraina negali išvežti 20 milijonų tonų pernai metų derliaus grūdų. Saugumo Taryba, JT valstybių bendruomenė ir atsakingos JT agentūros privalo išlaikyti nuolatinį spaudimą Rusijai, kad atblokuotume Ukrainos uostus ir užtikrintume saugų grūdus gabenančių laivų perplaukimą Ukrainos teritoriniais vandenimis per Juodąją jūrą", - bendrą Estijos, Latvijos ir Lietuvos pareiškimą pakomentavo Lietuvos nuolatinis atstovas JT ambasadorius Rytis Paulauskas.

Pareiškime padėkota JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, kuris praėjusią savaitę lankėsi Maskvoje bei Kijeve, už pastangas evakuoti civilius gyventojus iš Mariupolio gamyklos, akcentuota būtinybė užtikrinti skubią humanitarinę pagalbą 7,7 mln. perkeltųjų asmenų Ukrainos teritorijoje bei sudaryti saugias sąlygas civilių evakuacijai iš aktyvių karinių veiksmų zonų. Pabrėžta, kad generalinio sekretoriaus vizitas į Ukrainą ir Rusiją bei jo humanitarinis kreipimasis lėmė labai praktiškus gyvybes gelbstinčius humanitarinius veiksmus vietoje, tuo pačiu būtina ir toliau dėti visas pastangas sprendžiant Rusijos agresijos sukeltą saugumo ir humanitarinę krizę.

Jungtinės Tautos taip pat paragintos išnaudoti visus turimus mechanizmus siekiant užtikrinti, kad asmenys, tiesiogiai atsakingi už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus Ukrainos teritorijoje, būtų patraukti atsakomybėn.

07:24 Ukraina rengiasi galimam rusų išsilaipinimui prie Odesos

Ukrainos kariuomenė mano, kad Rusijos desantas gali išsilaipinti Juodosios jūros pakrantėje netoli Odesos uostamiesčio.

Kaip teigiama regiono karinės vadovybės pareiškime, virš šios teritorijos vis dažniau skraido Rusijos žvalgybiniai dronai, pranešė laikraštis „Ukrayinska pravda".

Be to, prie Ukrainos kontroliuojamų pakrančių ir toliau aktyviai veikia Rusijos karinis jūrų laivynas.

Gyventojų buvo paprašyta nesiartinti prie paplūdimių ir pakrantės saugumo zonų, neplaukti į jūrą valtimis. Taip pat jie raginami pranešti apie įtartiną veiklą ar judėjimą.

2022-05-05 ĮVYKIAI

20:54 Žiniasklaida: Rusijos propagandininkams uždrausta cituoti R. Kadyrovą

Kai kurioms propagandinėms Rusijos žiniasklaidos priemonėms uždrausta cituoti Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo pareiškimus apie karą Ukrainoje. Prieš jų publikavimą privalu gauti vyresnybės leidimą.

Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, kuris remiasi „Laisvės radiju“.

Gautomis žiniomis, toks sprendimas buvo priimtas po R. Kadyrovo konfliktų su Kremliaus atstovu spaudai Dmitrijumi Peskovu ir Rusijos delegacijos derybose su Ukraina vadovu Vladimiru Medinskiu. Dabar federalinės žiniasklaidos priemonės gali cituoti Čečėnijos vadovo žodžius „tik gavusios vadovybės leidimą“.

Pavardės prašęs neskelbti TASS korespondentas pareiškė, kad agentūra taip ir neperdavė R. Kadyrovo pranešimo „apie 260 pasidavusių Ukrainos jūrų pėstininkų“.

20:39 JT: Ukrainos uostų blokada gali sukelti pasaulyje maisto krizę

Jeigu Rusija artimiausiu metu nenutrauks Ukrainos uostų blokados ir neleis jai atnaujinti grūdų eksporto, pasaulio laukia globali maisto krizė.

Tai ketvirtadienį Kanados televizijos kanalui CBC pareiškė Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos (WFP) direktorius Davidas Beasley`is.

„Kils globali maisto saugumo krizė, kainos 6-9 mėnesius didės, o kitąmet gali būti sunkumų dėl maisto prieinamumo“, - sakė jis.

Anot D. Beasley`io, krizės padariniai labiausiai bus juntami neturtingose šalyse. „Daugelis šalių susidurs su kainų augimu, bus sunku, bet neturtingose valstybėse tai gali sukelti badą, destabilizaciją ir masinę priverstinę migraciją. Todėl privalome užtikrinti šių uostų darbą“, - pabrėžė diplomatas, ką tik apsilankęs Odesoje.

Jo manymu, šiuo metu padėtis pasaulyje labiau įtempta negu Arabų pavasario laikotarpiu. „Jau dabar visame pasaulyje vyksta protestai dėl infliacijos ir maisto produktų brangimą, ir padėtis tik blogės“, - įspėjo WFP direktorius.

Jis pabrėžė, kad pasaulio bendrija turi tučtuojau sutelkti pastangas ir užtikrinti nenutrūkstamą Ukrainos uostų darbą. „Sprendimai turi būti priimti per artimiausias 30-60 dienų, kad šie uostai galėtų atnaujinti darbą“, - pabrėžė D. Beasley`is.

Rusijos užblokuotuose Ukrainos uostuose stovi dešimtys laivų su grūdais, kuriems okupantai neleidžia išplaukti.

19:57 ES siūlo sankcijas V. Putinui artimai A. Kabajevai

Europos Sąjunga (ES) siūlo paskelbti sankcijas buvusiai Rusijos gimnastei Alinai Kabajevai už jos vaidmenį Kremliaus propagandoje ir glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, teigiama ketvirtadienį AFP pateiktame dokumente.

A. Kabajeva yra naujausias papildymas sąraše asmenų, į kuriuos nusitaikyta šeštajame priemonių prieš Rusiją pakete, reaguojant į karą Ukrainoje. Sankcijas, įskaitant Rusijos naftos importo draudimą, ES vykdomoji valdžia trečiadienį pateikė valstybėms narėms patvirtinti, tam reikalingas 27 šalių vieningas sutarimas. Vengrija, Slovakija ir kitos Rytų Europos šalys kol kas atsisako pritarti paketui, laukdamos išimties arba naftos draudimo atidėjimo. Jei bus pritarta, A. Kabajevai bus uždrausta atvykti į ES, jos turtas bus įšaldytas.

Pasiūlyme A. Kabajeva įvardijama kaip Nacionalinės žiniasklaidos grupės – holdingo, valdančio reikšmingas akcijas beveik visose pagrindinėse Rusijos valstybinėse žiniasklaidos priemonėse, – direktorių tarybos pirmininkė. Buvusi gimnastė ir buvusi Dūmos įstatymų leidėja yra „glaudžiai susijusi su prezidentu Vladimiru Putinu“, priduriama dokumente.

Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad ją ir Rusijos prezidentą sieja romantiški santykiai. V. Putinas tai paneigė, kai 2008 m. apie tai buvo pranešta pirmą kartą. Kaip rašoma „The Wall Street Journal“ cituojant JAV pareigūnus, A. Kabajeva ir jos šeima įgijo asmeninį turtą dėl savo ryšių su V. Putinui artimu ratu. Ataskaitoje remiamasi slaptais JAV žvalgybos duomenimis, kurie  įvardija A. Kabajevą kaip V. Putino turto gavėją.

Dar trys asmenys, valstybinės agentūros „Ria Novosti“ apžvalgininkai, taip pat yra sąraše už savo vaidmenį, skleidžiant „vyriausybinę propagandą“ dėl karo Ukrainoje. Šios keturios pavardės pridurtos prie 58 asmenų, įskaitant Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovą patriarchą Kirilą, daugelį karo nusikaltimais Ukrainos Bučos mieste įtariamų kariškių ir Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo šeimos narius.

Nuo 2014 metų Krymo aneksijos Europos sankcijos jau palietė 1091 žmogų ir 80 subjektų.

19:04 Mariupolyje ukrainietiški kelio ženklai keičiami rusiškais

Okupantai rusai Mariupolyje keičia kelio ženklus. Ukrainietiškos rodyklės nuimamos, o vietoj jų kabinamos rusiškos.

Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Mariupolio mero patarėju Petro Andriuščenka.

„Okupantai sugriovė mūsų miestą, nužudė 20 tūkst. žmonių, o dabar keičia rodykles. Esą žmonės su savo bėdomis palauks. O juk Mariupolyje Viduramžiai. Gyventojai be vandens, jiems trūksta maisto, medikamentų. Nėra šviesos ir normalaus ryšio. Mariupolis buvo, yra ir bus Ukrainos miestas, kad ir ką ten rusai fantazuotų“, - pareiškė P. Andriuščenka.

Mariupolyje Rusijos pajėgos šturmuoja gamyklą „Azovstal“, kurios požemiuose slepiasi Ukrainos kariai ir civiliai, laukiantys evakuacijos.

18:39 Kremlius: V. Putinas ir Izraelio premjeras aptarė Ukrainos krizę ir holokaustą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas ketvirtadienį aptarė Ukrainos krizę ir holokaustą, tvyrant įtampai dėl Maskvos pasisakymų apie Adolfą Hitlerį.

„Tęsėsi išsamus pasikeitimas nuomonėmis apie padėtį Ukrainoje“, – sakė Kremlius ir pridūrė, kad abu lyderiai taip pat aptarė „istorinę atmintį“ ir holokaustą.

18:38 JT: pakeliui vilkstinė, siekianti evakuoti civilius iš „Azovostal“ gamyklos

Nauja Jungtinių Tautų (JT) vilkstinė vyksta į „Azovstal“ plieno gamyklą Mariupolyje, kur vyksta įnirtingos Ukrainos ir Rusijos pajėgų kautynės, ir mėgins evakuoti civilius, ketvirtadienį pranešė JT humanitarinės pagalbos vadovas.

„Šiandien, kai kalbame, vyksta vilkstinė, turinti pasiekti „Azovstal“ gamyklą iki rytojaus ryto, kaip tikimės, kad paimtų civilius, likusius tame niūriame pragare (...) ir išvežtų juos į saugią vietą“, – per Ukrainos donorų konferenciją Varšuvoje sakė JT humanitarinės pagalbos vadovas Martinas Griffithsas.

18:26 Europos Parlamentas: įkalinusi R. T. Erdogano kritiką, Turkija „sunaikino“ viltis įstoti į ES

Įkalinusi prezidento Recepo Tayyipo Erdogano kritiką Osmaną Kavalą, Turkija „sunaikino“ savo galimybes įstoti į Europos Sąjungą (ES), ketvirtadienį paskelbė Europos Parlamentas.

Europarlamentarai priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, griežtai smerkiančią bausmę iki gyvos galvos, kurią praėjusią savaitę O. Kavalai skyrė Stambulo teismas dėl prieštaringai vertinamų kaltinimų bandymu nuversti vyriausybę. 64 metų filantropas jau buvo sulaikytas be teismo daugiau nei ketverius metus.

„Dabartinė Turkijos vyriausybė sąmoningai sugriovė bet kokias viltis atnaujinti stojimo į ES procesą arba dabartinėmis aplinkybėmis atidaryti naujus skyrius ir uždaryti tuos, dėl kurių derybos jau pradėtos“, – sakoma rezoliucijoje. Ji pavadino O. Kavalos sulaikymą „neteisingu, neteisėtu ir nelegitimiu“ ir pareikalavo nedelsiant jį paleisti. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis iškart po nuosprendžio pareiškė, kad bloko narės „labai apgailestauja“ dėl to.

Intelektualas ir verslininkas O. Kavala neigė jam pateiktus kaltinimus. Teisme jis buvo apkaltintas didelio masto antivyriausybinių protestų finansavimu 2013 m., kai R. T. Erdoganas buvo ministras pirmininkas. R. T. Erdoganas jį vadino Vengrijoje gimusio JAV milijardieriaus George'o Soroso kairiųjų agentu.

Turkijos siekis atnaujinti derybas dėl narystės ES įstrigo, kai tarp Briuselio ir Ankaros kilo didelė įtampa daugeliu klausimų, įskaitant pastaraisiais metais suintensyvėjusias R. T. Erdogano represijas.

18:11 JT: nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 3 280 civilių

Nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 3 280 civilių, o dar 3 451 buvo sužeistas. Tai ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).

Tarp žuvusiųjų – 1 183 vyrai, 749 moterys, 72 mergaitės ir 86 berniukai, taip pat 73 vaikai ir 1 117 suaugusiųjų, kurių lytis kol kas nežinoma.

OHCHR pažymi, kad daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.

OHCHR nuomone, tikrieji skaičiai yra kur kas didesni, kadangi informacija iš vietų, kur tęsiasi intensyvūs karo veiksmai, vėluoja, o daugelį ataskaitų vis dar reikia patvirtinti.

18:10 Kijeve pristatyta karo nusikaltimus padėsianti tirti Lietuvos ekspertų grupė, perduota techninė pagalba Ukrainos policijai

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu su policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla Ukrainos vidaus reikalų ministrui Denisui Monastyrsky pristatė karo nusikaltimus padėsiančią tirti Lietuvos pareigūnų ir ekspertų grupę bei perdavė techninę pagalbą Ukrainos policijai. Teismo medicinos ir išminavimo ekspertai iš Lietuvos darbą kartu su Ukrainos tarnybomis turėtų pradėti dar šią savaitę, sakoma pranešime.

„Šiandien mes, Baltijos šalių ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai, savo akimis pamatėme Rusijos vykdomus karo nusikaltimus Ukrainoje. Mes padėsime juos tirti ir įrodyti – Ukrainos tyrėjams talkins jungtinė ekspertų grupė iš Lietuvos. Atliepdama aktualiausius Ukrainos poreikius Lietuva yra pasirengusi ir toliau padėti Ukrainai visomis įmanomomis priemonėmis – tai karo nusikaltimų tyrimas, rusų karių užminuotų vietų išminavimas, sužeistų Ukrainos karių ir teisėsaugos pareigūnų reabilitacija, taip pat praktinė pagalba ukrainiečiams, laikinai gyvenantiems Lietuvoje“, – pabrėžė ministrė.

Ministrė A. Bilotaitė taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę stiprinti šalių teisėsaugos bendradarbiavimą ir operatyviau keistis informacija dėl prekybos žmonėmis. Į Lietuvą plūstelėjus dideliam karo iš Ukrainos pabėgėlių srautui, buvo pastebėtos pirmosios galimos prekybos žmonėmis apraiškos. Reaguojant į tai, ministrės pavedimu sustiprintas ne tik ukrainiečių registracijos centrų, bet ir socialinių tinklų bei ukrainiečių apgyvendinimo vietų bei pervežėjų stebėsena bei patikra. A. Bilotaitės teigimu, Vidaus reikalų ministerija yra pasirengusi priimti Ukrainos ryšių palaikymo pareigūną, kuris koordinuotų savalaikį bendradarbiavimą tarp Ukrainos ir Lietuvos vidaus reikalų ministerijų ir teisėsaugos institucijų.

Susitikime aptarta ir per karą nukentėjusių teisėsaugos pareigūnų reabilitacija Lietuvoje. Pasak ministrės, 200 Ukrainos pareigūnų galės būti priimti reabilitacijai, dalis jų – sanatorijoje „Pušynas“ Palangoje.

Ministrai taip pat susitarė dėl Ukrainoje išduotų vairuotojo pažymėjimų pripažinimo Lietuvoje. Lietuva pripažins ukrainietiškus vairuotojo pažymėjimus, taip pat ir pasibaigusio galiojimo – jais Ukrainos piliečiai galės naudotis, kol gyvens Lietuvoje ir gaus laikinąją apsaugą. Susitikime aptartas ir įsipareigojimas baigti derybas dėl tarpvyriausybinio susitarimo, kuris leistų vairuotojo pažymėjimą pasikeisti be vairavimo egzaminų.

Vyriausybė taip pat šią savaitę pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projektui, kuriuo siūloma skubiai lengvinti užsieniečių įdarbinimo tvarką.

18:00 Vidaus reikalų ministrė lankosi Kijeve: su partneriais stiprinsime paramą Ukrainai

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė lankosi Ukrainoje, kur kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrais susitiko su Ukrainos vidaus reikalų ministru Denys Monastyrsky. Tai pirmieji vidaus reikalų ministrai, apsilankę Ukrainoje nuo karo pradžios. Ministrai pasirašė bendrą penkių šalių deklaraciją, kurioje susitarė plėtoti bendradarbiavimą ir didinti pastangas užtikrinant teisėtvarką, taip pat atkuriant taiką ir saugumą Europos regione, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).

„Ukrainos kariai ir pareigūnai kariauja ir mūsų karą – todėl mes privalome padėti Ukrainai nugalėti agresorių. Kiekviena atlaikyta diena reiškia viltį, kad galime sustabdyti karą ten, kur jis prasidėjo. Nuo pat karo pradžios teikiame pagalbą Ukrainai ir jos žmonėms, atvykusiems į Lietuvą. Su partneriais ir toliau stiprinsime savo įsipareigojimus remti ir stiprinti Ukrainą šiuo ypatingai sunkiu metu. Šio vizito metu numatėme konkrečias sritis ir priemones, kuriomis galime pagelbėti Ukrainai šiandien, taip pat ir pasibaigus karui“, – teigia A. Bilotaitė.

Bendra deklaracija šalys pasmerkė ginkluotą Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą ir sutarė sutelkti pastangas remiant Ukrainos vystymąsi ir atstatymą. Šalys taip pat įsipareigojo stiprinti pastangas kovojant su tarptautiniu nusikalstamumu ir prekyba žmonėmis, užtikrinant Ukrainos piliečių, kurie buvo priversti palikti Ukrainos teritoriją, laikinąją apsaugą. Deklaracijoje numatyta pagalba atkuriant karo sugriautą Ukrainos vidaus reikalų ministerijos infrastruktūrą bei parama ministerijos įstaigoms, atremiant Rusijos Federacijos ginkluotą agresiją.

Vidaus reikalų ministerija kartu su pavaldžiomis institucijomis – Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Policijos departamentu – nuo pat karo pradžios aktyviai teikia paramą Ukrainai. Šalį pasiekė civilinės saugos priemonių ir įrangos, ginklų, automobilių, IT įrangos, tarnybinių drabužių, humanitarinės pagalbos ir kiti pagalbos paketai. Vidaus reikalų sistemos teikiama parama Ukrainai siekia daugiau nei 3 mln. eurų.

Ministrė A. Bilotaitė pažymėjo, kad, įgyvendinant Europos Sąjungos sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, aktyviai dirba ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba – Lietuvoje įšaldytų piniginių lėšų suma sudaro 22,6 mln. eurų. Ministrė pabrėžė, kad aktyviai ieškoma sprendimų, kaip įgyvendinti įšaldyto turto konfiskavimą ir realizavimą, o gautas lėšas panaudoti Ukrainos rėmimui.

Ministrė susitikime pristatė Lietuvos pastangas priimant ukrainiečius. Antrą karo dieną šalyje pradėjo veikti VRM įsteigtas ukrainiečių registracijos centras Alytuje, vėliau įkurti dar keli. Šiuo metu Lietuvoje užregistruota daugiau nei 51 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, pusė jų apgyvendinta Lietuvos žmonių namuose. Jau priimta apie 30 tūkst. sprendimų dėl laikinosios apsaugos suteikimo ir išduota apie 18 tūkst. leidimų laikinai gyventi. Pagal laikinajai apsaugai registruotų asmenų ir šalies gyventojų santykį Lietuva yra trečioje vietoje Europos Sąjungoje. Lietuva taip pat įsipareigojo perkelti ir apgyvendinti iki 2000 ukrainiečių iš priėmimo centrų Moldovoje, jau atvyko 131 asmuo.

17:46 Šiaurės Makedonijos vyriausybė ragina nedalyvauti Rusijos ambasados organizuojamuose gegužės 9-osios renginiuose

Šiaurės Makedonijos vyriausybė rekomendavo vietos valdžios atstovams nedalyvauti Rusijos ambasados organizuojamuose gegužės 9-osios renginiuose.

Kaip praneša portalas „Think.mk“, tai ketvirtadienį pareiškė Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Bujaras Osmanis.

Jis pabrėžė, kad šalis pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir imasi tam tikrų priemonių.

„Vakar vyriausybės posėdyje mes priėmėme rekomendaciją vietos valdžios institucijoms nedalyvauti renginiuose gegužės 9-osios proga, kuriuos planuoja Rusijos ambasada“, - sakė ministras.

Anot B. Osmanio, vyriausybė tik rekomenduoja, kadangi negali duoti nurodymų šiuo klausimu. Tačiau ministras pažymėjo, jog šiuo atveju negali būti jokių kompromisinių pozicijų. „Jūs esate arba su demokratiniu pasauliu, arba su Rusija, Baltarusija ir Šiaurės Korėjo“, - pareiškė Šiaurės Makedonijos URM vadovas.

17:30 JAV prašymu Fidžyje konfiskuota Rusijos oligarcho jachta

Fidžio valdžia konfiskavo 300 milijonų dolerių vertės Rusijos oligarcho Suleimano Kerimovo jachtą, JAV teisingumo departamentui paprašius sulaikyti laivą dėl sankcijų pažeidimo ir įtariamų korupcinių ryšių, ketvirtadienį pranešė departamentas.

Penkerių metų senumo 106 metrų ilgio jachta „Amadea“ buvo prisišvartavusi Lautokoje, Fidžyje, Ramiojo vandenyno pietuose, kai vietos valdžia perėmė jos kontrolę pagal JAV orderį ir Teisingumo departamento prašymą. „Amadea“ gali būti konfiskuota, remiantis galimais JAV įstatymų, įskaitant Tarptautinės nepaprastosios padėties ekonominių galių įstatymo, pinigų plovimo ir sąmokslo, pažeidimais“, – sakoma departamento pranešime.

S. Kerimovas yra vienas iš grupės Rusijos oligarchų, „kurie pelnosi iš Rusijos vyriausybės per korupciją ir jos piktavališką veiklą visame pasaulyje, įskaitant Krymo okupaciją“, nurodė departamentas. Jungtinės Valstijos taiko sankcijas Rusijos oligarchams, artimiems prezidentui Vladimirui Putinui, tai dalis ekonominių bausmių už invaziją į Ukrainą.

S. Kerimovas, susikrovęs turtus būdamas vienas iš pagrindinių Rusijos energetikos ir finansų įmonių, įskaitant „Gazprom“ ir „Sberbank“, savininkų, taip pat yra Rusijos vyriausybės pareigūnas ir Rusijos Federacijos Tarybos narys, rašoma pranešime.

„Nusikaltėliai, įgalinantys Rusijos režimą, niekur nepaslėps savo turtų“, – sakoma JAV generalinio prokuroro Merricko Garlando pareiškime. „Teisingumo departamentas nepaliaujamai dės pastangas patraukti atsakomybėn tuos, kurie prisideda prie mirties ir sunaikinimo, kurį matome Ukrainoje“, – sakė M. Garlandas.

17:30 Italija žada Ukrainai naujos ginkluotės

Italijos gynybos ministras Lorenzas Guerinis ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis ir ateityje tieks ginkluotę Ukrainai, praneša naujienų agentūra ANSA.

Pasak žinybos vadovo, Ukraina, be kita ko, gaus įrenginių, galinčių neutralizuoti pozicijas, iš kurių Rusija beatodairiškai bombarduoja miestus ir civilius gyventojus.

Ministras pridūrė, kad Italija jau patiekė Ukrainai prieštankinių ginklų, itin mažo nuotolio oro gynybos sistemų, minosvaidžių, artilerijos šaudmenų, ryšio sistemų, individualios apsaugos priemonių.

17:05 Žiniasklaida: Rusija turi aiškų įsiveržimo į Moldovą planą

Rusija parengė aiškų įsiveržimo į Moldovą planą. Invazijos data gali būti gegužės 9-oji arba viena iš artimiausių dienų, o dingstis – separatistinio Uždniestrės regiono nepriklausomybės pripažinimas.

Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas „24 kanal“, remdamasis šaltiniais Ukrainos kontržvalgyboje. Jeigu įsiveržimas būtų sėkmingas, Ukrainos pietvakariuose būtų atidarytas „antrasis frontas“.

„Antrojo fronto atidarymas turėtų strateginę reikšmę, juk jis atitrauktų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rezervus ir technika. Negana to, Rusijos kariuomenės buvimas šiame regione destabilizuotų politinę situaciją Balkanuose“, - pažymima pranešime.

Ukrainos pareigūnų duomenimis, Rusija planuoja Uždniestrėje išlaipinti oro desantą iš lėktuvų „Il-76“ ir sraigtasparnių. Šie orlaiviai atskris iš okupuoto Krymo.

Okupantai taip pat gali išlaipinti desantą Odesos srityje ir paskui veržtis į Uždniestrę.

16:35 Ukrainos vadas: Rusija „pažeidė“ žadėtas paliaubas Mariupolio gamykloje

Rusija „pažeidė“ žadėtas paliaubas Mariupolio plieno gamykloje, kur Ukrainos pajėgos užima paskutines pozicijas mieste, ketvirtadienį sakė Ukrainos vadas, prašydamas pagalbos „mirštantiems“ kariams ir civilių evakuacijos.

„Rusai pažeidė pažadą sudaryti paliaubas ir neleido evakuoti civilių, kurie ir toliau slepiasi nuo apšaudymų gamyklos rūsiuose“, – „Telegram“ vaizdo įraše sakė „Azovo“ pulko vadas Sviatoslavas Palamaras.

Rusijos armija trečiadienį paskelbė trijų dienų paliaubas „Azovostal“ gamykloje, sakydama, kad leis civiliams išvykti, o Kremlius anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad humanitariniai koridoriai „veikia“.

S. Palamaras sakė, kad rusų kareiviai įsiveržė į gamyklą „prieš tris dienas“, sukeldami intensyvius susirėmimus ir kad „sunkios kruvinos kautynės tęsiasi“. Sužeisti Ukrainos kariai gamykloje „miršta agonijoje dėl netinkamo gydymo“, sakė jis, ragindamas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „pasirūpinti“ jais ir rasti būdą, kaip pašalinti žuvusių karių kūnus.

Jis taip pat paragino „pasaulio bendruomenę“ padėti evakuoti civilius iš gamyklos. Trečiadienio vakarą V. Zelenskis prašė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso pagalbos „išgelbėti“ sužeistus Ukrainos karius „Azovstal“ gamykloje.

15:49 F. Kishida: siekdama sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų energetikos išteklių, Japonija pasitelks branduolinius reaktorius

Siekdama sumažinti savo ir kitų valstybių priklausomybę nuo rusiškų energetikos išteklių, Japonija pasitelks branduolinius reaktorius, ketvirtadienį per vizitą Londone pareiškė šios šalies premjeras Fumio Kishida, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

Po Fukušimos branduolinės katastrofos 2011 metais Japonija tapo labiau priklausoma nuo rusiškų dujų. Tačiau artėjant liepą vyksiantiems rinkimams ir augant energijos kainoms, kurios plonina rinkėjų kišenes, F. Kishida nurodė, kad branduolinė energija ateityje taps šalies energetikos politikos dalimi.

Pasak premjero, Japonija spręs apsirūpinimo energija problemas diversifikuodama savo energijos tiekimo šaltinius bei pasitelkdama atsinaujinančiąją ir branduolinę energetiką.

„Pasitelksime branduolinius reaktorius, kad pasauliniu mastu galėtume prisidėti prie priklausomybės nuo rusiškų energetikos išteklių mažinimo, – teigė F. Kishida. – Tik vieno esamo branduolinio reaktoriaus įjungimo poveikis būtų toks pat, jei kasmet pasaulio rinkai būtų patiekta po 1 mln. tonų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD).“

Atitinkamam žingsniui pritaria dauguma šalies gyventojų ir verslų. Nuomonių pakitimus lėmė Rusijos Ukrainoje sukeltas karas ir padidėjusios energijos kainos.

15:21 Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 24,7 tūkst. okupantų rusų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 5 d. jau neteko apie 24,7 tūkst. kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 092 tankų, 2 651 šarvuotosios kovos mašinos, 499 artilerijos sistemų, 169 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 83 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 196 lėktuvų, 155 sraigtasparnių, 1 907 automobilių, 10 laivų, 312 dronų, 89 sparnuotųjų raketų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

15:13 Kaunas stiprina paramą Ukrainai: mieste dirbę policijos automobiliai persikėlė į Charkovo gatves

Septynerius metus Kauno gatvėmis kursavę buvę tarnybiniai policijos automobiliai nuo šiol pasitarnaus Charkovo pareigūnams. Kauno savivaldybės atstovai penkias transporto priemones pristatė vis smarkiau nuo karo kenčiančiam miestui-partneriui Ukrainoje. Automobiliai nugabenti drauge su miesto surinkta humanitarine parama.

Pustrečio mėnesio tęsiama brutali Rusijos karinė agresija su kiekviena diena pareikalauja vis didesnių išteklių iš Ukrainos gynėjų. Jiems ypač reikalingos transporto priemonės. Kariai bei pareigūnai šaržuoja, kad automobiliai karo sąlygomis „lukštenami“ lyg saulėgrąžos.

„Nuo pat karo pradžios užsibrėžėme tikslą padėti Rusijos užpultai broliškai ukrainiečių tautai. Kaunas laikosi duoto žodžio ir tęsia paramą. Viena pagalbos kryptis yra rūpintis Kaune prieglobstį radusiais pabėgėliais, pasirūpinti jų visavertišku apgyvendinimu, vaikų ugdymu bei užimtumu. Ne mažiau svarbu teikti paramą ir Ukrainoje likusiems žmonėms. Palaikome nuolatinį ryšį su miestais-partneriais ir žinome, ko jiems labiausiai trūksta, todėl tieksime humanitarines siuntas ir toliau“, – teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kauno miesto savivaldybės atstovų komanda nuvyko į Ukrainą ir pristatė penkis „Dacia Dokker“ automobilius, pakrautus medikamentais, tvarsliava, vaistinėlėmis, turniketais, buitinėmis ir higienos priemonėmis, taip pat policijos pareigūnų specialiai kolegoms Ukrainoje skirtu siuntiniu.

Šias komercinio tipo transporto priemones Kauno savivaldybė 2015 metais nupirko miesto policijai. Dabar jie iš pagrindų sutvarkyti ir tolesnei eksploatacijai perleisti miestui-partneriui Charkovui.

Kovo pradžioje Kaunas į Ukrainą išsiuntė du greitosios medicinos pagalbos automobilius ir 10 keleivinių autobusų su humanitarine siunta. Pastarieji paskirstyti Kaunui giminingiems miestams – Luckui, Charkovui bei Lvovo sričiai. Vertinant ligšiolinius karo padarinius, šiuo metu didžioji dalis paramos iš Kauno nukreipiama labiausiai nukentėjusio Charkovo miesto žmonėms.

Kauniečiai ir verslo organizacijos, galinčios prisidėti prie humanitarinės siuntos, plačiau sužinoti apie tai gali internete: ukraina.kaunas.lt.

Artimiausiomis dienomis rengiamasi išsiųsti dar aštuonis „Volkswagen“ greitosios pagalbos mikroautobusus. Septyni iš jų keliaus į Kijevą – Ukrainos sveikatos ministerijos Nacionalinei specializuotai vaikų ligoninei „Okhmatdyt“. Būtent į šią ligoninę Ukrainos sostinėje vežama dauguma nukentėjusių vaikų. Dar vienas automobilis perleidžiamas tarptautiniam paramos fondui „Ostanij bastion“, su kuriuo dirba Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Kauno savivaldybė taip pat perduos per viešuosius pirkimus įsigytas medicininės pagalbos ir asmens higienos priemones Jurijaus Semeniuko klinikinei ligoninei Rivno srityje bei Lvovo regionui.

15:03 Suomija suteiks Ukrainai papildomą karinę pagalbą

Ketvirtadienį Suomijos prezidentas Saulis Niinistö pritarė šalies vyriausybės pasiūlymui skirti Ukrainai papildomos karinės įrangos.

Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Suomijos vyriausybės spaudos tarnyba.

„Kad pagalba pasiektų Ukrainą, jos turinys, gabenimo būdas ir grafikas nebus išsamiai atskleisti ir šį sykį“, - sakoma spaudos tarnybos pranešime.

Jame pažymima, jog Suomija, teikdama papildomą pagalbą Ukrainai, atsižvelgia tiek į jos poreikius, tiek į Suomijos gynybos pajėgų išteklių būklę.

„Suomija remia Ukrainą įvairiais būdais, taip pat ir karine technika. Ukrainai labai reikalinga tolesnė pagalba. Mes didinsime karinės pagalbos apimtį“, - pareiškė Suomijos gynybos ministras Anttis Kaikkonenas.

14:31 O. Arestovičius: Ukrainos kariai išstūmė okupantus iš „Azovstal" teritorijos

Ketvirtadienio duomenimis, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams pavyko atremti Mariupolio gamyklos „Azovstal" teritorijos šturmą.

Tai praneša portalas „rbc.ua", remdamasis Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėju Oleksijumi Arestovičiumi.

„Vakar Rusijos kariuomenė įžengė į „Azovstal" teritoriją, bet mūsų gynėjai juos išstūmė. Dabar apibendriname informaciją", - sakė patarėjas.

O. Arestovičius pabrėžė, kad šiuo metu gamyklos rajone tęsiasi mūšiai, Ukrainos kariškiai stabdo pranašesnes priešininko pajėgas.

14:17 Europos Parlamentas: Rusija turi grąžinti pavogtus lėktuvus

Ketvirtadienį EP nariai padėkojo transporto ir turizmo įmonėms už pagalbą Ukrainos pabėgėliams, pareikalavo Rusijos grąžinti pavogtus lėktuvus ir paragino toliau griežtinti sankcijas.

Europarlamentarai palankiai vertina, kad Europos transporto operatoriai Ukrainos piliečiams siūlo nemokamas keliones traukiniais, autobusais, laivais ir lėktuvais. Transportas yra strateginė ES solidarumo ir paramos Ukrainai ir jos žmonėms priemonė, teigiama rezoliucijoje.

Jie pažymi, kad Rusijos karas prieš Ukrainą daro poveikį ES transporto sektoriui: auga kuro kainos, nutrūksta logistikos bei tiekimo grandinės. Todėl europarlamentarai siūlo remti su Rusijos rinka susijusius ES vežėjus, nes jiems būtina trauktis iš Rusijos ir perorientuoti savo transporto paslaugas.

EP nariai susirūpinę dėl karo poveikio aviacijos sektoriui ir smerkia Rusiją, kuri, pažeisdama tarptautines civilinės aviacijos taisykles, privertė šalyje perregistruoti užsienio įmonių išnuomotus lėktuvus. „Negalima toleruoti šios vagystės", - EP nariai pažymi rezoliucijoje ir reikalauja nedelsiant grąžinti šiuos lėktuvus teisėtiems jų savininkams.

EP nariai taip pat ragina ES griežtinti sankcijas Rusijos laivybos sektoriui ir drausti į ES patekti ne tik visiems Rusijoje registruotiems laivams, bet ir tiems laivams, kurie buvo prisišvartavę Rusijos uostuose prieš įplaukdami į ES uostus. Be to, į ES uostus neturėtų įplaukti ir tie laivai, kurie pildosi kuro atsargas Rusijos uostuose, pažymi europarlamentarai.

EP nariai apgailestauja dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo reikšmingai sumažinti paramą kariniam mobilumui. Dėl šios klaidos nukenčia bendras Europos saugumas, teigia jie ir ragina Europos Komisiją rasti ir pateikti sprendimus, kaip gerokai padidinti karinio mobilumo biudžetą. Pasak EP, ES turi padėti savo narėms diegti tarpusavio jungtis ir dvejopo naudojimo infrastruktūrą, taip pat vystyti transporto jungtis su Vakarų Balkanų regiono valstybėmis, Moldova, Sakartvelu ir Ukraina.

Europarlamentarai ragina ES valstybes remti Ukrainos pabėgėlius priimančius ES viešbučius ir trumpalaikės nuomos paslaugas teikiančius verslo subjektus. Jie taip pat prašo Komisijos sukurti laikiną ES finansinę programą, kuri remtų turizmo įmones, įdarbinančias nuo karo bėgančius pabėgėlius.

COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje parodė, kad būtina skubiai įsteigti ES turizmo agentūrą ir Europos krizių valdymo mechanizmą, kurie padėtų tinkamai ir greitai reaguoti į didelio masto krizes, pavyzdžiui, pandemijas, karus, humanitarines krizes dėl klimato kaitos poveikio, pranešime pažymi EP biuras Lietuvoje.

13:36 V. Zelenskis pristatė sutelktinio finansavimo platformą Ukrainai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pristatė pasaulinę sutelktinio finansavimo platformą, skirtą padėti Kijevui laimėti karą su Rusija ir atstatyti šalies infrastruktūrą.

„Vienu paspaudimu galite paaukoti lėšų mūsų gynėjams apsaugoti, mūsų civiliams gyventojams išgelbėti ir Ukrainai atstatyti, - sakė V. Zelenskis anglų kalba savo „Twitter" puslapyje paskelbtame vaizdo įraše, pristatydamas platformą „United24" ir jos svetainę u24.gov.ua. - Pergalei svarbi kiekviena auka".

10:29 Pranešama apie naują „Azovstal" gamyklos šturmą

Rusijos kariai vėl bandė šturmuoti Ukrainos Mariupolio uostamiestyje esančią plieno gamyklą „Azovstal", ketvirtadienio rytą pranešė šalies generalinis štabas.

„Priešas, remiamas oro pajėgų, atnaujino puolimą, siekdamas perimti gamyklos teritorijos kontrolę", - sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime apie padėtį.

Manoma, kad, be ukrainiečių kovotojų, plieno gamykloje vis dar prisiglaudę iki 200 civilių gyventojų.

Ukrainos gynybos ministro patarėjas Jurijus Sakas transliuotojui BBC sakė, kad „Azovstal" gamykla tapo šalies politinės ir karinės vadovybės „prioritetu numeris vienas".

Radijo laidai „Radio 4 Today" jis sakė, kad pastangos sutelktos į didžiulio pramoninio komplekso gynybą ir tolesnės evakuacijos organizavimą.

„Azovstal" gamykla - paskutinė Ukrainos pasipriešinimo atrama strategiškai svarbiame Mariupolio uostamiestyje, kuris, kaip pažymėjo J. Sakas, tapo karo "centru".

Jis pripažino, kad padėtis gamykloje Ukrainos kariams yra „nepaprastai sudėtinga". Pasak jo, Rusijos kariuomenė dabar pradėjo antžeminį puolimą, prieš tai daugiausia dėmesio skyrę bombardavimui iš oro ir raketų smūgiams.

Tačiau J. Sakas tikisi, kad abi pusės gali susitarti dėl humanitarinių koridorių, kurie artimiausiomis dienomis leistų daugiau civilių ir sužeistų karių palikti gamyklą.

Ukrainos portalas unian.net rašo, kad Rusijos pajėgos į „Azovstal" gamyklos teritoriją pateko padedamos išdaviko - buvusio gamyklos darbuotojo, kuris jiems parodė slaptus požeminius tunelius po įmonės teritorija, ir dabar okupantai šiuos tunelius šturmuoja.

09:22 Rusijos atakos sutrikdė Ukrainos traukinių eismą

Rusijos atakos prieš geležinkelių sistemą labai sutrikdė traukinių eismą Ukrainoje, trečiadienį vakare pranešė valstybinis geležinkelių operatorius.

Įmonės vertinimu, maždaug 20 tolimojo susisiekimo traukinių vėlavo iki dvylikos valandų.

„Rusija bando sugriauti mūsų logistiką, nes negali mūsų įveikti mūšio lauke", - „Telegram" parašė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.

Jis patvirtino, kad buvo atakuotas geležinkelių objektas Dniepro miesto viduryje.

Nepatikrintuose vaizdo įrašuose internete teigiama, kad buvo smogta geležinkelio tiltui per Dniepro upę. Vietos valdžios institucijos pranešė, kad toje vietoje traukinių eismas sustojo.

Rusija atakomis prieš geležinkelio linijas bando nutraukti Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai.

Dėl artėjančių Rusijos raketų trečiadienio vakarą beveik visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus. Apie sprogimus pranešta iš Mykolajivo, Kijevo, Čerkasų ir Zaporožės regionų.

08:58 Ukraina svarsto švelninti draudimą vyrams išvykti iš šalies

Vadovybė Kijeve svarsto švelninti draudimą karinei tarnybai tinkamiems vyrams išvykti iš Ukrainos. „Šiuo metu diskutuojama, kad tam tikrų kategorijų vyrai galėtų bent trumpam laikui išvykti į užsienį", - per Ukrainos televiziją sakė prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Jis, be kita ko, paminėjo mokslininkus ar verslininkus.

Tačiau tam reikalingoms įstatymo pataisoms priimti reikės laiko, teigė O. Arestovyčius. Karo metu tai esą sudėtingas moralinis, organizacinis ir teisinis klausimas.

Prie Ukrainos sienos vis sulaikomi vyrai, nepaisant draudimo, mėginantys palikti šalį. Kai kurie pateikia suklastotas pažymas. Kiti mėgina brukti kyšį.

Iš Ukrainos draudžiama išvykti 18-60 metų amžiaus vyrams. Išimtys taikomos šeimų tėvams, kuriems tenka rūpintis trimis ar daugiau vaikų. Išvykti gali ir vieniši nepilnamečių ar neįgalių vaikų tėvai.

08:12 V. Zelenskis: Karas Ukrainoje toks pat baisus, kaip ir Antrasis pasaulinis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kopenhagoje ir Orhuse vykusiuose renginiuose paragino Danijos gyventojus prisiminti nacių okupaciją ir tai, kaip jie buvo išvaduoti, kai naciai pralaimėjo Antrąjį pasaulinį karą.

Tuo metu pasaulis šventė ir tikėjosi, kad tas žiaurus karas bus paskutinis, sakė V. Zelenskis, prisijungęs prie renginių vaizdo ryšiu. Tačiau karas sugrįžo kaip Rusijos invazija į Ukrainą, kuri, pasak jo, yra toks pat žiaurus karas kaip ir tas, kurio pabaiga minima kiekvieną gegužę.

Pasak jo, prieš ukrainiečius buvo panaudota beveik 1 000 raketų, daugumos jų taikiniai buvo civiliniai objektai - vaikų darželiai, mokyklos ir universitetai. „Okupantai jau nužudė 220 vaikų, ir mes dar nežinome, kokia padėtis okupuotose teritorijose", - kalbėjo jis.

„Rusijos valstybė nepasirengusi nutraukti karo. Jie svajoja užkariauti Ukrainą ir kitas Europos šalis. Jie vis dar svajoja, kad laisvė Europoje išnyks", - sakė jis.

Danai mini savo išsilaisvinimą iš Vokietijos okupacijos gegužės 4 dieną, prisimindami tą 1945 metų datą, kai per radiją išgirdo, kad Danijoje pasidavė vokiečių kariuomenė.

Daugybė žmonių dalyvavo minėjimo renginiuose, kurie vyko dviejuose didžiausiuose Danijos miestuose, nešdami deglus ir rodydami solidarumą su Ukraina.

07:55 Rusai paskelbė trijų dienų paliaubas apgultoje „Azovstal" gamykloje

Ketvirtadienį Mariupolio mieste, apgultoje plieno gamykloje turėtų prasidėti Rusijos paskelbtos paliaubos, kad civiliai gyventojai galėtų pabėgti, tačiau jos gynėjai žada kovoti iki galo.

Ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį, atitinkamai nuo 8 val. ryto iki 18 val. vakaro bus atverti pabėgimo koridoriai, pranešė Rusijos gynybos ministerijos Humanitarinio koordinavimo štabas.

„Per šį laiką Rusijos ginkluotosios pajėgos ir Donecko liaudies respublikos formuotės nutrauks visas kovines operacijas, daliniai bus atitraukti saugiu atstumu", - sakoma pranešime.

Anksčiau trečiadienį Maskva teigė, kad gali būti evakuojama daugiau civilių gyventojų, tačiau Ukraina, priešingai, pranešė apie naujas atakas šioje vietoje.

Mariupolio policijos viršininkas Mychaylo Veršyninas BBC sakė, kad plieno gamykloje įstrigę 500 sužeistų žmonių, iš kurių 200 yra kritinės būklės.

Apie tris dienas truksiantį Rusijos puolimo prieš plieno gamyklą „Azovstal" sustabdymą buvo paskelbta tą pačią dieną, kai Europos Sąjungos valstybės narės ėmėsi svarstyti galimą draudimą tiekti rusišką naftą - kol kas griežčiausią bloko žingsnį dėl Maskvos invazijos į kaimyninę šalį.

Trečiadienį iš Mariupolio buvo išgelbėta dar keli šimtai žmonių. Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk sakė, kad tai „dar viena maža pergalė", paskelbusi, kad 344 moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės saugiai nugabenti į Ukrainos kontroliuojamą Zaporožės miestą.

I. Vereščuk padėkojo JT darbuotojams ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui už paramą vykdant šią operaciją. JT patvirtino, kad Zaporožėje humanitarinę pagalbą gauna daugiau kaip 300 civilių gyventojų.

Tuo tarpu į Mariupolį, kurį beveik visiškai užėmė Maskva, atvyko Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka, trečiadienį paskelbė Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas „Telegram" žinutėje.

Buvęs Rusijos ministras pirmininkas S. Kirijenka Kremliuje yra atsakingas už Rusijos vidaus politiką. Pasak D. Pušilino, jis apsilankė Iljičiaus plieno gamykloje ir Mariupolio uoste.

S. Kirijenka ir Vladimiro Putino partijos „Vieningoji Rusija" generalinis sekretorius Andrejus Turčakas taip pat lankėsi Volnovachos mieste.

D. Pušilinas rašė, kad vadinamosios Donecko liaudies respublikos gyventojai aukšto rango Kremliaus pareigūno vizitą suprato kaip signalą, kad „Rusija čia sugrįžo visiems laikams".

07:44 Rusų pajėgos per pratybas Kaliningrade imitavo branduolinį puolimą

Rusijos ginkluotosios pajėgos per pratybas Kaliningrade, Maskvos duomenimis, imitavo puolimą branduolinį ginklą galinčiomis nešti raketomis.

Apie 100 karių imitavo mobilių balistinių raketų sistemų „Iskander", galinčių paleisti branduoliniais užtaisais ginkluotas raketas, „elektroninį startą", trečiadienį pranešė Gynybos ministerija Maskvoje. Ginkluotosios pajėgos, šiais duomenimis, mokėsi atakuoti įsivaizduojamo priešo karinius taikinius bei reaguoti į atsakomąjį smūgį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo karinės operacijos Ukrainoje pradžios davė suprasti, kad yra pasirengęs panaudoti Rusijos taktinį branduolinį ginklą. Vasario pabaigoje Rusija savo branduolinėse ginkluotosiose pajėgose paskelbė padidintą parengtį. Kremliaus šeimininkas, be to, įspėjo dėl „žaibiško" keršto, jei Vakarai tiesiogiai įsikiš į Ukrainos konfliktą.

Anot stebėtojų, Rusijos valstybinė televizija praėjusiomis dienomis mėgino priimtinesniu visuomenei padaryti branduolinio ginklo panaudojimą. „Jau dvi savaites mes iš savo televizijos stočių girdime, kad reikia atidaryti branduolinių raketų šachtas", - antradienį sakė Rusijos žurnalistas ir Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas.

2022-05-04 ĮVYKIAI

20:48 Karas Ukrainoje jau pareikalavo mažiausiai 3 238 civilių gyvybių

Nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 3 238 civiliai, o dar 3 397 buvo sužeisti. Tai trečiadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).

Patvirtintais JT duomenimis, tarp žuvusiųjų – 1 162 vyrai, 738 moterys, 84 berniukai ir 71 mergaitė, dar 72 vaikų ir 1 111 suaugusiųjų lyties kol kas nepavyko nustatyti.

OHCHR pažymi, kad daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.

OHCHR nuomone, tikrieji skaičiai yra kur kas didesni, kadangi informacija iš vietų, kur tęsiasi intensyvūs karo veiksmai, vėluoja, o daugelį ataskaitų vis dar reikia patvirtinti.

20:22 Rusija: Jekaterinburge per antikarinį piketą sulaikyta aktyvistė užsiūta burna

Trečiadienį Rusijos Jekaterinburgo mieste policija per antikarinį piketą sulaikė aktyvistę užsiūta burna. Tai pranešė portalas „Meduza“.

Gautomis žiniomis, sulaikytosios vardas – Nadežda Saifutdinova. Pasak jos, į policijos skyrių buvo iškviesti medikai, kurie turėjo „apžiūrėti sužalojimus ir pašalinti siūlus“.

Ant piketuotojos plakato, be kita ko, buvo parašyta: „Negalima tylėti“.

Rusijos vidaus reikalų ministerija apie aktyvistės sulaikymą kol kas nepranešė.

19:48 Nyderlandai gali nusiųsti Ukrainai daugiau sunkiosios ginkluotės

Nyderlandai svarsto galimybę nusiųsti Ukrainai daugiau sunkiosios ginkluotės kartu su Belgija, Vokietija ir Didžiąja Britanija.

Tai Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte pranešė trečiadienį po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Nyderlandai vertina, ar jie gali prisijungti prie Vokietijos, Belgijos ir Jungtinės Karalystės ir tiekti daugiau sunkiųjų ginklų. Mes taip pat siunčiame į Ukrainą kriminalistinių tyrimų grupę, kad ji surinktų įrodymų karo nusikaltimų tyrimams ir baudžiamiesiems procesams“, - parašė jis tviteryje.

Savo ruožtu V. Zelenskis pranešė aptaręs su M. Rutte diplomatijos ir karo nusikaltėlių patrukimo atsakomybėn klausimus.

Nyderlandai jau nusiuntė Ukrainai prieštankinių raketų, snaiperių šautuvų ir šarvuotosios technikos.

19:07 Apklausa: karas smarkiai pakeitė ukrainiečių požiūrį į rusus ir baltarusius

Ukrainiečiai į Baltarusijos gyventojus žiūri palankiau negu į Rusijos, bet nuo karo prieš Ukrainą pradžios jų pasitikėjimas abiejų kaimyninių šalių piliečiais drastiškai sumažėjo.

Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis sociologijos grupės „Reiting“ surengtos apklausos rezultatais.

Tyrimo duomenimis, Baltarusijos gyventojus teigiamai vertina tik 22 proc. apklaustųjų (per metus rodiklis pablogėjo tris kartus), neigiamai – 33 proc., neutraliai – 42 proc. O štai Rusijos gyventojų atžvilgiu vyrauja neigiamas požiūris – 69 proc. Teigiamai apie rusus atsiliepia 8 proc. ukrainiečių (per metus rodiklis pablogėjo daugiau kaip tris kartus), neutraliai – 20 proc.

„rbc.ua“ primena, kad šių metų balandžio pabaigoje absoliuti Ukrainos piliečių dauguma neigiamai vertino Baltarusijos ir Rusijos vadovus. Aliaksandro Lukašenkos antireitingas sudarė 96 proc., Vladimiro Putino – 98 proc.

18:42 J. Bidenas sako su G7 aptarsiąs „papildomas“ sankcijas Rusijai

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė esąs „atviras“ įvesti daugiau sankcijų Rusijai ir artimiausiomis dienomis aptars priemones su Didžiojo septyneto (G7) sąjungininkėmis.

„Mes visada esame atviri papildomoms sankcijoms“, – sakė J. Bidenas netrukus, kai Europos Sąjunga paskelbė apie planus uždrausti Rusijos naftos importą ir kitas naujas priemones, kuriomis Maskva baudžiama už kruviną invaziją į Ukrainą.

„Šią savaitę kalbėsiu su G7 narėmis apie tai, ką darysime arba ne“, – žurnalistams sakė J. Bidenas.

18:28 Bulgarija remontuos Ukrainos karinę techniką, bet ginklų netieks

Trečiadienį Bulgarijos parlamentas patvirtino sprendimą dėl Ukrainos karinės technikos remonto šalies įmonėse, bet tiekti Kijevui ginklų ir šaudmenų neketinama. Tai pranešė naujienų agentūra BGNES.

Priimtame dokumente kalbama apie humanitarinę, finansinę ir karinę pagalbą Ukrainai.

Jame taip pat pažymima, kad Bulgarija rems Ukrainos pastangas įstoti į ES, teiks pagalbą pabėgėliams ukrainiečiams, sudarys galimybę gabenti ukrainietiškus grūdus per Varnos uostą, plėtos bendradarbiavimą energetikos srityje.

Už dokumentą balsavo 200 deputatų, taip pat ir prorusiškai Bulgarijos socialistų partijai atstovaujantys parlamentarai, kurie grasino pasitrauksią iš valdančiosios koalicijos, jeigu bus nuspręsta tiekti Ukrainai ginkluotę. Tad koalicija Bulgarijoje išlieka.

Prieš karinę pagalbą Ukrainai pasisako ir Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas, garsėjantis savo prorusiškais pareiškimais.

Išvakarėse jis sakė, jog žmonės, priimantys sprendimus dėl pagalbos Ukrainai, pirmiausia turi rūpintis bulgarų saugumu.

Antradienį portalas „aktuality.sk“ pranešė, kad Ukrainos karinė technika bus remontuojama ir modernizuojama Slovakijoje.

18:14 Kijevas: ES šalys, blokuojančios naftos embargą, „prisideda“ prie Rusijos nusikaltimų

Ukraina trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos šalys, blokuojančios Rusijos naftos importo embargą, finansuodamos Maskvos karinę galią prisidės prie nusikaltimų, kuriuos Rusijos kariuomenė įvykdė Ukrainos teritorijoje.

„Jeigu Europoje yra kokia nors valstybė, kuri ir toliau priešinsis Rusijos naftos embargui, bus rimta priežastis sakyti, kad ši šalis prisideda prie Rusijos įvykdytų nusikaltimų Ukrainos teritorijoje“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniuose tinkluose.

17:59 Vengrija nepritaria ES siūlomam „tokios formos“ Rusijos naftos uždraudimo planui

Vengrija trečiadienį perspėjo, kad ji negali pritarti Europos Sąjungos (ES) siūlomam dabartinės formos Rusijos naftos embargui, nes tai „visiškai sunaikintų“ jos energijos tiekimo saugumą.

Pasiūlymui „negali būti atsakingai pritarta tokios formos, mes negalime už jį atsakingai balsuoti“, – savo feisbuko paskyroje paskelbtoje vaizdo žinutėje sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas. „Šis sankcijų paketas visiškai sunaikintų Vengrijos energijos tiekimo saugumą“, – sakė jis. 

Pagal ES pasiūlymą per ateinančius šešis mėnesius palaipsniui būtų uždrausta importuoti iš Rusijos žalią naftą ir perdirbtus degalus iki metų pabaigos, tačiau Vengrija ir Slovakija, abi labai priklausomos nuo Maskvos naftos eksporto, tai turėtų padaryti iki 2023 metų pabaigos.

27 Europos Sąjungos šalių ambasadoriai trečiadienį susitiko įvertinti šį planą, kuriam prieš įsigaliojant reikės pritarimo visais balsais. P. Szijjartas pareiškė, kad Budapeštas pritartų pasiūlymui, jei ES draudimas nebūtų taikomas vamzdynais tiekiamai žaliai naftai. „Tai nėra politinės valios, ketinimų ar laiko trūkumo klausimas, o tiesiog fizinė, geografinė ir infrastruktūros realybė“, – sakė jis.

Pasak vyriausybės, 65 proc. Vengrijos naftos ir 85 proc. dujų tiekiama iš Rusijos. Vengrija jau seniai atmeta galimybę paremti bet kokį importo draudimą, jos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, pastaraisiais metais palaikęs glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tai motyvuoja šios Vidurio Europos šalies priklausomumu nuo Rusijos dujų ir naftos. „Pagal dabartinį pasiūlymą nematome jokio plano ar garantijos, kaip būtų galima tai suvaldyti net ir su pereinamuoju laikotarpiu ir kas garantuotų Vengrijos energetinį saugumą“, – sakoma Vengrijos vyriausybės spaudos tarnybos pranešime, anksčiau trečiadienį atsiųstame naujienų agentūrai AFP.

17:49 Rusija: chemijos gamykloje prie Žemutinio Naugardo kilo didelis gaisras

Trečiadienį chemijos gamykloje „Kaprolaktam“ Rusijos Žemutinio Naugardo srities Dzeržinsko mieste kilo didelis gaisras, praneša portalas „nv.ua“.

Gautomis žiniomis, pramoninės zonos teritorijoje užsidegė viena iš cisternų, vėliau ugnis persimetė į kitus objektus.

Socialiniuose tinkluose paskelbtuose įrašuose matyti didžiulės liepsnos ir į dangų kylantys tiršti juodų dūmų kamuoliai.

„Atmosfera Dzeržinske kaista – tiesiogine ir perkeltine prasme. Ugnis jau apėmė aštuonias cisternas“, - parašė vienas iš internautų.

Miesto administracija pranešė, kad gaisro plotas – apie 2 tūkst. kvadratinių metrų.

Gaisro priežastys kol kas nežinomos, apie žuvusius ar nukentėjusius žmones nepranešama.

17:20 Švedijos ambasada grįžo į Kijevą

Švedijos ambasada grįžo į Kijevą. Tai trečiadienį pranešė šios šalies ambasadorius Ukrainoje Tobias Thybergas.

„Ambasados komanda grįžo ten, kur mes ir turime būti: į Kijevą. Remiame Ukrainą ir jos didvyriškus piliečius, ginančius savo šalies laisvę ir laisvę Europoje. Šlovė Ukrainai!“, - parašė diplomatas tviteryje.

Antradienį Ukrainos pareigūnai pranešė, kad savo darbą sostinėje jau atnaujino per 30 užsienio šalių ambasadų. Prieš prasidedant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą Kijeve dirbo daugiau kaip 100 diplomatinių misijų.

16:42 Meras: vykstant „smarkioms kovoms“, nutrūko ryšys su pajėgomis „Azovstal“ gamykloje

Sugriauto Ukrainos Mariupolio miesto meras trečiadienį pareiškė, kad dėl įnirtingų mūšių su Rusijos kariuomene nutrūko ryšys su „Azovstal“ plieno gamykloje įstrigusiomis Ukrainos pajėgomis.

„Deja, taip, šiandien „Azovstal“ vyksta sunkios kovos“, – Ukrainos televizijai sakė Vadymas Boičenka. Jis sakė, kad miesto pareigūnai „prarado ryšį“ su Ukrainos pajėgomis gamykloje ir negali nieko žinoti, „kas vyksta, ar jie saugūs, ar ne“.

Ukrainos kariškiai antradienį pranešė, kad netrukus, kai Jungtinės Tautos ir Raudonasis Kryžius patvirtino, jog iš gamyklos evakuota daugiau nei 100 civilių, Rusijos pajėgos pradėjo puolimą, siekdamos sutriuškinti ten esančias Ukrainos pajėgas. Rusija patvirtino, kad atakuoja Ukrainos pozicijas gamykloje „artilerija ir lėktuvais“, tačiau anksčiau trečiadienį Kremlius neigė, kad Rusija šturmuoja „Azovstal“.

V. Boičenka sakė, kad Rusija puola sunkiąja artilerija, tankais ir karo lėktuvais, ir pridūrė, jog atakoje taip pat dalyvauja karo laivai, esantys šalia pakrantės ties plieno gamyklų kompleksu. „Ten yra vietos gyventojų, civilių, šimtai jų. Yra vaikų, laukiančių išgelbėjimo. Yra daugiau nei 30 vaikų“, – pridūrė meras.

16:31 Vokietijos prezidentas pasirengęs pokalbiui su V. Zelenskiu

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris patvirtino esąs pasirengęs pokalbiui su Ukrainos valstybės vadovu Volodymyru Zelenskiu. Tai trečiadienį pranešė laikraštis „Die Zeit“.

Pasak leidinio, lankydamasis Rumunijoje su vizitu, Vokietijos prezidentas pareiškė esąs pasirengęs pokalbiui su kolega iš Ukrainos. F. W. Steinmeieris norėtų asmeniškai išsakyti savo paramą ir apsikeisti nuomonėmis su V. Zelenskiu, „jeigu tai įmanoma“.

Balandžio viduryje Vokietijos prezidentas norėjo apsilankyti Kijeve kartu su Lenkijos ir Baltijos šalių prezidentais. Bet Ukrainos vadovybė nusprendė jo nekviesti. Šiam sprendimui turėjo įtakos palanki F. W. Steinmeierio pozicija Rusijos atžvilgiu.

Teigiama, kad po to F. W. Steinmeieris kelis sykius nesėkmingai mėgino susisiekti su V. Zelenskiu. VFR kancleris Olafas Scholzas dėl šios priežasties taip pat atsisakė vykti į Ukrainą.

16:08 Žiniasklaida: Vokietija gali perduoti Ukrainai radiolokacijos sistemų COBRA

Vokietijos vyriausybė gali perduoti Ukrainai radiolokacijos sistemų COBRA, kurios gerokai padidintų haubicų „Panzerhaubitze 2000“ šaudymo taiklumą. Be to, Ukraina turėtų gauti aukštųjų technologijų radarų, kurių Bundesveras dar net neturi.

Tai trečiadienį pranešė leidinys „Die Welt“, remdamasis savo šaltiniais, susijusiais su VFR ginkluotosiomis pajėgomis.

Dienraščio žiniomis, iš pradžių Ukraina paprašė patiekti 40 sistemų COBRA, bet iš Bundesvero turimų 19 sistemų Kijevui gali būti perduotos tik 3-5.

Pasak ekspertų, COBRA (Counter Battery Radar) kainuoja apie 50 mln. eurų. Tai artilerijos žvalgybos sistema, leidžianti aptikti priešo haubicas ir minosvaidžius. Teigiama, kad bendros Prancūzijos ir Vokietijos įmonės gaminys gali per dvi minutes nustatyti 40 ugnies pozicijų.

Pasak JAV kariškių, jie taip pat patiekė Ukrainai artilerijos žvalgybos radarų, bet jų negalima suderinti su Vokietijos savaeigėmis haubicomis „Panzerhaubitze 2000“.

Dar nepatvirtintame pasiūlymų Ukrainai pakete taip pat turėtų būti radarų „Spexer“ ir kamerų „Nightowl“.

„Spexer“ technologija naudojama dronams aptikti, bet ji taip pat gali identifikuoti sraigtasparnius, naikintuvus ir šarvuočius. Specialios kameros pastebi transporto priemones ar žmones už kelių kilometrų net naktį.

Be to, Ukraina turėtų gauti vadinamųjų pasyviųjų radarų, kuriuos gamina kompanija „Hensoldt“, rašo „Die Welt“, pažymėdamas, kad pats Bundesveras tokių radarų dar neturi.

Kaip jau buvo pranešta, Vokietijos vyriausybė vis dar aiškinasi, ar ji gali tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotę iš Bundesvero atsargų

Antradienį „Die Welt“, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad Berlynas nusprendė patiekti Ukrainai septynias haubicas „Panzerhaubitzen 2000“.

15:24 Kijevo srityje aptikti dar 20 civilių lavonai

Per pastarąsias 24 val. Ukrainos sostinės Kijevo srityje aptikti dar 20 civilių lavonai, trečiadienį pranešė policija. Bendras čia aptiktų kūnų skaičius padidėjo iki 1 235.

Pasak Kijevo srities policijos vado Andrejaus Nebytovo, naujausi kūnai aptikti Borodiankoje ir ją supančiuose kaimuose, kurie yra už 25 km nuo Bučos, kur Rusijos kariai taip pat surengė masines žudynes.

„Iš viso rasti 1 235 civilių kūnai“, – sakė A. Nebytovas vaizdo įraše, kurį paskelbė Ukrainos vidaus reikalų ministerija. Pasak jo, iš šių kūnų ekspertai iki šiol ištyrė daugiau kaip 800 ir nustatė, kad daugelis šių žmonių mirė nuo šautinių žaizdų.

Balandžio pabaigoje Ukrainos parlamentarė Olga Stefanišyna sakė naujienų agentūrai AFP, kad Kijevo srities morguose šiuo metu laikomi 1 020 civilių kūnai.

15:05 UNHCR: nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 5,6 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 5,6 mln. žmonių, praneša CNN.

Remiantis naujausia Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) ataskaita, be šių žmonių, šalies viduje savo namus priverstinai paliko dar mažiausiai 7,7 mln. ukrainiečių.

UNHCR skaičiavimu, iš Ukrainos iš viso gali pabėgti apie 8,3 mln. žmonių.

15:00 Vokietija: ES įvedus naftos embargą Rusijai, galimi naftos tiekimo „sutrikimai“

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) laipsniškas Rusijos naftos importo uždraudimas gali sukelti tiekimo „sutrikimus“ ir kainų kilimą, tačiau pritarė šiai priemonei kaip būtinam žingsniui siekiant sankcijų Maskvai.

„Keletą kartų sakiau, kad esant tokiai situacijai, negalime garantuoti, jog nebus trikdžių, pirmiausia regioninių trikdžių“, – sakė jis žurnalistams po kabineto posėdžio. Tačiau jis pabrėžė, kad Berlynas palaikė bloko priemonę kaip atsaką į Rusijos invaziją.

R. Habeckas, kurio kompetencija taip pat apima energetikos politiką, konkrečiai paminėjo PCK naftos perdirbimo gamyklą rytiniame Švedto mieste kaip vieną tų, kuri galėtų pajusti padarinius. Ji tiekia apie 90 proc. Berlyne ir aplinkiniame regione, įskaitant Berlyno-Brandenburgo tarptautinį oro uostą, suvartojamos naftos. Kremliaus kontroliuojama Rusijos naftos milžinė „Rosneft“ yra pagrindinė jos akcininkė – tai sudėtinga situacija, pasak R. Habecko, kuri turės būti „išspręsta politiškai“.

R. Habeckas pažymėjo, kad laipsniškas draudimo įgyvendinimas turėtų padėti sušvelninti sukrėtimus naftos rinkoms. „Bet, žinoma, kainos taip pat gali reikšmingai padidėti.“

Europos Sąjungos vykdomoji valdžia trečiadienį pristatė planus laipsniškai uždrausti Rusijos naftos importą, tai dalis naujų sankcijų nubausti Maskvą už įsiveržimą į Ukrainą. Jei naftos draudimas būtų patvirtintas, tai būtų kol kas griežčiausias ES žingsnis prieš strateginį Rusijos energetikos sektorių, padedantį Kremliui finansuoti karą, tačiau kol kas nepaliečiantis didžiulio dujų eksporto. Embargas yra bloko šeštojo sankcijų paketo dalis ir bus palaipsniui įvestas per likusį metų laikotarpį, kad šalys galėtų prisitaikyti.

Vokietija atmetė neatidėliotiną visos Rusijos energetikos, ypač dujų, embargą, bet siekia iki šių metų pabaigos nutraukti Rusijos naftos importą. Remiantis Ekonomikos ministerijos sekmadienį pateiktais duomenimis, Rusijos tiekimai dabar sudaro 12 proc. Vokietijos naftos importo, palyginti su 35 proc. anksčiau.

14:33 Ukraina pranešė, kad Rusija planuoja Mariupolyje Antrojo pasaulinio karo pergalės paradą

Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją planuojant gegužės 9 dieną užimtame Mariupolio mieste surengti karinį paradą, skirtą pergalei prieš nacius Antrajame pasauliniame kare paminėti.

Kijevas pranešė, kad Rusijos prezidento administracijos pareigūnas atvyko į strateginį pietinį uostamiestį, kuris beveik visas sunaikintas per ilgiau nei du mėnesius trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą, kad prižiūrėtų pasirengimą Pergalės dienos paradui. „Mariupolis taps „šventės" centru", - sakoma Ukrainos karinės žvalgybos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje. „Iš centrinės miesto gatvės skubiai valomi griuvėsiai, kūnai ir nesprogusi amunicija", - priduriama jame.

Mariupolis yra vienas labiausiai nukentėjusių Ukrainos miestų. Grupė Ukrainos pajėgų vis dar laikosi „Azovstal" plieno gamykloje.

„Vykdoma plataus masto propagandos kampanija. Rusams bus rodomos istorijos apie vietos gyventojų „džiaugsmą" sutinkant okupantus", - sakoma karinės žvalgybos pranešime.

Ukrainos kariuomenė antradienį pranešė, kad netrukus, kai Jungtinės Tautos ir Raudonasis kryžius patvirtino, jog iš gamyklos buvo evakuota daugiau nei 100 civilių, Rusijos pajėgos pradėjo „Azovostal" puolimą.

Trečiadienį Kremlius paneigė, kad Rusija šturmavo gamyklą.

Rusai švenčia Pergalės dieną kasmet gegužės 9-ąją kariniais paradais ir viešais renginiais, minėdami Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines. Maskva anksčiau yra sakiusi, kad jos invazijos į Ukrainą tikslas yra „demilitarizuoti" ir „denacifikuoti" Ukrainą.

12:45 Lenkija suskaičiavo 3,14 mln. Ukrainos karo pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į kaimyninę Lenkiją pabėgo 3,14 mln. žmonių. Tai trečiadienį tviteryje pranešė Lenkijos pasienio apsauga. Vien tik antradienį atvyko 19 400 žmonių - tai yra 4 proc. padidėjimas, lyginant su ankstesne diena.

Ukrainos kryptimi sieną kirto 15 800 žmonių. Iš viso nuo karo pradžios į Ukrainą įvažiavo milijonas žmonių. Tai daugiausiai Ukrainos piliečiai, vykstantys į teritorijas, kurias atsikovojo Ukrainos daliniai.

Ukrainoje prieš Rusijos invaziją vasario 24 dieną gyveno daugiau kaip 44 mln. žmonių. Lenkiją ir Ukrainą jungia daugiau kaip 500 km ilgio siena.

Nėra oficialių duomenų, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje, o kiek iškeliavo toliau į kitas ES šalis.

11:53 Rusija tvirtina, kad Ukrainoje kaunasi Izraelio samdiniai

Rusija toliau kursto įtampą su Izraeliu ir trečiadienį pareiškė, kad Ukrainoje, „Azovo" pulko gretose, kaunasi Izraelio samdiniai.

„Ukrainoje Izraelio samdiniai praktiškai surėmę pečius su „Azovo" kovotojais", - prokremliškam radijui „Sputnik" sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

„Azovo" pulkas iškilo 2014-aisiais, kai jam priklausantys kraštutinių dešiniųjų aktyvistai griebėsi ginklų, kad Ukrainos rytuose padėtų kovoti su prorusiškais separatistais. Šis pulkas vėliau tapo pavaldus Ukrainos kariuomenei. Jo nariai šiuo metu kaunasi su į Ukrainą įsiveržusiomis Rusijos karinėmis pajėgomis ir ypač bando atremti jų puolimą Mariupolyje.

Pareikšdama, kad „Azovo" gretose kaunasi Izraelio samdiniai, Maskva tik dar labiau pakurstė įtampą su šia šalimi, kai prieš tai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tvirtino, kad Adolfas Hitleris turėjo „žydiško kraujo". Tokie jo pareiškimai Izraelyje sukėlė įniršį, ir šalis pavadino juos „neatleistinais, keliančiais pasipiktinimą" ir „baisia istorine klaida".

Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat apkaltino Izraelį, kad šis remia „neonacių režimą Kijeve". Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra žydų kilmės.

10:26 EK siūlo atsisakyti rusiškos naftos importo

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pristatė šeštąjį Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą, kuriame, be kita ko, siūloma laipsniškai atsisakyti naftos importo iš šios šalies.

„Užtikrinsime, kad rusiškos naftos atsisakytume tvarkingai", - kalbėdama Europos Parlamente (EP) teigė U. von der Leyen.

EK pirmininkė taip pat nurodė, kad ES šalims bus siūloma nuo SWIFT sistemos atsieti didžiausią Rusijos banką „Sberbank".

10:12 Australija įvedė naujas sankcijas Rusijai

Australija įvedė naujas sankcijas Rusijos parlamento nariams ir Ukrainoje veikiantiems prorusiškiems separatistams, pranešė Užsienio reikalų ministerija Kanberoje, kuria remiasi CNN.

Anot ministerijos, į šalies sankcijų sąrašus įtraukta dar 110 asmenų, įskaitant 34 aukšto rango prorusiškų separatistų Donecke ir Luhanske ir 76 Valstybės Dūmos narius.

Pridėjus šiuos asmenis, Australija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios jau pritaikė sankcijas 812 fizinių ir 47 juridiniams asmenims. „Australija nori pabrėžti savo nepalaužiamą paramą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui bei Ukrainos žmonėms", - nurodė ministerija.

09:36 JK žvalgyba: Rusija netoli Iziumo dislokavo 22 bataliono taktines grupes

Rusija netoli Rytų Ukrainos Iziumo miesto dislokavo 22 bataliono taktines grupes, siekdama dar labiau prasiskverbti į Donbaso sritį. Tai trečiadienį pranešė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, kuria remiasi BBC.

Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad yra didelė tikimybė, jog Maskva veikiausiai nesustos Iziume ir sieks užimti Kramatorsko ir Severodonecko miestus.

„Užėmus šias teritorijas, sustiprėtų Rusijos kariuomenės įtaka Donbaso šiaurės rytuose, ir ji iš ten galėtų atkirsti regione esančias Ukrainos pajėgas", - pridūrė ministerija.

09:04 Rusija sudavė daug smūgių Ukrainai iš Kaspijos jūros regiono

Antradienį vakare Rusija smogė keliems Ukrainos regionams, įskaitant vakarinį Lvovo miestą ir kalnuotą regioną prie sienos su Vengrija, į kurį taikytasi pirmą kartą, pranešė pareigūnai.

Netoli Lenkijos sienos esančio Lvovo meras sakė, kad dėl smūgių kai kuriose miesto dalyse nutrūko elektros energijos tiekimas.

„Dėl raketų smūgio (į Lvovą) buvo apgadintos dvi elektros pastotės. Dalyje miesto nėra elektros", - socialiniame tinkle „Twitter" pranešė Andrijus Sadovijus. Pasak jo, buvo sužeistas vienas žmogus.

Valdžios institucijos taip pat pranešė apie smūgius centriniame Kirovohrado regione ir pietvakariniame Vinicos regione.

Antradienį taip pat nukentėjo kalnuotas Užkarpatės regionas, kuris ribojasi su Vengrija ir Slovakija ir kuriam, pasak žiniasklaidos, iki šiol pavyko išvengti atakų.

„Tarnybos dirba vietoje, tiksliname informaciją apie sužeistuosius ir galimus nukentėjusiuosius", - „Telegram" pranešė regiono karinės administracijos vadovas Viktoras Mykyta.

Nors Rusija invazijos metu daugiausia dėmesio skyrė Ukrainos rytiniams regionams, ji taip pat taikėsi į vakarines sritis, o Kremlius perspėjo, kad taikysis į ginkluotę, gabenamą į Ukrainą iš Vakarų.

Pasak Ukrainos portalo „Unian.net", antradienį vakare smūgiams Ukrainoje Rusija pasitelkė strateginius bombonešius ir kitą karinę techniką iš Kaspijos jūros regiono. Apie tai pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė.

„Gegužės 3 dienos vakare visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus. Rusijos strateginiai bombonešiai TU-95 arba TU-160 iš Kaspijos jūros regiono surengė raketų smūgius. Buvo paleista apie 18 raketų, kurios pataikė į infrastruktūros objektus Dniepropetrovsko, Kirovohrado, Lvovo, Vinicos, Kijevo ir Užkarpatės regionuose. Be to, iš kitur buvo smogta Odesos ir Donecko regionams", - sakoma pranešime.

Pažymima, kad, preliminariais duomenimis, gegužės 3 dieną oro ir sausumos pajėgų priešlėktuvinė gynyba per dieną numušė mažiausiai 8 sparnuotąsias raketas. Taip pat pranešama apie numuštus 7 bepiločius orlaivius ir vieną aviacinę raketą.

„Okupantai saugo savo lėktuvus ir sraigtasparnius, todėl jie neskrenda į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamą oro erdvę. O Ukrainos oro pajėgų aviacija per parą surengė dešimtis išskridimų. Dengiami smogiamųjų naikintuvų grupės, jie (priešlėktuvinės gynybos daliniai) atliko apie dešimt raketų ir bombų smūgių į vietas, kur sutelktos priešo pajėgos, šaudmenų sandėliai ir gyvoji jėga", - pažymėjo oro pajėgų vadovybė.

08:37 Planuojami keturi humanitariniai koridoriai iš Mariupolio

Ketvirtadienį turėtų tęstis žmonių evakuacija iš Mariupolio. Apie tai pranešė žinių portalas „Kyjiv Independent".

Ukrainos vicepremjerės Irynos Vereščuk duomenimis, planuojami keturi humanitariniai koridoriai, kad civiliai iš beveik visiškai sugriauto uostamiesčio galėtų pasiekti Zaporožę.

Antradienį į Zaporožę atvyko 156 pabėgėliai iš Mariupolio ir apylinkių.

Prieš karą Mariupolyje gyveno apie 400 000 žmonių. Manoma, kad šiuo metu čia dar likę apie 100 000 gyventojų.

08:23 Rusija išvežė 400 tūkst. tonų grūdų, teigia Ukraina

Ukraina teigia, kad Rusijos pareigūnai iš okupuotos Ukrainos teritorijos išvežė 400 tūkst. tonų grūdų.

Tai sudaro maždaug trečdalį grūdų atsargų Chersono, Zaporožės, Donecko ir Luhansko srityse, antradienį vakare per Ukrainos televiziją sakė Kijevo žemės ūkio ministro pavaduotojas Tarasas Vysockis.

Prieš karą ten buvo saugoma apie 1,3 mln. tonų grūdų, skirtų ne tik kasdieniam aprūpinimui, bet ir sėjai. „Strateginių atsargų nebuvo", - sakė jis, perspėdamas, kad, jei grūdų atsargų nebeliks, toms vietovėms gresia badas.

Priverstinis grūdų išvežimas istoriškai buvo skaudus klausimas ukrainiečių ir rusų santykiuose.

Kai sovietų diktatorius Josifas Stalinas 1932-33 metais privertė valstiečius stoti į kolchozus ir jėga atiminėjo grūdus, Ukrainoje badu mirė apie 4 mln. žmonių.

Mirties atvejų užfiksuota ir pietų Rusijoje bei Kazachstane. Ukraina dirbtinai sukeltą badą laiko Maskvos sąmoningai vykdytu genocidu, kurį vadina holodomoru, arba Didžiuoju badu.

08:01 Rusija boikotuos JT Saugumo Tarybos ir ES komiteto bendrą posėdį

Rusija boikotuos trečiadienį vyksiantį JT Saugumo Tarybos ir ES Politinio ir saugumo komiteto (PSK) posėdį, pranešė diplomatai. Tai - dar vienas ženklas, kad Maskvos ir jos partnerių Jungtinėse Tautose santykiai blogėja.

Pasak anonimiškai antradienį kalbėjusio Rusijos diplomatinio šaltinio, Maskvos sprendimas susijęs su padėtimi Ukrainoje.

Vienas Vakarų diplomatas AFP sakė, kad neprisimena, jog Rusija būtų boikotavusi Saugumo Tarybos posėdį nuo vasario 24 dienos, kai įsiveržė į Ukrainą.

Kasmetinis neoficialus Tarybos ir PSK susitikimas nuo 2019 metų nebuvo rengiamas dėl COVID-19 pandemijos. Tikimasi, kad trečiadienio posėdyje bus aptarta ES sąveika su JT šalyse, kuriose abi organizacijos vykdo operacijas.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, santykiai tarp Maskvos ir kitų JT šalių sparčiai blogėjo.

Rusija, kuri yra viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, buvo pašalinta iš kelių JT institucijų, įskaitant Žmogaus teisių tarybą.

Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield, kurios šalis gegužę pirmininkaus Saugumo Tarybai, sakė, kad Taryba toliau normaliai dirba.

Pasak jos, nuo vasario pabaigos Tarybai „nepaprastai sėkmingai" pavyko „izoliuoti Rusiją".

„Tai didelė sėkmė. Mums pavyko suvienyti balsus, smerkiančius Rusiją Generalinėje Asamblėjoje, tačiau pasiekėme tai dėl to, kad iš Saugumo Tarybos sulaukėme daug paramos", - sakė L. Thomas-Greenfield, pažymėdama, kad vasario pabaigoje Rusijai pavyko išvengti Tarybos pasmerkimo dėl savo veto teisės.

„Rusija yra izoliuota Saugumo Taryboje, ir kiekvieną kartą, kai Saugumo Taryboje diskutuojame apie Rusiją, ji priversta gintis, ir mes toliau laikysime ją izoliuotą, kol ji nutrauks savo brutalų puolimą prieš Ukrainos žmones", - sakė ji žurnalistams.

2022-05-03 ĮVYKIAI

21:00 Rusija apšaudė raketomis Lvovo sritį

Antradienio vakarą Rusijos kariuomenė raketomis apšaudė Lvovo srities teritoriją, praneša portalas „rbc.ua“.

Kur konkrečiai pataikė raketos, kol kas nežinoma. Lvovo gyventojai socialiniuose tinkluose praneša girdėję keturis ar penkis sprogimus.

„Preliminariais duomenimis, Lvovo sričiai smogta raketomis. Likite slėptuvėse“, - informavo regiono vadovas Maksymas Kozickis.

Antradienio vakarą oro pavojaus sirenos kaukė daugelyje Ukrainos regionų.

20:46 Į Vokietijos mokyklas jau priimta daugiau kaip 90 tūkst. ukrainiečių vaikų

Dėl karo iš Ukrainos išvykusių ir į Vokietijos mokyklas priimtų vaikų ir jaunuolių skaičius pasiekė beveik 92 tūkst. Tai antradienį pranešė leidinys „Spiegel“, remdamasis VFR švietimo ministerijos duomenimis.

Prieš savaitę Vokietijos mokyklose buvo užregistruota apie 65 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

Bavarijos mokyklas lanko apie 17,7 tūkst. vaikų ir jaunuolių iš Ukrainos, Šiaurės Reino – Vestfalijos – 14,7 tūkst., Badeno – Viurtembergo – 14 170.

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios Vokietijos policija užregistravo 400 632 pabėgėlius iš karo niokojamos šalies, didžiąją jų dalį sudaro moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės.

Ukrainiečiai gali įvažiuoti į VFR be vizų, todėl tikrasis jų skaičius Vokietijoje gali būti didesnis.

20:06 Ukrainoje dingo savanoris iš Čekijos, padėjęs išvežti žmones iš Kijevo apylinkių

Ukrainoje, Makarivo rajone, dingo savanoris iš Čekijos, kuris kovo pradžioje padėjo išvežti civilius iš Kijevo apylinkių.

Tai antradienį pranešė radijo stotis „Radio Prague International“.

Pasak čeko vardu Tomášas (pavardė nenurodoma) žmonos, jos vyras jau pirmomis karo dienomis išvažiavo į Ukrainą. Iš pradžių jis gabeno žmones iš Lvovo prie sienos, bet vėliau nusprendė važiuoti prie Kijevo. Ryšys su savanoriu nutrūko kovo 2 d.

Pasak Čekijos leidinio „Voxpot“ žurnalistų, Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Kijevo srities, jie Makarivo rajone tarp sumaitotų automobilių rado Tomášo mašiną, kuri buvo suvarpyta kulkų ir aptaškyta krauju.

Tarp 133 identifikuotų žuvusiųjų, apie kuriuos pranešė Makarivo policija, savanorio iš Čekijos palaikų nebuvo. Manoma, kad jis gali būti užkastas kurioje nors iš dar nerastų masinių kapaviečių.

Čekijos URM naujienų agentūros ČTK prašymu patvirtino Tomášo dingimą, bet kol kas negali patvirtinti jo mirties fakto. Ministerija palaiko ryšį su dingusiojo šeima.

19:57 Apklausa rodo, kad vokiečių parama ginklų tiekimui Ukrainai mažėja

Vokietijoje parama ginklų siuntimui padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją mažėja, rodo naujos apklausos rezultatai.

RTL/ntv-Trendbarometer atlikta apklausa rodo, kad ginklų tiekimą remia 46 proc., ir tai yra mažiau nei 55 proc. balandžio pradžioje. Kategoriškai prieš tokius pristatymus pasisakančiųjų skaičius per tą patį laiką išaugo nuo 33 proc. iki 44 procentų.

Dauguma respondentų – 70 proc. – teigė, kad karas Ukrainoje baigsis tik diplomatija ir derybomis; 24 proc. sakė, kad bus reikalingas karinis sprendimas. Tokios nuotaikos vyrauja kaip tik tada, kai Vokietija patvirtino ginklų tiekimą Ukrainai.

Remiantis apklausa, 57 proc. mano, kad tokie pristatymai paskatins karo plėtrą į kitas šalis ir net peraugs į Trečiąjį pasaulinį karą. Apklausa rodo, kad 34 proc. netiki, jog taip nutiks.

Apklausa buvo atlikta nuo penktadienio iki pirmadienio, joje dalyvavo 1004 respondentai.

18:59 Gubernatorius: per Rusijos smūgį Rytų Ukrainos gamyklai žuvo mažiausiai 10 žmonių

Mažiausiai 10 žmonių žuvo ir 15 buvo sužeisti per Rusijos smūgį kokso gamyklai Rytų Ukrainos Avdijivkos mieste, antradienį socialinėje žiniasklaidoje pranešė vietos gubernatorius.

„Mažiausiai dešimt žuvusiųjų ir 15 sužeistųjų – Rusijos okupantų įvykdyto Avdijivkos kokso gamyklos apšaudymo padariniai“, – „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenka. Jis perspėjo, kad aukų skaičius gali išaugti.

18:45 Ukrainos karinė technika bus remontuojama Slovakijoje

Ukrainos karinė technika bus remontuojama ir modernizuojama Slovakijoje. Tai antradienį pranešė portalas „aktuality.sk“, remdamasis Gynybos ministerijos atstove Martina Koval Kakaščikova.

Gautomis žiniomis, Slovakijos valstybinė akcinė bendrovė „Konštrukta – Defence“ jau pasirašė atitinkamą sutartį su Ukraina.

Slovakijos vyriausybės atstovai ne kartą pareiškė, kad yra pasirengę remti Ukrainą ir teikti jai tiek humanitarinę, tiek karinę pagalbą.

Anksčiau buvo pranešta, kad Čekija sutiko remontuoti ukrainiečių tankus ir šarvuotuosius transporterius, nukentėjusius per karo veiksmus.

18:21 JT ketina siųsti į Ukrainą išminuotojų misiją

Į Ukrainą gali būti nusiųsta Jungtinių Tautų išminavimo tarnybos UNMAS misija. Tarptautiniai specialistai padės geriau parengti Ukrainos išminuotojus.

Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos vidaus reikalų ministerija.

Gautomis žiniomis, šiuo metu UNMAS rengia pagalbos Ukrainai mechanizmus, jos atstovai renka informaciją tuose rajonuose, kuriuos reikia išminuoti.

Pasak Ukrainos pareigūnų, išminuoti reikia maždaug 300 tūkst. kvadratinių kilometrų. Todėl Ukrainai prireiks patyrusių specialistų, kurie anksčiau dirbo Somalyje, Sirijoje ir Irake.

18:00 P. Porošenka paragino sąjungininkus tiekti Ukrainai dar daugiau ginklų

Penktasis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį iš Aukščiausiosios Rados tribūnos paragino sąjungininkus tiekti Ukrainai dar daugiau ginklų, praneša portalas „rbc.ua“.

„Baigiasi karo, kurį Putinas, jo klika ir „antroji pasaulio armija“ sukėlė prieš nepriklausomą suverenią Ukrainą, dešimtoji savaitė. Karo, kurį jie ketino laimėti per dvi dienas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kurias mes visi sukūrėme per aštuonerius metus, nuo 2014-ųjų, išsklaidė šį mitą. Moskovija užsitraukė gėdą dėl prastos savo kariuomenės parengties ir dėl savo kareivų, banditų ir barbarų, nusikaltimų“, - sakė eksprezidentas.

Bet, anot P. Porošenkos, ginklų nebūna per daug. „Artimiausiomis savaitėmis Ukraina taps dar stipresnė, tačiau mums reikia dar daugiau ginkluotės“, - teigė politikas.

„Todėl jau pradėkime svajoti apie raketas, kurios gali pasiekti ne tik kreiserį „Moskva“, bet ir Maskvos miestą“, - pareiškė jis.

P. Porošenka taip pat paragino tarptautinius partnerius griežtinti sankcijas ne tik Putinui ir Rusijos valdžios viršūnėms. Pasak jo, Putino režimą remiantys rusai turi dalytis atsakomybe už nusikaltimus Ukrainai ir taip pat pajusti sankcijų poveikį.

17:11 Ukrainos armija: Rusija pradėjo „galingą“ „Azovstal“ gamyklos puolimą

Ukrainos kariuomenė antradienį pranešė, kad Rusijos pajėgos pradėjo puolimą prieš apgultą „Azovstal“ plieno gamyklą pietiniame Mariupolio mieste, joje dar yra Kijevo pajėgų.

„Vyksta galingas „Azovstal“ gamyklos teritorijos puolimas, remiamas šarvuočių ir tankų“, – sakoma Ukrainos „Azovo“ karinio padalinio vado pavaduotojo Sviatoslavo Palamaro pareiškime socialinėje žiniasklaidoje ir priduriama, kad Rusijos pajėgos mėgina „iš laivo išlaipinti didelį skaičių pėstininkų“.

17:06 V. Putinas pasakė E. Macronui, kad Vakarai turi nustoti tiekti ginklus Ukrainai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė Prancūzijos kolegai Emmanueliui Macronui, kad Vakarai turi nustoti tiekti ginklus Ukrainai, ir apkaltino Kijevą rimtai nesiimant derybų, kad konfliktas būtų užbaigtas, pranešė Kremlius.

Apkaltinęs Ukrainos pajėgas vykdant karo nusikaltimus, V. Putinas sakė E. Macronui, kad „Vakarai galėtų padėti sustabdyti šiuos žiaurumus darydami atitinkamą spaudimą valdžiai Kijeve, taip pat sustabdydami ginklų tiekimą Ukrainai“.

V. Putinas taip pat pareiškė, kad Kijevas nepasirengęs „rimtam darbui“ užbaigiant konfliktą.

16:53 Moldovos pareigūnai už Georgijaus juostą baus ir Gagaūzijos teritorijoje

Moldovos policija už centrinės valdžios uždraustos Georgijaus juostos naudojimą ketina bausti visus šalies piliečius, taip pat ir Gagaūzijos autonominio regiono gyventojus.

Tai antradienį pranešė portalas „NewsMaker“, remdamasis Moldovos policijos generalinio inspektorato vadovu Viorelu Cerneucanu.

„Aš dabar nekomentuosiu Gagaūzijos Nacionaliniame Susirinkime priimto įstatymo. Tam yra kitų atsakingų ir kompetentingų institucijų. Bet mes laikysimės to įstatymo, kurį priėmė Moldovos parlamentas“, - pabrėžė V. Cerneucanu.

Generalinio inspektorato vadovas įspėjo, kad žmonės, nepaisantys įstatymo, „bus identifikuojami įvairiomis priemonėmis ir metodais, policija remsis ne fizine jėga, o sumanumu“.

„Mes visi lygūs prieš įstatymą. Mes turime tartis vieni su kitais, kad netaptume provokacijų auka. Visi piliečiai privalo gerbti teisės normas ir būti įsitikinę, kad nepažeidžia nė vieno baudžiamojo kodekso straipsnio“, - sakė jis.

Pastaruoju metu Moldovoje padidėjo įtampa dėl sprogimų Uždniestrėje. Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija rengia provokacijas, kad įtrauktų separatistinį regioną į karą.

Pasak portalo „eurointegration.com.ua“, įtampą kelia ir Moldovos parlamento sprendimas uždrausti Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą simbolius, tarp jų – Georgijaus juostą.

Gagaūzijos autonominio regiono parlamentas leido naudoti Georgijaus juostą, nors tai prieštarauja nacionaliniam įstatymui.

16:52 JT: iš Mariupolio „Azovstal“ gamyklos evakuotas 101 civilis

Jungtinės Tautos (JT) antradienį pranešė, kad bendromis su Raudonuoju kryžiumi pastangomis iš „Azovstal“ gamyklos tunelių sugriautame Ukrainos Mariupolio mieste, du mėnesius apgultame Rusijos pajėgų, „sėkmingai evakuotas“ 101 civilis.

„Su džiaugsmu ir palengvėjimu galiu patvirtinti, kad 101 civilis buvo sėkmingai evakuotas iš „Azovstal“ plieno gamyklos Mariupolyje“, – sakė JT Ukrainos humanitarinės pagalbos koordinatorius Osnatas Lubrani ir pridūrė, kad grupėje yra „moterų, vyrų, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių“.

16:40 D. Rudokas: Lietuvoje nėra teisinių galimybių lengvai nutraukti „Yandex“ veiklą

Prasidėjus Rusijos karinei intervencijai į Ukrainą, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius paprašė nacionalinių institucijų stabdyti keleivių pavėžėjimo įmonės „Yandex“ veiklą Vilniuje. Tačiau, praėjus daugiau nei dviem mėnesiams, Vilniuje vis dar galima sutikti automobilių su užklijuotu „Yandex“ logotipu, kurie tebeteikia pavėžėjimo paslaugas Vilniuje.

Kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininkas Dalius Rudokas tikina, kad Lietuvoje nėra nei licencijų, susietų su vairuotojais bei pavėžėjimo platformomis, nei kažkokio atitinkamo įstatymo, kurį panaudojus būtų galima sustabdyti „Yandex“ veiklą šalyje.

„Iš esmės Lietuvoje nėra teisinių galimybių lengvai nutraukti „Yandex“ veiklą. Latvijoje ji buvo nutraukta, nes ten yra privaloma licencija visiems pavėžėjams. Joje buvo tiesiog tos licencijos sustabdytos, toks teisinis kelias pasirinktas“, – Eltai teigė D. Rudokas.

Tuo tarpu Estijoje, pasak jo, yra nacionalinio saugumo įstatymas, pagal kurį „Yandex“ buvo pripažinta kaip galima rizika šaliai ir įmonės veikimas šalyje buvo nutrauktas.

„Lietuvoje, matyt, nėra teisinio kelio sustabdyti („Yandex“ veiklą – ELTA), tai bandoma per programėlių atsisiuntimą, per „Android“, „Google“ ir „Apple“ pristabdyti. Gal kažkada parengs ir teisinį kelią“, – sakė D. Rudokas.

Kurjerių ir vairuotojų asociacijai „Yandex“ nepriklauso

Kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininkas D. Rudokas aiškina, kad jo vadovaujamoje asociacijoje nėra „Yandex“, nes jai priklauso tik vairuotojai, fiziniai asmenys, o ne atskiros įmonės ar pavėžėjai. Pasak jo, su įmonėmis asociacija bendradarbiauja tik esant poreikiui spręsti tam tikrus klausimus.

„Su „Yandex“ kontaktų iš tikrųjų net nesame turėję, nes nėra to „Yandex“ Lietuvoje tiesiogiai, jie dirba per parkus–tarpininkus. Iš esmės pasiima parkas kažkokią dalį, kuris tiesiogiai tvarko reikalus su „Yandex“ ir įmonė pasiima komisinę dalį. Vairuotojai net tiesioginio kontakto čia su „Yandex“ neturi“, – aiškino D. Rudokas.

Dar viena problema – „Yandex“ registruota Nyderlanduose

Kaip dar vieną nepalankų niuansą norint Lietuvoje sustabdyti „Yandex“ veiklą D. Rudokas įvardijo tai, kad įmonė registruota net ne Rusijoje, o Nyderlanduose, taigi teisiškai išspręsti šį klausimą gali būti dar sudėtingiau.

„Čia, matyt, vėl teisiniai niuansai ir paprasčiau Europos Sąjungos mastu tą „Yandex“ uždrausti ir galbūt tas bus padaryta greičiau, negu Lietuva kažkokį įstatymą prisitaikys“, – tvirtino kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininkas.

ELTA primena, kad vasario pabaigoje ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė feisbuke paskelbė, kad kartu su susisiekimo ministru kreipėsi į informacinių technologijų bendrovių „Android“ ir „Apple“ mobiliųjų programų parduotuves, jog iš šių būtų pašalinta transportavimo platformos „Yandex“ programėlė.

Kovo viduryje A. Armonaitė teigė, kad „YandexGo“ programėlė „iPhone“ vartotojams Lietuvoje jau nebeprieinama.

Tuo tarpu balandžio pradžioje ekonomikos ir inovacijų ministrė bei krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kreipėsi į kitų Europos ekonominės erdvės šalių ministrus ragindami prisijungti prie Lietuvos iniciatyvos paskatinti „Apple“ ir „Google“ bendroves pašalinti „Yandex“ programėles Europoje. Šios rusiškos keleivių vežimo užsakymo internetu programėlės, pasak jų, kelia grėsmę asmens duomenų saugumui.

Mūsų šalies ministrai taip pat siūlė ieškoti teisinių būdų, kad šios programėlės būtų pašalintos iš „Apple“ ir „Google“ elektroninių parduotuvių.

16:36 Kopenhaga paragino N. Modį spausti Maskvą stabdyti karą

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pasinaudojo Indijos ministro pirmininko Narendros Modžio vizitu antradienį Kopenhagoje ir paragino jį panaudoti savo turimą įtaką, kad būtų nutraukta Rusijos invazija į Ukrainą.

Ji sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi sustabdyti karą ir žudynes, ir pridūrė, jog tikisi, kad Indija padarys, ką gali. „Mano žinutė labai aiški: Putinas turi sustabdyti šį karą ir baigti žudynes, –  sakė ji. – Aš, žinoma, tikiuosi, kad šioje diskusijoje Indija taip pat paveiks Rusiją.“

„Mes raginame nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje ir pradėti dialogą bei diplomatiją, kad problema būtų išspręsta“, – sakė N. Modis.

Prieš N. Modžio kelionę po tris Europos Sąjungos šalis daugelis prognozavo, kad karas bus sudėtinga tema, nes Naujasis Delis anksčiau atsisakė pasmerkti Maskvos invaziją į Ukrainą ir prisijungti prie sankcijų Rusijai.

Per pirmąjį per 20 metų Indijos vyriausybės vadovo vizitą Danijoje N. Modis ir M. Frederiksen pasirašė keletą supratimo memorandumų ir sutarčių. Abi šalys 2020 m. sudarė partnerystę dėl Indijos perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių. „Mes sparčiai judame paversdami savo žaliąją strateginę partnerystę konkrečiais rezultatais“, – antradienį sakė M. Frederiksen. „Indijos vyriausybė turi didelių ambicijų, siekdama pereiti prie ekologiškos energetikos ir paversdama Indiją labiau nepriklausoma nuo iškastinio kuro. Labai didžiuojuosi, kad Danijos sprendimai atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant šias svarbias ambicijas“, – sakė ji.

16:02 V. Zelenskis paragino Albaniją riboti turistų iš Rusijos srautą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Albaniją riboti turistų iš Rusijos srautą. Kaip praneša portalas „eurointegration.com.ua“, jis tai pareiškė antradienį, vaizdo ryšiu kreipdamasis į Albanijos parlamentą.

„Aš jus prašau uždaryti uostus Rusijos laivams ir riboti rusų turistų srautą, nes niekada negalite žinoti, kas pas jus atvažiavo. Gal Bučos žudikai, gal Mariupolio budeliai, o gal tie, kurie stengiasi pakirsti jūsų valstybę“, - cituoja V. Zelenskį naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.

„Dabar, kai Europoje rengiamas šeštasis sankcijų paketas, mes visi turime siekti, kad jo dalimi taptų naftos embargas, visų schemų, kurias naudoja Rusija, kad apgautų pasaulį ir apeitų sankcijas, blokavimas“, - sakė Ukrainos vadovas.

Anot V. Zelenskio, visi Rusijos bankai turi būti atjungti nuo SWIFT sistemos.

Jis taip pat paragino nutraukti prekybinius santykius su Maskva, „nes Rusija, jei ne šiandien, tai rytoj, gali smogti jūsų rinkai ir pareikalauti iš jūsų kokių nors politinių nuolaidų“.

Anksčiau V. Zelenskis apkaltino laikantis dvejopų standartų Turkiją, kuri remia Ukrainą ir tuo pat metu atidaro maršrutus turistams iš Rusijos.

15:42 Rusija teigia, kad jos „artilerija ir lėktuvai“ atakuoja „Azovstal" gamyklą

Rusijos armija antradienį pranešė, kad jos pajėgos ir promaskvietiški separatistai naudoja artileriją ir lėktuvus, taikydamiesi į „Azovstal“ – plieno gamyklą Mariupolio uostamiestyje, kur dar tebėra įsitvirtinę Ukrainos kovotojai.

„Naudodami artileriją ir lėktuvus, Rusijos armijos ir Donecko liaudies respublikos daliniai pradeda naikinti“ Ukrainos karių „šaudymo pozicijas“, sakoma Gynybos ministerijos pranešime, kurį perdavė Rusijos naujienų agentūros.

Rusijos gynybos ministerija apkaltino „Azovo“ bataliono narius ir kitus Ukrainos karius, kad jie pasinaudojo pauze kovose, kad vėl užimtų kovines pozicijas gamykloje.

15:36 B. Johnsonas Ukrainos parlamentui pranešė apie naują karinės pagalbos paketą

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Aukščiausiąją Radą pareiškė tikįs Ukrainos pergale prieš Rusiją ir paskelbė apie naują karinės pagalbos Kijevui paketą, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

„Artimiausiomis savaitėmis mes jums nusiųsime priešlaivinių raketų „Brimstone“, taip pat šarvuotųjų mašinų, kad būtų galima evakuoti žmones ir užgrobtų teritorijų ir pavojingų zonų. Mes kalbame apie naują 300 mln. svarų sterlingų (357,95 mln. eurų) vertės pagalbos paketą“, - sakė jis.

Anot Jungtinės Karalystės premjero, pakete taip pat bus „radarų, kurie leis nustatyti, kur yra į jūsų miestus nutaikyta artilerija, ir dronų, kurie padidins jūsų pėstininkų ir jūsų puolamųjų pajėgų galimybes“.

Pasak B. Johnsono, Jungtinė Karalystė deda pastangas taip sustiprinti Ukrainą, kad niekas niekada nedrįstų į ją kėsintis.

Jis pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina nugalės šiame kare, o pasakojimai apie jos pergalę bus perduodami iš kartos į kartą.

„Anūkams ir proanūkiams bus pasakojama, jog ukrainiečiai visą pasaulį išmokė, kad brutali agresoriaus jėga nieko negali padaryti tautai, kuri pasirinko laisvę. Jie sakys, jog ukrainiečiai savo atkaklumu, savo auka įrodė, kad patrankos ir tankai negali įveikti nacijos, kuri kovoja dėl savo nepriklausomybės. Aš tikiu ir žinau, kad Ukraina nugalės“, - pabrėžė Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas.

Jis pripažino, jog Vakarai pernelyg lėtai reagavo į Krymo aneksiją ir Donbaso užpuolimą 2014 metais, ir pabrėžė, kad jie nebeturi teisės kartoti šios klaidos.

Portalas primena, jog anksčiau B. Johnsonas pareiškė, kad Jungtinė Karalystė neprieštarautų, jeigu Ukraina panaudotų jai tiekiamą ginkluotę prieš taikinius Rusijos teritorijoje.

15:33 Kancleriui nesirodant, Kijeve lankosi Vokietijos opozicijos lyderis

Antradienį Vokietijos konservatorių opozicijos lyderis Friedrichas Merzas akcentavo savo paties kelionę į Kijevą, kancleriui Olafui Scholcui atmetus galimybę apsilankyti karo draskomoje Ukrainos sostinėje.

Ukrainos vadovybė kelias savaites skundėsi, kad O. Scholzo vyriausybė per lėtai izoliuoja Maskvą ir pernelyg delsia tiekti sunkiųjų ginklų kovai su Rusijos įsibrovėliais. Kijevo atsisakymas priimti Vokietijos prezidentą Franką Walterį Steinmeierį dar labiau įtempė santykius.

„Naktis miegamajame vagone pakeliui į #Kijevą“, – tviteryje parašė F. Merzas, naudodamas alternatyvią miesto rašybą, ir pridėjo 17 sekundžių vaizdo įrašą, kuriame jis matyti traukinyje. „Mūsų laukia įdomi kelionė ir kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad viskas saugu, viskas gerai, o Ukrainos valdžia ypač bendradarbiaujanti. Labai malonūs žmonės. Smagu būti šioje šalyje“, – sakė F. Merzas, vadovaujantis Vokietijos konservatorių Krikščionių demokratų partijai (CDU).

Opozicijos lyderis per vizitą Kijeve planuoja susitikti su Ukrainos vyriausybės vadovu Denysu Šmyhaliu ir Kijevo meru Vitalijumi Klyčko, bet ne su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ir kiti Bundestago įstatymų leidėjai taip pat ruošiasi vizitui į Kijevą.

F. Merzas atvyko į Kijevą antradienio popietę netrukus, kai O. Scholzas kol kas atmetė galimybę apsilankyti Ukrainos sostinėje dėl neseniai priimto Ukrainos vadovybės sprendimo nepakviesti F. W. Steinmeierio, planavusio balandžio viduryje vykti į Kijevą su Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos vadovais, bet jam buvo pasakyta, kad jis nėra itin laukiamas. Kijevas taip nusprendė dėl kritikuojamo F. W. Steinmeierio ryšių su Rusija ir negebėjimo paisyti Rytų Europos kaimynių perspėjimų dėl Rusijos agresijos pavojaus jam einant užsienio reikalų ministro pareigas.

Vėlyvą pirmadienį duodamas interviu visuomeniniam transliuotojui ARD O. Scholzas sakė, kad nėra priimtina, jog šaliai, teikiančiai tiek daug karinės ir finansinės pagalbos, sakoma, kad jos valstybės vadovas gali neatvykti. Per pirmąsias aštuonias Rusijos karo savaites Vokietija atsiuntė ginklų ir įrangos už daugiau nei 190 mln. eurų. Pasak Vokietijos ekonomikos ministerijos, Vokietija sutiko nuo vasario 24 d. iki balandžio 19 d. pristatyti ginklų už 120,5 mln. eurų ir kitos ginkluotės už 71,4 mln. eurų. Praėjusią savaitę Berlynas patvirtino 50 priešlėktuvinių tankų „Gepard“ eksportą – tai pirmas kartas, kai sunkioji ginkluotė bus pristatyta tiesiai iš Vokietijos.

Ukrainos ambasadorius Berlyne Andrijus Melnykas sakė, kad „Ukraina kur kas labiau nei simbolinių vizitų lauktų, kad valdančioji Vokietijos koalicija įgyvendintų Bundestago prašymą greitai pristatyti sunkiąją ginkluotę ir įvykdytų iki šiol duotus pažadus“. A. Melnykas kritikavo, kad priešlėktuviniams tankams „Gepard“, kuriuos Vokietija žadėjo pristatyti, dar nerasta amunicijos.

14:56 Vokietija patieks Ukrainai haubicų „Panzerhaubitzen 2000“

Vokietijos vyriausybė nusprendė patiekti Ukrainai septynias haubicas „Panzerhaubitzen 2000“ iš Bundesvero sandėlių. Tai antradienį pranešė laikraštis „Die Welt“, remdamasis savo šaltiniais.

Leidinio žiniomis, šis federalinės kanceliarijos ir gynybos ministerijos sprendimas buvo priimtas nepaisant vadovaujančių Bundesvero kariškių rekomendacijos. Jie anksčiau pareiškė, kad tik apie 40 iš 119 Bundesvero turimų savaeigių haubicų yra tinkamos naudoti ir reikalingos pačiai Vokietijai.

Vokietijos kariškiai taip pat abejojo, ar ukrainiečiai mokės naudoti ginkluotę, kuri turi sudėtingą skaitmeninę ugnies valdymo sistemą. Bet vyriausybė ignoravo šias pastabas, nors iki šiol ji ilgai būgštavo, kad sunkiosios ginkluotės perdavimas Ukrainai gali susilpninti Bundesverą.

Haubicos „Panzerhaubitzen 2000“ yra Vokietijos koncerno „Krauss-Maffei Wegmann“ gaminys. Į Bundesvero ginkluotę jos buvo priimtos 1998 metų rudenį. „Panzerhaubitzen 2000“ gali šaudyti 40 kilometrų atstumu.

Anksčiau Nyderlandai pažadėjo Kijevui patiekti penkias tokias haubicas.

14:26 Kremlius: V. Putinas pasirašė dekretą dėl atsakomųjų sankcijų Vakarams

Kremlius antradienį pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą dėl atsakomųjų sankcijų „tam tikroms užsienio valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms", kurios prieš Maskvą ėmėsi „nedraugiškų veiksmų", informuoja agentūra „Reuters".

Dokumente šios šalys ir organizacijos konkrečiai neįvardijamos, tačiau nurodoma, kad Rusijos vyriausybė turi 10 dienų parengti atitinkamą sąrašą.

Dekretu, be kita ko, uždraudžiamas prekių ir žaliavų eksportas sankcijų veikiamiems subjektams, o Rusijos bendrovėms sudaromos sąlygos nevykdyti jiems duotų įsipareigojimų.

13:30 E. Macronas vėl kalbėsis su V. Putinu

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį vėl kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praneša agentūra „Reuters".

Anot Prancūzijos prezidento kanceliarijos, skambutis vyks E. Macrono iniciatyva.

Nors pirmosiomis Rusijos Ukrainoje sukelto karo savaitėmis abiejų šalių vadovai reguliariai kalbėdavosi, paskutinis jų skambutis vyko kovo 29 dieną.

Karo metu Ukrainoje jau nuniokota daugybė miestų, žuvo tūkstančiai žmonių, o dar daugiau kaip 5 mln. buvo priversti bėgti iš šalies.

12:00 Ukrainos karo pabėgėlių skaičius Vokietijoje viršijo 400 000

Į Vokietiją atvykusių Ukrainos karo pabėgėlių skaičius viršijo 400 000. Vidaus reikalų ministerija antradienį tviteryje pranešė, kad federalinė policija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną suskaičiavo 400 632 pabėgėlius. Tai daugiausiai Ukrainos piliečiai, dauguma - moterys, vaikai ir seneliai.

Vis dėl to tikrasis skaičius ukrainiečių, kurie į Vokietiją atvyko prieglobsčio, nežinomas, nes prie ES vidaus sienų kontrolė paprastai nevykdoma, o ukrainiečiai 90 dienų gali atvykti be vizų. Nėra patikimų duomenų ir apie galimą karo pabėgėlių išvykimą iš Vokietijos į kitas ES šalis ar jų grįžimą iš Vokietijos atgal į Ukrainą.

11:11 Slovakija teigia sieksianti, kad jai būtų taikoma rusiškos naftos embargo išimtis

Slovakijos ekonomikos ministerija antradienį pareiškė, kad, jei Europos Sąjunga (ES) dėl karo Ukrainoje įves embargą rusiškai naftai, šalis sieks, jog jai būtų taikoma išimtis.

„Jei dar viename sankcijų Rusijai pakete būtų susitarta dėl rusiškos naftos embargo, Slovakija sieks, kad jai būtų taikoma išimtis", - agentūrai „Reuters" atsiųstame komentare teigė ministerija.

10:31 Mariupolio meras: „Azovstal" gamykloje vis dar įstrigę mažiausiai 200 civilių

Ukrainos Mariupolio uostamiestyje esančioje „Azovstal" gamykloje vis dar įstrigę mažiausiai 200 civilių. Tai pareiškė šio miesto meras Vadymas Boičenka, kurį cituoja portalas „Sky News".

Jungtinės Tautos (JT) ir Raudonasis Kryžius šiuo metu bando atnaujinti žmonių evakuaciją iš šio objekto. Tikimasi, kad antradienio rytą iš gamyklos išvyks dar viena evakuacinė vilkstinė. Savaitgalį pavyko evakuoti apie 100 civilių, tačiau, turimais duomenimis, jie dar nepasiekė Zaporožės.

Pasak V. Boičenkos, apsiaustame Mariupolyje šiuo metu yra apie 100 tūkst. civilių.

10:20 CNN: V. Putinas gegužės 9 dieną gali paskelbti nebe "specialiąją operaciją", o karą Ukrainai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 9 dieną gali oficialiai paskelbti karą Ukrainai - tai leistų paskelbti visuotinę mobilizaciją ir sutelkti Rusijos pajėgų rezervą, nes invazijos pastangos ir toliau silpsta, pasak CNN, mano JAV ir Vakarų pareigūnai.

Gegužės 9-oji, Rusijoje vadinama Pergalės diena, skirta 1945 metų pergalei prieš nacius Antrajame pasauliniame kare paminėti. Vakarų pareigūnai jau seniai mano, kad V. Putinas pasinaudos simboline šios dienos reikšme ir propagandine verte, kad paskelbtų arba apie karinius laimėjimus Ukrainoje, arba didelį karo veiksmų eskalavimą - arba ir viena, ir kita.

Pareigūnai ėmė labiau linkti link vieno scenarijaus - pagal jį V. Putinas gegužės 9 dieną oficialiai paskelbs karą Ukrainai. Iki šiol V. Putinas primygtinai reikalavo žiaurų du mėnesius trunkantį konfliktą vadinti „specialia karine operacija", uždrausdamas tokius žodžius kaip invazija ir karas.

„Manau, kad jis bandys eiti tolyn nuo savo „specialiosios operacijos", - praėjusią savaitę LBC radijui sakė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace‘as. - Jis ruošia dirvą tam, kad galėtų pasakyti: „Žiūrėkite, dabar tai yra karas prieš nacius, ir man reikia daugiau žmonių. Man reikia daugiau rusų patrankų mėsos".

Viso konflikto metu V. Putinas savo įsiveržimą į Ukrainą - šalį, kurios prezidentas yra žydas - nuolat aiškino kaip tariamą „denacifikacijos" kampaniją. Tokį apibūdinimą atmeta ir istorikai, ir politikos apžvalgininkai.

Oficialus karo paskelbimas gegužės 9 dieną galėtų sustiprinti visuomenės paramą invazijai. Pagal Rusijos įstatymus tai taip pat leistų V. Putinui mobilizuoti rezervines pajėgas ir šauktinius, kurių, pasak pareigūnų, Rusijai labai reikia, nes vis labiau trūksta karių.

Kiti gegužės 9 dienos V. Putino variantai - aneksuoti separatistines Luhansko ir Donecko teritorijas rytų Ukrainoje, smarkiai prasiveržti link Odesos pietuose arba paskelbti, kad visiškai kontroliuoja pietinį Mariupolio uostamiestį.

JAV turi „labai patikimų" žvalgybos pranešimų, kad Rusija bandys aneksuoti Luhanską ir Donecką „maždaug gegužės viduryje", pirmadienį pareiškė JAV ambasadorius prie ESBO Michaelas Carpenteris. Taip pat yra duomenų, kad Rusija galimai planuoja paskelbti „liaudies respubliką" ir aneksuoti pietrytinį Chersono miestą.

JAV valstybės departamento atstovas žiniasklaidai Nedas Price‘as pirmadienį sakė, kad yra „rimtų priežasčių manyti, jog rusai padarys viską, ką gali, kad išnaudotų" gegužės 9 dieną propagandos tikslais.

„Matėme, kad rusai iš tiesų deda dvigubai daugiau propagandos pastangų, tikriausiai, beveik neabejotinai, siekdami nukreipti dėmesį nuo savo taktinių ir strateginių nesėkmių mūšio lauke Ukrainoje", - sakė N. Price‘as per brifingą Valstybės departamente.

Pasak jo, „būtų didžiai ironiška, jei Maskva „Pergalės dienos" proga paskelbtų karą, kuris leistų jai padidinti šauktinių skaičių taip, kaip dabar negali to padaryti, ir kartu atskleistų pasauliui, kad jų karo pastangos žlunga, kad jie nesugeba įgyvendinti savo karinės kampanijos ir karinių tikslų".

„Esu įsitikinęs, kad iki gegužės 9 dienos iš Maskvos išgirsime ir daugiau, - pridūrė N. Price‘as. - Esu įsitikinęs, kad iki gegužės 9 dienos daugiau išgirsite ir iš JAV, iš mūsų partnerių, įskaitant NATO partneres".

08:27 Pentagonas: Rusijos pažanga Rytų Ukrainoje „geriausiu atveju yra minimali"

Rusijos pajėgos, JAV gynybos departamento vertinimu, „geriausiu atveju daro minimalią pažangą" Rytų Ukrainoje.

„Daliniai vis dar susiduria su prastu vadovavimu ir kontrole, daugelio karių moralė yra žema, logistika nėra optimali, jie vis dar neišsprendė visų logistinių problemų", - pirmadienį Vašingtone sakė aukštas Pentagono atstovas.

Esą stebima, kad rusų pajėgos įžengia į vietoves Donbase, paskelbia pergalę ir tada daliniai vėl atsitraukia, palikdami jas ukrainiečiams.

„Pastarosiomis dienomis būta tokio nuolatinio judėjimo pirmyn ir atgal", - sakė Pentagono atstovas.

Rusai, anot jo, akivaizdžiai yra „puolimo režime", tačiau ne taip sėkmingai, kaip tikėtasi. Pentagono atstovas pabrėžė, kad visa tai rodo ne tik Rusijos planavimo trūkumus. Ukrainiečiai esą iš tikrųjų gerai priešinasi.

08:01 JAV: Rusija nori aneksuoti Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas"

Rusija, anot Jungtinių Valstijų, ketina netrukus aneksuoti Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas" Ukrainos rytuose. Maskva tikriausiai gegužės viduryje surengs suklastotą referendumą dėl abiejų separatistinių regionų Donbase prijungimo, pirmadienį sakė JAV ambasadorius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) Michaelis Carpenteris.

Panašų planą esą norima įgyvendinti šiuo metu Rusijos kontroliuojamoje Pietų Ukrainos Chersono srityje, kur Maskva jau paskelbė kaip valiutą įvedanti rublį. M. Carpenteris pabrėžė, kad tokie suklastoti referendumai „nebus laikomi teisėtais" - kaip jau referendumas dėl Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos 2014 metais.

Kalbėdamas apie JAV žvalgybinės informacijos dėl Rusijos planų patikimumo, ambasadorius sakė, kad laiko informaciją „labai patikima". „Deja, atskleisdami būsimus (Rusijos) žingsnius, buvome labiau teisūs nei neteisūs", - sakė jis.

JAV dar likus savaitėms iki Rusijos invazijos į Ukrainą primygtinai įspėjo dėl rusų pajėgų įsiveržimo į kaimyninę šalį pavojaus. Vašingtonas tada susidūrė su Vakarų sąjungininkių skeptiškumu.

07:38 J. Borrellis: dar daugiau Rusijos bankų bus atjungta nuo SWIFT

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad į naują ES sankcijų paketą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą bus įtraukta „daugiau Rusijos bankų", jie bus atjungti nuo pasaulinio SWIFT tinklo.

„Bankų sektoriuje bus daugiau Rusijos bankų, kurie paliks pasaulinę bankų ryšių sistemą SWIFT", - sakė J. Borrellis vizito Panamoje metu.

07:31 Vokietija išsiuntė ginklų ir technikos Ukrainai už 190 mln. eurų

Per pirmąsias aštuonias savaites po Rusijos invazijos pradžios Vokietija išsiuntė Ukrainai ginklų ir įrangos už daugiau kaip 190 mln. eurų.

Nuo vasario 24 iki balandžio 19 dienos Vokietija davė leidimą pristatyti 120,5 mln. eurų vertės kovinių ginklų ir 71,4 mln. eurų vertės kitos ginkluotės, pranešė Vokietijos ekonomikos ministerija, atsakydama į parlamento paklausimą.

Palyginimui, daugiau kaip 3,7 mlrd. dolerių vertės ginklais ir šaudmenimis Ukrainai pažadėjo arba jau pristatė JAV. Estija iki šiol Ukrainai suteikė karinės pagalbos už daugiau kaip 220 mln. eurų.

Praėjus dviem dienoms po Rusijos puolimo prieš Ukrainą, Vokietijos vyriausybė nusprendė tiekti ginklus į karo zoną, įskaitant priešlėktuvines raketas, granatsvaidžius ir šaudmenis, taip pat kulkosvaidžius.

Praėjusią savaitę Berlynas patvirtino 50 priešlėktuvinių tankų „Gepard" eksportą - tai pirmas kartas, kai sunkioji ginkluotė bus tiekiama tiesiogiai iš Vokietijos.

07:28 Ukrainos Saugumo Taryba: karas baigsis Rusijos kapituliacija

Ukrainos kariuomenei iš dalies sėkmingai priešinantis rusų pajėgoms, nacionalinė Saugumo Taryba Kijeve neabejoja pergale. Tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas įsitikinęs, kad karas baigsis ne taikos sutartimi, o užpuolikės kapituliacija. „Su Rusija mes galime pasirašyti tik jos kapituliaciją" , - pareiškė jis pirmadienį per Ukrainos televiziją.

O. Danilovas teigė nesitikįs ir tarptautinių partnerių saugumo garantijų Ukrainai. Geriausia garantija Ukrainai yra jos tautos galia, sakė jis.

Pasak O. Danilovo, Rusija nepasieks tikslo iki gegužės 9 dienos užkariauti Ukrainos pietinę dalį iki prorusiškos separatistinės Uždniestrės teritorijos kaimyninėje Moldovoje.

Gegužės 9-oji Rusijoje švenčiama kaip pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena. Šiai metais prezidentui Vladimirui Putinui tai itin svarbi ir simbolinė data.

2022-05-02 ĮVYKIAI

21:05 Rusijos kariškiai teigia virš Gyvačių salos numušę Ukrainos dronus

Maskva pranešė, kad Rusijos pajėgos numušė Ukrainos bepiločius dronus, o Ukrainos šaltiniai anksčiau sakė, kad panaudojus dronus Juodojoje jūroje buvo sunaikinti Rusijos laivai.

Rusijos kariuomenė teigė, kad virš Gyvačių salos buvo numušti trys Ukrainos dronai „Bayraktar“. Tačiau Rusijos gynybos ministerija nepateikė jokios informacijos apie savo nuostolius.

Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas feisbuke sakė, kad auštant netoli salos buvo sunaikinti du Rusijos patruliniai kateriai, tačiau kartu pateikto vaizdo įrašo nepavyko nepriklausomai patikrinti. Jis sakė, kad buvo panaudoti dronai „Bayraktar“.

21:03 JAV patiekė Ukrainai daugiau kaip 80 proc. žadėtų haubicų

Į Ukrainą nugabenta daugiau kaip 70 haubicų M777 – apie 80 proc. iš 90-ties pabūklų, kuriuos JAV žadėjo Kijevui.

Tai pirmadienį televizijos kanalui CNN pareiškė aukštas Pentagono atstovas.

Pasak jo, jau daugiau kaip 200 Ukrainos artileristų išėjo parengimą, kaip naudoti haubicas M777.  Vėliau šią savaitę dar daugiau kaip 50 ukrainiečių atvyks mokytis į vieną iš poligonų už Ukrainos ribų.

M777 – 155 mm haubica, itin tiksliais sviediniais M982 Excalibur ji gali šaudyti 40 km atstumu.

Gynybos departamento atstovas taip pat informavo, kad gegužės 1 d. 20-ties Ukrainos kariškių grupė pradėjo savaitinį kursą, kurio metu jie bus mokomi dirbti su bepilotėmis skraidyklėmis „Phoenix Ghost“.

20:32 Rusija raketomis apšaudė Odesą, yra aukų

Pirmadienį Rusija apšaudė raketomis Ukrainos uostamiesčio Odesos infrastruktūros objektus, yra aukų ir sužeistųjų. Tai pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Maksimas Marčenka, informuoja UNIAN.

Pasak Ukrainos parlamento nario Oleksijaus Hončarenkos, preliminariais duomenimis, rusų raketa pražudė 13-metį paauglį, o 18-metė mergina buvo sužeista.

Savo ruožtu portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Suspilne Odessa“, praneša, kad rusų raketa pataikė į Maskvos patriarchato religinį objektą. Ten vyksta gelbėjimo operacija.   

20:02 Vengrijos ambasada atnaujino darbą Kijeve

Vengrija perkėlė savo ambasadą Ukrainoje iš Lvovo į Kijevą, kadangi saugumo padėtis sostinėje gerėja.

Tai pirmadienį pranešė Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó, kurį cituoja portalas „444.hu“.

Pasak Vengrijos diplomatijos vadovo, šalies ambasada grįžo į Kijevą poilsio dienomis ir jau dirba.

19:55 Vokietijos ministrė planuoja kelionę į Kijevą, tačiau šalies lyderių ten vis dar nematyti

Vokietijos užsienio reikalų ministrė ir du Bundestago įstatymų leidėjai planuoja apsilankyti Kijeve, kad parodytų savo paramą Ukrainai Rusijos atakoms tebesitęsiant, tačiau apie Vokietijos lyderių kelionę dar vis nieko negirdėti.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį pareiškė planuojanti kelionę į Kijevą. Opozicijos lyderis Friedrichas Merzas ir kairiųjų įstatymų leidėjas Gregoras Gysi iš „Die Linke“ (Kairiosios partijos) taip pat paskelbė apie planus keliauti. Tačiau prezidentas šiuo klausimu tyli, Ukrainos vyriausybei pareiškus, kad teikia pirmenybę Vokietijos kancleriui, nes jo pareigos leidžia priimti svarbiausius politinius sprendimus. Ginčas kilo dėl vokiečių nenoro tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, nepaisant pakartotinių raginimų ir augančios kritikos.

Nė vienas Vokietijos vyriausybės narys dar nesilankė Kijeve, nors daugelis kitų Vakarų lyderių jau vyko į Ukrainos sostinę parodyti savo paramos Maskvai užpuolus kaimynę. A. Baerbock būtų pirmoji Vokietijos vyriausybės narė, vyksianti į Kijevą, nes kancleris Olafas Scholzas taip pat nieko nepaskelbė apie panašius planus.

„Taip, aš taip pat keliausiu“, – sekmadienį transliuotojui ARD sakė A. Baerbock ir pridūrė, kad šią kelionę ji suplanavo, kai buvo atskleisti karo nusikaltimai Bučoje, bet iš pradžių norėjo leisti pirmajam vykti prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui. A. Baerbock nenurodė, kada ji vyks į Kijevą.

Iki šiol iš Vakarų politikų Kijeve lankėsi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis, JT generalinis sekretorius António Guterresas.

19:38 Rusijos milijardierius sako, kad buvo priverstas parduoti banką dėl komentarų apie karą

Rusijos milijardierius Olegas Tinkovas sako, kad buvo priverstas parduoti savo banką tik už dalį jo vertės dėl savo kritikos Maskvos karui Ukrainoje.

„Negalėjau aptarti kainos. Tai buvo tarsi įkaitų situacija: imi, kas tau siūloma. Negalėjau derėtis“, – pasakojo jis apie pardavimą per interviu „The New York Times“, kuris pirmadienį pateko į Rusijos žiniasklaidos antraštes.

Dabar jis turi asmens sargybinius, nes su Rusijos žvalgyba ryšių turintys draugai jam sakė, kad Kremlius nori jį nužudyti, pranešė jau kelerius metus užsienyje gyvenantis milijardierius.

Anot O. Tinkovo, Kremliaus administracija grasino ir jo įkurto „Tinkoff Bank“ vadovybei nacionalizavimu, jei bankas nenutrauks su juo ryšių. Tada jis buvo priverstas „už kapeikas“ parduoti 35 proc. savo akcijų. Pirkėjas – milijardierius Vladimiras Potaninas – jam sumokėjo tik 3 proc. tikrosios vertės, skundėsi O. Tinkovas. „Tinkoff Bank“ neigia tai, ką sakė jo įkūrėjas. Jokių grasinimų nebuvo, sakė antrasis pagal dydį Rusijos privatus bankas.

Balandį O. Tinkovas pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtą karą Ukrainoje „beprasmiu“ ir tvirtino, kad 90 proc. rusų jam nepritaria. Rusijos armijos nesėkmes jis priskyrė korupcijai, sakydamas, kad visa šalis apimta nepotizmo ir vergiškumo. Po dviejų dienų „Tinkoff Bank“ paskelbė apie pavadinimo pakeitimą. Kiek vėliau į viešumą iškilo ir akcijų pardavimas.

17:30 Energetikos ministerija siūlo pataisas, įtvirtinančias draudimą į Lietuvą tiekti rusiškas dujas

Reaguodama į Rusijos vykdomą energetinį šantažą Europoje, sukeltą karą Ukrainoje bei siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės, Energetikos ministerija parengė Gamtinių dujų įstatymo pataisas, įteisinančias galimybę atsisakyti gamtinių dujų tiekimo iš valstybių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui.

Tai reiškia, kad Lietuvos dujų perdavimo sistemos bei suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo panaudojimas dujų iš Rusijos Federacijos importui būtų draudžiamas įstatymu.

Siūloma nustatyti reikalavimą, kad Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo infrastruktūra galėtų naudotis tik tie dujų tiekėjai, kurie tiekia gamtines dujas iš šalių, nekeliančių grėsmės nacionaliniam saugumui. Taip pat numatoma, kad teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo sistema reikalavimas nebūtų taikomas tiekėjams, transportuojantiems dujas iš Baltarusijos tranzitu į Kaliningrado sritį.

Priėmus siūlomus pakeitimus, būtų užtikrintas Lietuvos nacionalinis ir energetinis saugumas, patikimas ir nepertraukiamas gamtinių dujų tiekimas Lietuvos vartotojams, taip pat ir galimybė SGD terminale priimti maksimalų kiekį didžiųjų SGD krovinių – tai padėtų visiškai išnaudoti terminalo pajėgumus patikimam ir saugiam gamtinių dujų tiekimui.

Lietuva jau prieš mėnesį atsisakė rusiškų dujų importo – dabar siūlomos pataisos reglamentuotų tai ir įstatymiškai. Pataisos taip pat atsižvelgia į kovo 22 d. Seimo rezoliuciją „Dėl energetinių išteklių importo nutraukimo iš šalių, vykdančių karinę agresiją prieš Ukrainą, ir Lietuvos energetikos sistemos stiprinimo“, kurioje Vyriausybė kviečiama siūlyti sprendimus, siekiant per įmanomai trumpiausią laikotarpį nutraukti Rusijos naftos ir gamtinių dujų importą ir vartojimą.

17:23 Austrija pasirengusi prisiimti Rusijos naftos embargo padarinius

Austrija pasirengusi, jei Europos Sąjunga (ES) uždraus Rusijos naftos importą pagal naujausią svarstomą sankcijų paketą, Briuselyje pareiškė energetikos ministrė Leonore Gewessler.

„Austrija yra pasirengusi prisiimti ES embargo Rusijos naftai padarinius, jei Europos Komisija ir ES valstybės narės taip nuspręs“, – per specialų ES energetikos ministrų susitikimą sakė L. Gewessler. Austrija „intensyviai dirbo, kad sumažintų“ savo priklausomybę nuo Rusijos energijos importo, sakė ji. L. Gewessler pridūrė, kad kovą Austrija neperdirbo jokio kiekio žalios naftos iš Rusijos.

Anksčiau skeptiškai sankcijas Rusijos energijos šaltiniams vertinusi L. Gewessler teigė, jog svarbu, kad Europos Sąjunga drauge priimtų sprendimus dėl sankcijų.

16:42 Ukrainos pareigūnė: okupantai rusai pagrobė mažiausiai 181 tūkst. vaikų

Okupantai rusai prievarta išvežė į Rusija ir okupuotus Donecko ir Luhansko sričių rajonus mažiausiai 181 tūkst. ukrainiečių vaikų.

Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pranešė Ukrainos prezidento įgaliotinė vaikų teisėms ir vaikų reabilitacijai Darja Gerasimčuk, informuoja portalas „gazeta.ua“.

„Mes kalbame apie mažiausiai 181 tūkst. deportuotų arba prievarta perkeltų vaikų“, - sakė ji.

Tarp šių vaikų – apie 2 tūkst. našlaičių ir vaikų, netekusių tėvų globos.

„Kiti buvo prievarta perkelti arba deportuoti kartu su tėvais arba artimiausiais giminaičiais“, - pareiškė D. Gerasimčuk.

Pasak jos, Ukrainos vyriausybė daro visa, kad pagrobti vaikai būtų grąžinti.

16:09 Dėl Rusijai taikomų sankcijų Suomija ketina atsisakyti Saimos kanalo rekonstrukcijos

Suomijos vyriausybė ketina atsisakyti Saimos kanalo, kurio didžioji dalis priklauso Rusijai, remonto. Tai pirmadienį pranešė laikraštis „Helsingin Sanomat“.

Leidinio žiniomis, galutinis sprendimas dar nepriimtas, speciali darbo grupė turėtų apsvarstyti šį projektą artimiausiu metu.

Kanalo rekonstrukcija, kurią atliekant buvo planuojama išplėsti šliuzus ir pakelti vandens lygį, būtų atsiėjusi 95 mln. eurų. Atsisakydama šių darbų, Suomija prisidės prie vyriausybės griežtos ekonomijos programos realizavimo. 

„Helsingin Sanomat“ pažymi, kad planų remontuoti kanalą atsisakoma dėl sankcijų, įvestų prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą. Taip pat manoma, kad artimiausiais metais juo bus kur kas mažiau naudojamasi.

Saimos kanalas – laivybos arterija tarp Saimos ežero Suomijoje ir Vyborgo įlankos Rusijoje. Jis buvo atidarytas 1856 metais, rekonstruotas – 1963-1968 metais. Bendras kanalo ilgis su jūros farvateriu – 57,3 kilometro, iš jų Suomijai priklauso 23,3 kilometro, Rusijai – 34 kilometrai. Suomija nuomoja 19,6 kilometro Rusijai priklausančios kanalo dalies ir aplinkinę teritoriją.

Balandžio pabaigoje Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Novikovas pareiškė, kad Rusija gali peržiūrėti Saimos kanalo nuomos sutartį, jeigu Suomija stos į NATO.

16:06 Reikalų patikėtinė: JAV diplomatai iki mėnesio pabaigos tikisi grįžti į Kijevą

JAV tikisi, kad jų diplomatai „iki mėnesio pabaigos“ galės grįžti į Ukrainos sostinę Kijevą, kur Vašingtonas uždarė savo ambasadą dar prieš Rusijos invaziją, pirmadienį sakė ambasados laikinoji reikalų patikėtinė Kristina Kvien.

„Labai tikimės, kad sąlygos leis mums grįžti į Kijevą iki mėnesio pabaigos“, – sakė K. Kvien per spaudos konferenciją vakariniame Lvovo mieste.

16:05 Rusijai nesiseka paversti savo viešpatavimo Juodojoje jūroje desanto puolimu

Rusija gal ir viešpatauja Juodojoje jūroje, tačiau bet koks desanto išsilaipinimas Ukrainos pakrantėje atrodo rizikingas, o Kijevo raketos grasina sunaikinti Rusijos laivus, jei jie pernelyg priartės, sako ekspertai.

Didžiosios Britanijos žvalgybos šaltinių teigimu, Rusija valdo apie 20 karo laivų Juodojoje jūroje, kur jėgų pusiausvyra dabar yra statiška, nes Turkija blokuoja bet kokį kariaujančiai šaliai priklausančių laivų praėjimą. „Tai jų „Mare Nostrum“, – sakė kapitonas Ericas Lavault, Prancūzijos laivyno atstovas, turėdamas galvoje lotynišką terminą, reiškiantį „Mūsų jūra“ – taip senovės Roma vadino Viduržemio jūrą.

Tai, kad visos kitos Juodosios jūros šalys arba jau priklauso NATO, arba tikisi prisijungti prie Vakarų Aljanso, neatbaido Rusijos nuo pretenzijų į viršenybę. Formaliai neseniai užgrobtas Ukrainos pakrantės miestas Mariupolis ir Rusijos kontrolė visoje Azovo jūros pakrantėje turėtų pabrėžti Rusijos dominavimą ir leisti Maskvos kariuomenei sukurti tiesioginę logistikos jungtį tarp kovotojų Donbaso regione ir rytinio Novorosijsko uosto“, – sakė E. Lavault. Tačiau po netikėto Rusijos karo laivo „Moskva“ paskandinimo visi statymai atšaukti.

Rusijos flagmano dingimas sukūrė didelį netikrumą užpuolikams palei vis dar Ukrainos kontroliuojamą pakrantę tarp Odesos ir Rumunijos. Taip yra ne dėl Kijevo karinio jūrų laivyno, kuris yra sunaikintas, o dėl antžeminių raketų, tokių kaip „Neptūnas“, kurios, manoma, sudavė mirtiną smūgį kreiseriui „Moskva“, o netrukus Ukraina turės ir „Harpoon“ sistemas, kurias turi pristatyti Didžioji Britanija.

Nuskendusio „Moskva“ įtaka Rusijos planams gali užkirsti kelią bet kokiam Rusijos karinio jūrų laivyno bandymui išsilaipinti netoli Odesos, siekiant apsupti Ukrainos užnugarį ir sujungti Rusijos pajėgas su separatistais Moldovos Uždniestrės regione. „Ta zona kelia grėsmę, į kurią rusai turi atsižvelgti“, – sakė Maskvoje įsikūrusios politinės analizės institucijos „French-Russian Monitor“ gynybos ekspertas Igoris Delanoe. Bet koks toks išsilaipinimas šiuo metu rusams „nepasiekiamas“, sakė I. Delanoe.

Rusijos pažanga Donbaso regione gali atverti naujų galimybių, sakė jis, „tačiau jie turės neutralizuoti pakrančių gynybą“, perspėjo jis.

„Jau nebe Rusijos“

Rusijos pajėgos turėjo didelių problemų, ieškant ir sunaikinant Ukrainos „žemė-oras“ raketas dėl jų mobilumo, sakė Michaelas Petersenas, Rusijos jūrų studijų instituto direktorius ir JAV Karinio jūrų laivyno koledžo docentas. „Įtariu, kad taip būtų ir su bet kokia mobilia pakrančių gynybos sparnuotųjų raketų sistema, kurią gali turėti Ukraina“, – sakė jis ir pridūrė, kad nėra žnomas tikslus skaičius, kiek raketų „Neptūnas“, kurių nuotolis siekia maždaug 300 kilometrų, turi Ukraina.

Prancūzijos karinio jūrų laivyno atstovas E. Lavault pridūrė, kad Rusijos negebėjimas įgyti pranašumą ore ir jos akivaizdus negebėjimas tiksliai nukreipti raketas nepadeda jos pastangoms sunaikinti Ukrainos pakrančių gynybą. Jis sakė, kad tai leido gynėjams sukurti „jūrinę sanitarinę užkardą“ ir kelti grėsmę Rusijos pietinėms tiekimo linijoms tarp Chersono ir Nikolajevo. Be to, Ukraina dislokavo minas ir tikimasi, kad ji priims JAV pažadėtus karinio jūrų laivyno dronus, nors nėra tikra, kad jie bus apginkluoti. „Labiau tikėtina, kad, jei Ukraina būtų aprūpinta nepilotuojamomis sistemomis, jos būtų naudojamos ginklų sistemų stebėjimui ir žvalgybai“, – sakė M. Petersenas.

Tuo metu Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as net ir visai užginčijo šimtmečius trukusią Rusijos viršenybę Juodojoje jūroje. „Rusai negali kontroliuoti Juodosios jūros, – sakė jis „Sky News“. – Ji jau nebe jų“.

Kad ir kokia būtų Ukrainos karo baigtis, Rusija taip paprastai neatsisakys savo vaidmens Juodojoje jūroje, sutinka ekspertai. Tačiau kadangi kitos Juodosios jūros šalys, ypač Rumunija ir Turkija, Ukrainos pavyzdžiu dislokuoja savo pakrantės raketų sistemas, Maskvai bus sunkiau išlaikyti savo vaidmenį. „Žinoma, Rusija Juodojoje jūroje bus mažiau saugi nei prieš karą“, – sakė M. Petersenas.

15:43 VSAT kinologai Ukrainos pasieniečių šunis moko ieškoti minų

Lietuvos pasieniečiai kolegoms iš Ukrainos ir jų tarnybiniams šunims surengė dviejų savaičių pratybas, kuriuose keturkojai mokomi aptikti minas, sakoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pranešime.

VSAT Kinologijos centre Mickūnuose, Vilniaus rajone, ir kitose specialiai pritaikytose vietose antrą savaitę tęsiasi specializuoti mokymai Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos kinologams ir jų augintiniams. Pratybose dalyvauja 5 Ukrainos pasieniečiai kinologai iš įvairiuose šios šalies regionuose veikiančių sienos apsaugos padalinių su 5 savo keturkojais. Tai yra Ukrainos sieną saugantys vokiečių, belgų ir olandų aviganiai bei foksterjeras.

Kolegas ir jų šunis Lietuvos pasieniečiai pasitiko prie Ukrainos sienos su Lenkija ir savo specializuotu tarnybiniu transportu atvežė į Lietuvą, o šios savaitės pabaigoje vėl parveš iki Ukrainos sienos.

VSAT ekspertai kolegoms ir jų augintiniams parengė specialią dviejų savaičių mokymų programą, kurios tikslas – apmokyti Ukrainos pasieniečių šunis ieškoti minų. Pratybų metu šunys minas mokomi rasti žemėje, griuvėsiuose, transporto priemonėse bei geležinkelyje.

Be VSAT kinologijos specialistų, kolegas iš Ukrainos apmokyti padeda ir Estijos karo policijos instruktorius.

Lietuvos pasieniečiai kolegoms iš Ukrainos bei jų tarnybiniams augintiniams suteikė ne tik galimybę įgyti labai reikalingus ir kare su Rusija praversiančius įgūdžius, bet ir pasirūpino visomis su šiais mokymais, apsilankymu ir gyvenimu Lietuvoje susijusiomis išlaidomis.

14:51 S. Lavrovas sako, kad NATO ir ES pasidavė Vašingtono dominavimui

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sako, kad NATO ir Europos Sąjunga (ES) pasidavė Vašingtono dominavimui. Interviu Italijos transliuotojui „Mediaset", kurį išplatino valstybinė naujienų agentūra TASS, jis teigė, kad visos šalys tiki, jog verta klausytis tik JAV.

„Ir NATO, ir Europos Sąjunga susitaikė su tuo, kad jų „šeimininkas" yra Vašingtone, - sakė S. Lavrovas. - Ir Vašingtone jie nusprendė, kad pasaulis dabar turi būti monopoliarinis, jie nuolat apie tai kalba".

S. Lavrovas taip pat apkaltino JAV ir Kanadą „neonacių padalinių", patekusių į Ukrainos armijos gretas, mokymu, komentuodamas pirmiausia „Azovo" pulką, kurio nariai vis dar laikosi „Azovstal" gamykloje Mariupolyje.

Yra publikacijų, „patvirtinančių, kad amerikiečiai ir ypač kanadiečiai vaidino pagrindinį vaidmenį rengiant ultraradikalius, atvirai neonacistinius padalinius Ukrainai", sakė S. Lavrovas, nenurodęs, kokiais leidiniais remiasi.

14:27 Pirmadienį Mariupolyje planuojama nauja civilių evakuacija

Pirmadienį turi būti vėl mėginama humanitariniais koridoriais išvežti į saugią vietą žmones iš karo nuniokoto Mariupolio.

Juos planuojama išvežti autobusais, padedant Jungtinėms Tautoms ir Raudonajam Kryžiui. Ukrainos pareigūnai sakė, kad prie autobusų vilkstinės galės prisijungti ir asmeniniais automobiliais vykstantys gyventojai.

Sekmadienį iš pietrytinio uostamiesčio galėjo išvykti autobusų kolona, ​​vežusi apie šimtą žmonių.

Rusija jau užėmė beveik visą Mariupolį. Skaičiuojama, kad ten dar liko maždaug 100 tūkst. žmonių iš 440 tūkst. prieš karą buvusių gyventojų. Jų padėtis laikoma katastrofiška.

Tuo metu generalinis ginkluotųjų pajėgų štabas Kijeve pranešė, kad Rusija tęsia atakas Rytų Ukrainoje. Pranešama, kad Rusijos kariuomenė pirmadienį toliau stengėsi sudaryti palankias sąlygas Sloviansko ir Severodonecko miestų puolimui. Be to, ir toliau bandoma perimti visišką Rubižnės miesto kontrolę. Pasak Kijevo, taip pat toliau apšaudomas Charkovo miestas.

12:53 UNHCR: nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 5,5 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, iš Ukrainos jau pasitraukė mažiausiai 5,5 mln. žmonių, praneša CNN.

Remiantis naujausia Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) ataskaita, be 5 563 959 oficialiai užregistruotų pabėgėlių šalies viduje, savo namus priverstinai paliko dar mažiausiai 7,7 mln. ukrainiečių.

UNHCR skaičiavimu, iš Ukrainos iš viso gali pabėgti apie 8,3 mln. žmonių.

12:41 JK žvalgyba: nemaža dalis Rusijos pajėgų nebėra tinkama kovai

Rusija, prieš daugiau nei devynias savaites įsiveržusi į Ukrainą, patyrė didžiulį kovinių pajėgų nuostolį, pirmadienį pranešė Jungtinės Karalystės karinė žvalgyba.

Iš pradžių Maskva buvo dislokavusi daugiau kaip 120 taktinių bataliono grupių, o tai sudaro apie 65 proc. visų jos sausumos pajėgų, teigiama Gynybos ministerijos žvalgybos padalinio naujausioje karo ataskaitoje.

Londono teigimu, tikėtina, kad daugiau nei ketvirtadalis šių Rusijos kovinių vienetų šiuo metu yra netinkami kovai. Ypač kai kurie elitiniai kariai, įskaitant desantininkus, patyrė vieną didžiausių išsekimo lygių, sakoma ataskaitoje.

„Tikriausiai prireiks ne vienerių metų, kol Rusija atkurs šias pajėgas", - sakoma socialiniame tinkle „Twitter" paskelbtame pranešime.

Jau kelias savaites JK vyriausybė dažnai skelbia žvalgybos vertinimus apie karą. Maskva kaltina Londoną kryptinga dezinformacijos kampanija.

12:26 Rusijos raketos smogė grūdų sandėliui Dniepropetrovsko regione

Ukrainos centrinio Dniepropetrovsko regiono karinė administracija pirmadienį pranešė, kad Rusijos raketos sunaikino didelį grūdų sandėlį.

Regiono karinės administracijos gubernatorius Valentinas Rezničenka sakė, kad šis smūgis atitinka tendenciją, kai Rusija taikosi į ne karinius objektus.

„Mūsų grūdų sandėliai neduoda jiems ramybės", - sakė V. Rezničenka. Pasak jo, niekas nebuvo sužeistas.

Teigiama, kad tai buvo mažiausiai trečias kartas, kai Dniepropetrovske buvo atakuotas žemės ūkio objektas, neturintis nieko bendro su karu.

Nepaisant visų įrodymų, kad yra priešingai, Rusija toliau tvirtina, kad invazija į Ukrainą siekiama demilitarizuoti šalį, o ne pulti civilinius taikinius.

12:22 Vengrija teigia esanti pasirengusi vetuoti sankcijas rusiškai naftai ir dujoms

Vengrija pasirengusi vetuoti Europos Sąjungos (ES) sankcijas rusiškai naftai ir dujoms, pareiškė šalies premjero kanceliarijos vadovas Gergely Gulyasas.

„Niekada nepalaikysime sankcijų (naftos ir dujų tiekimui)", - provyriausybinei televizijai „Hir TV" sakė G. Gulyasas. Pasak jo, kadangi tokiems sprendimams reikalingas vienbalsis visų 27 ES šalių pritarimas, Europos Komisijai (EK) nėra prasmės siūlyti atitinkamų sankcijų, kurios suvaržytų dabartinį Vengrijos importą.

G. Gulyaso teigimu, šiuo metu niekas negali pakeisti rusiškų dujų ir naftos, o norint pereiti prie kitų tiekimo šaltinių prireiktų penkerių metų ir „didelių pinigų".

ES šiuo metu svarsto skelbti rusiškos naftos importo embargą, tačiau analogiškas dujų importo draudimas kol kas nediskutuojamas.

11:33 Danija vėl atidarė savo ambasadą Kijeve

Pirmadienį Danija vėl atidarė savo ambasadą Kijeve.

Ambasados atidaryme dalyvavo šalies užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas. „Danijos ambasados durų atidarymas - labai stiprus Danijos paramos Ukrainai ir jos žmonėms simbolis", - pranešime teigė J. Kofodas.

Danija savo ambasadą Ukrainoje uždarė dėl vasario 24 dieną prasidėjusios Rusijos invazijos ir dabar tapo pirmąja ją vėl atidariusia Šiaurės šalimi. Pasak Užsienio reikalų ministerijos Kopenhagoje, čia iš pradžių dirbs ribotas žmonių kiekis, tačiau laipsniškai bus grįžta prie įprastos veiklos.

Ukrainoje taip pat neseniai lankėsi Danijos premjerė Mette Frederiksen. Ji savo vizito metu paskelbė apie papildomą 600 mln. Danijos kronų (81 mln. eurų) vertės karinę paramą Ukrainai.

11:09 Ukraina teigia netoli Gyvačių salos sunaikinusi du Rusijos patrulinius laivus

Pirmadienio rytą Juodojoje jūroje naudojant „Bayraktar" droną sunaikinti du Rusijos patruliniai laivai. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužinas, kurį cituoja agentūra „Reuters".

„Šiandien auštant netoli Gyvačių salos sunaikinti du Rusijos „Raptor" tipo laivai", - socialiniame tinkle „Telegram" parašė V. Zalužinas.

Rusija šių žinių dar nekomentavo.

10:39 Ukrainos URM vadovas ragina Vokietiją imtis vadovaujamo vaidmens Europoje

Vokietijos atsakas į Rusijos Ukrainoje sukeltą karą, palyginti su kitomis Europos šalimis, buvo neryžtingas, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

D. Kuleba vokiečių laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung" sakė, kad Berlynas „turėtų imtis vadovaujamo vaidmens Europoje, ypač politikos žemyno rytuose klausimu", ir nurodė, kad tai apima ginklų tiekimą Kijevui, sankcijas Rusijai ir Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statuso suteikimą Ukrainai. Pasak diplomatijos vadovo, Ukraina iš Vokietijos vyriausybės ateityje tikisi drąsių sprendimų.

D. Kuleba kartu perspėjo, kad jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laimės šį karą, „Europa kelis dešimtmečius neregės stabilumo ir saugumo". Tačiau, ministro teigimu, jei pergalę iškovos Ukraina, tai Europą sustiprins.

Kalbėdamas apie Rusijos grasinimus panaudoti branduolinį ginklą, D. Kuleba nurodė: „Šiuo klausimu Rusija, kurią valdo bepročio režimas, turi būti pažabota. Putinui branduoliniai ginklai veiksmingiausi tada, kai jie yra nenaudojami. Grasinti yra veiksmingiau, nei iš tikrųjų panaudoti šiuos ginklus."

09:50 Turkija nepritaria Vakarų sankcijoms ir priima rusų turistus bei jų "Mir" korteles

Turkija stengiasi pritraukti daugiau rusų turistų, plėsdama rusiškos mokėjimo kortelių sistemos „Mir" naudojimą ir taip faktiškai siekdama apeiti Vakarų sankcijomis sukurtas kliūtis mokėjimams, praneša Vokietijos transliuotojas DW.

Turkija šiais metais nori padidinti savo pajamas iš turizmo iki priešpandeminio lygio ir atgaivinti krizės nualintą ekonomiką, nes dėl infliacijos turkiškos liros vertė sumažėjo perpus.

Tai lengviau pasakyti, nei padaryti, nes Turkija labai priklauso nuo Rusijos energijos tiekimo, prekybos ir turizmo. 2019 metais abiejų šalių prekybos apimtis siekė 25,07 mlrd. eurų.

NATO narė Turkija iš principo nepritaria Vakarų sankcijoms Rusijai ir prie jų neprisijungė. Ji nori palaikyti gerus santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina, nes šalyje gilėja ekonomikos krizė, o infliacija pasiekė dvidešimties metų aukštumas dėl didėjančių energijos ir grūdų kainų.

Todėl pajamos iš turizmo laikomos gyvybiškai svarbiomis siekiant sumažinti didžiulį einamosios sąskaitos deficitą, tačiau dėl sankcijų taikomi atsiskaitymų kortelėmis ir skrydžių apribojimai sukėlė baimę, kad Rusijos turizmas į Turkiją sumažės. Tačiau Turkija galbūt rado išeitį.

Rusai gali mokėti „Mir" kortelėmis

JAV kortelių milžinės „Mastercard" ir „Visa" sustabdė savo veiklą Rusijoje, nes tai yra JAV sankcijų, kuriomis siekiama nubausti prezidentą Vladimirą Putiną, dalis. Tačiau Turkija yra parengusi būdą, kaip rusų turistai gali atvykti į Turkiją apeidami „Visa" ir „Mastercard" pasitraukimą: rusai Turkijoje gali naudotis savo lėšomis per Rusijos mokėjimų sistemą „Mir".

Rusija 2014 metais sukūrė „Mir" (rusiškai „taika" arba „pasaulis"), baimindamasi, kad Vakarai gali įvesti sankcijas Rusijos bankams ir verslininkams dėl Krymo aneksijos ir užblokuoti „Mastercard" ir „Visa" operacijas. Vėliau „Mir" buvo įdiegta kai kuriose užsienio šalyse, kuriose keliauja ir gyvena rusai.

Rusijos banko duomenimis, „Mir" kortelės priimamos visoje Rusijos Federacijoje ir dar 12 šalių, įskaitant Armėniją, Kirgiziją, Kazachstaną, Baltarusiją, Vietnamą ir Kiprą. 2021 metų pabaigoje išduotų „Mir" kortelių skaičius siekė 113,6 mln.

Šiuo metu Turkijoje mokėjimus „Mir" kortelėmis priima trys bankai. Vienas jų „Mir" korteles pradėjo priimti 2019 metais, motyvuodamas abiejų šalių prekybiniais ryšiais.

Turkijos iždo ir finansų ministras Nureddinas Nebatis sakė, kad šiuo metu Turkijoje „Mir" kortelių naudojimo lygis siekia apie 15 proc. Bankai stengiasi jį dar padidinti, nepaisydami praėjusį mėnesį Ukrainos centrinio banko išsakyto raginimo šalims, taip pat ir Turkijai, sustabdyti visus mokėjimus „Mir" kortelėmis.

Šiuo metu Turkijoje gyvenantys rusai dėl Vakarų sankcijų neturi kitų mokėjimo galimybių, išskyrus „Mir" korteles ir grynuosius pinigus. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Turkijos bankai atsargiai atidaro banko sąskaitas naujai atvykusiems rusams Turkijoje, nes baiminasi pažeisti sankcijas. Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo karas, tūkstančiai rusų atvyko į Turkiją, laikydami ją saugiu prieglobsčiu nuo sankcijų.

Vaikščiojimas plonu ledu

Kai kurie ekspertai perspėja, kad Turkijos veiksmai gali būti interpretuojami kaip bandymas apeiti Rusijai taikomas sankcijas.

Turkija, kuri turi bendrą Juodosios jūros pakrantę ir su Rusija, ir su Ukraina, palaiko „sudėtingus" politinius ir ekonominius santykius su abiem valstybėmis, portalui DW sakė Stambule gyvenanti ekonomistė Güldem Atabay. Pasak jos, „Kaip Vokietija negali įvesti energetinio embargo, taip ir Turkijos pozicija Rusijos atžvilgiu yra suprantama - taip ji bando apsisaugoti".

Tačiau ji perspėja, kad su tokiu požiūriu Turkija turi būti atsargi.

„Jei bus siekiama pirkti energiją iš Rusijos ir parduoti ją Vakarams, Turkijos pozicija taps ne teisinga, o klaidinga. Atsižvelgiant į tai, kad esame šalis, kurioje tokių iniciatyvų potencialas yra didelis, jei pradėsime girdėti apie tai, kad čia perkami ir perdirbami naftos produktai, kurie paskui parduodami į Vakarus, gali kilti problemų, jei tai taps Rusijos įrankiu išvengti Vakarų embargo".

Londone įsikūrusios investicinės bendrovės „BlueBay Asset Management" strategas Timothy Ashas taip pat kritiškai įvertino Turkijos požiūrį į sankcijas Rusijai ir socialiniame tinkle „Twitter" perspėjo, kad Turkija vaikšto plonu ledu.

09:41 A. Baerbock: Vokietija palaiko rusiškos naftos embargą

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pakartojo, kad Berlynas palaiko galimybę įvesti embargą naftos importui iš Rusijos.

A. Baerbock sakė visuomeniniam transliuotojui ARD, kad Vokietija yra pasirengusi kelerius metus išgyventi be rusiškos naftos. Pasak ministrės, pastaruoju metu buvo sudarytos naujos sutartys dėl naftos tiekimo, kurios gerokai sumažino Vokietijos priklausomybę nuo Rusijos.

Vyriausybės Berlyne duomenimis, per kelias savaites Vokietija sumažino savo priklausomybę nuo rusiškos naftos nuo 35 proc. iki 12 proc.

Vokietijai tarus pritariamąjį žodį naftos embargui, didėja spaudimas atitinkamą sprendimą delsiančioms priimti likusioms Europos Sąjungos (ES) šalims. Vėliau pirmadienį Briuselyje vyks ES energetikos ministrų susitikimas, kuriame, be kita ko, bus kalbama apie Rusijos sprendimą nutraukti dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai.

09:14 Naujoji Zelandija įveda naujas sankcijas Rusijos įstatymų leidėjams

Naujoji Zelandija pirmadienį paskelbė įvedanti naujas sankcijas Rusijos įstatymų leidėjams ir gynybos sektoriui.

Naujausių sankcijų taikinyje - 170 Rusijos parlamento aukštųjų rūmų narių ir šešios gynybos sektoriaus bendrovės bei organizacijos, pranešė užsienio reikalų ministrė Nanaia Mahuta.

„Tęsiantis prezidento (Vladimiro) Putino karo mašinos neteisėtoms atakoms ir aiškėjant vis daugiau žiaurumų, esame pasiryžę priversti visus atsakingus asmenis sumokėti, - teigė N. Mahuta. - Palaikome Ukrainos žmones ir esame įsipareigoję patraukti prezidentą V. Putiną ir jo karo kurstytojų šutvę atsakomybėn."

Pasak užsienio reikalų ministrės, Velingtonas taip pat įveda visapusiškas sankcijas daugiau kaip 400 žmonių, kuriems prieš tai jau buvo pritaikytas kelionių draudimas. „Tai neleis sankcijų jau veikiamiems žmonėms vykdyti veiklą Naujojoje Zelandijoje ir neleis paversti šalies Rusijos neteisėtos veiklos Ukrainoje dalyvių finansų rojumi", - pabrėžė N. Mahuta.

Šalis kiek anksčiau jau pritaikė tikslines sankcijas V. Putinui, jo vyriausybės nariams, oligarchams ir aukšto rango kariuomenės vadams. Naujoji Zelandija į savo oro erdvę taip pat nebeįsileidžia Rusijos ir Baltarusijos lėktuvų bei taiko 35 proc. muitus rusiškų prekių importui.

08:41 Rytų Ukrainoje per Rusijos antskrydžius žuvo aštuoni žmonės

Sekmadienį Rytų Ukrainoje per Rusijos antskrydžius žuvo aštuoni žmonės, pranešė paveiktų sričių gubernatoriai.

Pasak Donecko srities gubernatoriaus Pavlo Kyrylenkos, šiai sričiai priklausančiame Lymano mieste per apšaudymą žuvo keturi žmonės. Gubernatoriaus teigimu, sužeista dar 11 žmonių, o kitame mieste netoli Lymano nuo sužeidimų mirė dar vienas žmogus.

Tuo metu Charkovo mieste ir jo apylinkėse per gyvenamųjų rajonų apšaudymą žuvo trys žmonės ir dar aštuoni civiliai sužeisti, pranešė Charkovo srities gubernatorius Olehas Synegubovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pripažino, kad situacija Donbase yra sudėtinga. Šis regionas dabar laikomas pagrindiniu Rusijos kariuomenės, kuri vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą, taikiniu.

08:05 Lvove prieglobstį randa ir keturkojai karo pabėgėliai

Didžiausias vakarų Ukrainos miestas Lvovas yra tapęs ne tik nuo karo baisumų bėgančių žmonių prieglobsčio centru, čia iš visos šalies gabenami ir namų bei šeimininkų netekę gyvūnai.

Dauguma jų apgyvendinama netoli miesto istorinio senamiesčio įsikūrusioje gyvūnų prieglaudoje. Čia apsilankęs Eltos žurnalistas stebėjo, kaip gyvena iš karo zonų atgabenti šunys ir katės, kurie, anot savanorių, dažnai ištraukti tiesiai iš griuvėsių, savaitėmis valkatavę ir badavę. Taip pat prieglaudoje rūpinamasi sužeistais laukiniais gyvūnais, gandrais ir kitais paukščiais.

Priglausta tūkstančiai

Tik įėjus į šunims skirtą nemažą patalpą, pasigirsta kurtinantis lojimas. Vieni keturkojai blaškosi voljeruose, kiti guli ir stebi prašalaitį abejingomis akimis. Pasirodžiusi prieglaudos savanorė Nata Turko paaiškino, kad čia gyvena šunys iš karo siaubiamų Ukrainos zonų, tad ramybės čia nebūna.

Paklausta, kaip praeina laikas prieglaudoje, savanorė teigė, kad priklauso nuo dienos. „Dirbu čia nuo kovo pabaigos. Visko būna. Vieną dieną viskas gerai, savanoriai sklandžiai dirba, turime pakankamai pašaro, per kitą iš subombarduotos Irpenės (miestas netoli Kijevo) atvažiuoja šimtas šunų, ir tada prasideda. Dauguma tų gyvūnų turi psichinių ir fizinių problemų, juos reikia gydyti, nekalbant jau apie tinkamų sąlygų užtikrinimą. Lakstome po 12-16 valandų, nuovargis didžiulis", - pasakojo savanorė N. Turko.

Šiuo metu Lvovo gyvūnų prieglaudoje gyvena apie tris šimtus šunų ir kačių, o iš viso nuo karo pradžios čia buvo priglausta per tris tūkstančius keturkojų. Savanorės teigimu, gyvūnai čia suvežti iš visos šalies, daugiausia iš rytinių regionų, kur vyksta aktyviausi karo veiksmai.

„Yra šunų iš Charkovo, Donbaso, kačių iš Mariupolio, taip pat turime lapių ir gandrų iš Kijevo apylinkių, yra ir kitų laukinių gyvūnų. Kalbant apie naminius gyvūnus, dalies jų šeimininkai žuvę arba dingę be žinios, dalis pabėgo į Lvovą, bet neturi sąlygų jais rūpintis, tad palieka čia. Vienu metu esame turėję vien šunų apie tris šimtus ir dar kačių mažiausiai du šimtus. Buvo tikrai ankšta. Prasčiausia tai, kad neaišku, kas bus toliau, bet greičiausiai gyvūnų srautas nemažės", - sakė N. Turko.

Laukia bet kokios paramos

Pasak N. Turko, dauguma gyvūnų prieglaudoje vidutiniškai gyvena apie mėnesį, kai kurie čia užtrunka vos dieną kitą. „Ši vieta yra tarsi logistikos centras, čia sandėliuojamas pašaras, skirtas kitoms Ukrainos prieglaudoms. Gauname paramos iš visos Europos, taip pat ir iš Lietuvos. Dalis gyvūnų ten pat ir išvežama, dažniausiai į Lenkiją ir toliau į Vokietiją, pasiekia net Portugaliją. Išvykusius gyvūnus netrukus pakeičia nauji, tai tarsi nesibaigiantis ratas. Tiesa, šiuo metu su pervežimais turime bėdų, nes priimtas įstatymas, jog vienas ukrainietis per sieną gali gabentis tik penkis gyvūnus", - sakė mergina.

Jos teigimu, nors šiuo metu prieglaudos sandėlyje pašaro ir medikamentų gyvūnams yra, jo nuolat trūksta. „Apetitai yra didžiuliai, atsargos greitai išsenka, tad mums nuolat reikia pašaro, ypač geresnės kokybės, skirto sergantiems gyvūnams, didesnio maistingumo ir pan., taip pat įvairių vaistų, visgi dauguma mūsų šunelių yra ligoniai. Turime kontūzijos atvejų, atvirų žaizdų, lūžių, visko ir nesuskaičiuosi. Tad laukiame bet kokios pagalbos, mūsų durys atviros visiems", - pabrėžė N. Turko.

Mergina pridūrė, kad asmeniškai jai skaudžiausia matyti psichologiškai palaužtus šunis. „Kai prie jų prieini, jie ima žaloti save, kiti panirę į apatiją, neėda. Nors, atrodo, jau esi mačius visko, bet tas vaizdas vis tiek pakerta kojas", - sakė N. Turko.

Šunys populiaresni

Katėms skirta patalpa gerokai mažesnė, čia palyginti ramu. Tarp voljerų sukinėjasi savanorė Lilija. „Čia mano zona, antrieji namai. Myliu jas visas kaip savo. Kiekvieną apeinu, pakalbinu, pašeriu. Joms reikia daug dėmesio ir šilumos. Jos patyrusios siaubingų dalykų, jei papasakotų, jums ausys užsiraitytų. Bet jos tyli, tik nori pažaisti ir po to būti ramiai", - iš lėto pasakoja Lvovo gyventoja.

Lilija sakė, jog dabar jos žinioje apie aštuoniasdešimt kačių, anksčiau buvo dvigubai daugiau. „Vienos išvežtos gydytis, kitos atsidūrė Vokietijos, Lenkijos prieglaudose. Tos, kurios liko, tiesiog laukia. Galbūt jos svajoja grįžti namo, tik kažin, ar tai atsitiks. Jos atvežtos iš Charkovo, Irpenės, Bučos, šios vietos vis dar netinkamos tokioms nuostabioms būtybėms", - sakė Lilija.

Savanorė pasakojo, jog kartais kates priglaudžia ir vietos gyventojai. „Štai vakar moteris pasiėmė dvi kates. Apskritai sulaukiame to dėmesio iš miestiečių. Ateina žmonės šunų pavedžioti, kartais ir pas maniškes užsuka. Deja, šunys visgi pirmauja", - skėstelėjo rankomis užkietėjusi kačių mylėtoja Lilija.

Atvežė pusę tonos pašaro

Lietuviai, teikdami pagalbą nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje, nėra paskutinėje vietoje. Apie tai liudija ir Lvovo gatvėse neretai matomi automobiliai lietuviškais numeriais ir humanitarinės pagalbos ženklais.

Kaip sakė Juozo Gabrio vardo paramos organizacijos „Šviesos kariai" koordinatorė Renata Ambrazaitienė, vien per šią organizaciją iš Lietuvos per kelis mėnesius į Ukrainą buvo atvežta daugiau kaip pusė tonos pašaro šunims ir katėms.

„Daugiausia orientuojamės į pagalbą civiliams ir kariams, bet gyvūnai taip pat rūpi. Juolab, jog kai kurie kariai dirba su šunimis, teritorinės gynybos atstovai, kiti daliniai eina per išlaisvintus miestus, kur pilna valkataujančių gyvūnų, juos čia pat šeria, taip pat surenka, padeda nugabenti į prieglaudas. Kiek galėdami prisidedami prie to proceso, kiekviena auka, net maišelis pašaro, yra svarbi", - sakė R. Ambrazaitienė.

07:44 S. Lavrovas: Rusija nesieks užbaigti karo Ukrainoje iki gegužės 9-osios

Rusija nesieks užbaigti savo karo Ukrainoje iki gegužės 9-osios, kai šalyje minima Pergalės diena, pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Duodamas interviu Italijos kanalui „Mediaset", S. Lavrovas tvirtino, kad Maskva neskubės užbaigti savo „specialiosios karinės operacijos" būtent iki šios datos. „Mūsų kariuomenė nesieks dirbtinai priderinti savo veiksmų prie kurios nors datos, įskaitant Pergalės dieną", - pareiškė S. Lavrovas. Pasak jo, operacijos Ukrainoje tempas esą priklausys nuo poreikio sumažinti bet kokią grėsmę civiliams ir Rusijos kariuomenei.

Rusija Pergalės dieną įprastai pamini Maskvoje surengdama didžiulį karinį paradą, o prezidentas Vladimiras Putinas pasako kalbą, kurioje išgiria savo šalies vaidmenį įveikiant fašizmą Europoje. Tačiau šios datos minėjimą šiais metais temdo Maskvos Ukrainoje pradėtas kruvinas karas, kurį V. Putinas teisina tuo, neva šią šalį reikia „denacifikuoti".

„Šiemet, kaip ir visada, gegužės 9-ąją paminėsime iškilmingai. Prisiminsime tuos, kurie krito už Rusijos ir kitų buvusios Sovietų Sąjungos respublikų išlaisvinimą, už Europos išlaisvinimą nuo nacių maro", - tikino S. Lavrovas.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šioje šalyje jau žuvo tūkstančiai žmonių, o dar keli milijonai buvo priversti palikti savo namus. Maskva tvirtina, kad Ukrainoje iki šiol neteko kiek daugiau nei tūkstančio karių, tačiau, Ukrainos duomenimis, šis skaičius jau viršija 20 tūkst.

07:32 Netoli Zaporožės ukrainiečiai atrėmė daug rusų atakų

Ukrainos kariuomenė teigia atrėmusi seriją Rusijos atakų aplink svarbų Zaporožės miestą Ukrainos pietuose.

Ukrainos pajėgos stabilizavo frontus į pietryčius nuo miesto, o atsiradusi pertrauka tarp mūšių naudojama gynybinėms pozicijoms įtvirtinti, sekmadienio vakarą pranešė naujienų agentūra UNIAN, remdamasi regiono administratoriumi Oleksandru Staruchu.

Jis sakė, kad Rusijos daliniai kelis kartus nesėkmingai bandė apsupti Ukrainos karius į rytus nuo Zaporožės, o per mūšius buvo apgadinta daug gyvenamųjų pastatų, elektros ir telefono tinklų.

Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

07:27 Kijevas: Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniame štabe demaskuotas rusų šnipas

Ukrainos saugumo tarnybos, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo Oleksijaus Arestovyčiaus, šalyje demaskavo Rusijos agentų tinklą.

Vienas iš šių šnipų dirbo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniame štabe, teigė O. Arestovyčius, kurį cituoja portalas „Ukrinform". Prezidento patarėjas nenurodė tikslaus demaskuotų šnipų skaičiaus, tačiau įvardijo vieną iš galimų tinklo užduočių.

„Jie turėjo virš Rusijos ar Baltarusijos numušti keleivinį lėktuvą ir tada dėl to apkaltinti Ukrainą", - tvirtino O. Arestovyčius.

Pasak jo, šiam planui buvo ketinama panaudoti Kijevo turimas priešlėktuvines raketas.

2022-05-01 ĮVYKIAI

19:01 Danija teigia, kad Rusijos lėktuvas pažeidė jos oro erdvę

Danijos vyriausybė sekmadienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių, kai šnipinėjantis Rusijos lėktuvas pažeidė jos oro erdvę.

Lėktuvas penktadienio vakarą įskrido į Danijos oro erdvę į rytus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje prieš įskrisdamas į Švedijos oro erdvę, pranešė vyriausybė. Švedijos gynybos pareigūnai apie pažeidimą pranešė šeštadienį. „Rytoj Rusijos ambasadorius bus iškviestas į užsienio reikalų ministeriją", - sekmadienį parašė Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas. Jis pridūrė, kad tai „visiškai nepriimtina ir ypač kelia nerimą dabartinėje situacijoje", turėdamas omenyje Rusijos invaziją į Ukrainą ir didėjančią įtampą su NATO. Danija yra NATO narė.

Danijos gynybos vadovybės spaudos pareigūnas Henrikas Mortensenas sekmadienį sakė naujienų agentūrai AFP, kad "tai buvo žvalgybinis lėktuvas, kuris mūsų oro erdvėje buvo labai trumpą akimirką. Du danų F-16 tuoj pat įsikišo". H. Mortensenas pridūrė, kad tokie incidentai pasitaiko retai.

18:52 Vienas sužeistas per gaisrą Rusijos kariniame objekte

Sekmadienį Rusijos gynybos ministerijai priklausančiame objekte Belgorode, netoli Ukrainos sienos, kilo gaisras, pranešė regiono gubernatorius, vienas žmogus sužeistas.

„Prie trijų savivaldybių - Borisovo, Belgorodo ir Jakovlevskio miesto rajono - kilo gaisras viename iš Gynybos ministerijos objektų", - per „Telegram" sakė Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Vėliau jis sakė, kad vienas žmogus patyrė nesunkius sužalojimus, ir pridūrė, jog įvykio vietoje dirbo gelbėjimo tarnybos.

Kito pasienio regiono Kursko gubernatorius anksčiau sekmadienį „Telegram" kanale pranešė, kad sugriuvo dalis geležinkelio tilto, kuriuo vežami kroviniai, bet niekas nenukentėjo.

"Tai buvo sabotažas, iškelta baudžiamoji byla. Už tyrimą atsakingos institucijos išspręs šį klausimą", - sakė gubernatorius Romanas Starovoitas, nepaminėjęs Ukrainos pajėgų ir žadėdamas papildomai informuoti vėliau.

Rusija daug kartų kaltino Ukrainos pajėgas atakomis Rusijos teritorijoje, rajonuose netoli Ukrainos sienos.

18:33 V. Zelenskis: iš Mariupolio plieno gamyklos evakuota apie 100 civilių

Pirmoji maždaug 100 civilių grupė evakuota iš apgultos "Azovstal" plieno gamyklos pietiniame Mariupolio uostamiestyje, sekmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

"Prasidėjo civilių evakuacija iš "Azovstal". Pirmoji maždaug 100 žmonių grupė jau vyksta į kontroliuojamą zoną. Rytoj mes juos sutiksime Zaporožėje", - tviteryje parašė jis, turėdamas omenyje miestą, esantį maždaug už 220 kilometrų į šiaurės vakarus. „Dabar jie, kartu su #JT, stengiasi evakuoti kitus civilius iš gamyklos", - sakė jis.

Anksčiau sekmadienį Jungtinės Tautos patvirtino, kad iš „Azovstal" vykdoma „saugaus praėjimo operacija", kurią koordinuoja Raudonasis kryžius ir Rusijos bei Ukrainos pajėgos. Daugiau informacijos nepateikta saugumo sumetimais.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas taip pat patvirtino, kad Ukrainos Mariupolio mieste vyksta evakuacijos operacija siekiant išgelbėti civilius iš Rusijos kariuomenės apsuptos „Azovstal" gamyklos.

Didžiulė „Azovstal" geležies ir plieno gamykla yra paskutinė Ukrainos pajėgų tvirtovė nusiaubtame Mariupolio uostamiestyje po savaites trukusio Rusijos kariuomenės puolimo. Keli šimtai Ukrainos karių ir civilių glaudžiasi sovietinių laikų požeminių tunelių labirinte po plieno gamykla, daugeliui jų reikia medikų pagalbos. Daugiau nei 11 kvadratinių kilometrų besidriekiantis kompleksas yra didžiulis geležinkelio linijų, sandėlių, anglies krosnių, fabrikų, kaminų ir tunelių, idealiai tinkančių partizaniniam karui, kompleksas.

Pirminiais duomenimis, iš plieno gamyklos patalpų autobusų kolona jau buvo išvežtos kelios dešimtys civilių. Pirmoji evakuacija įžiebė viltį, kad gali būti vykdoma platesnė operacija. Ukrainos pareigūnų teigimu, gamyklos bunkeriuose vis dar įstrigę apie 1000 civilių. Rusija kalba apie 2500 žmonių ir teigia, kad daugelis jų yra kariškiai ir „užsienio samdiniai".

17:02 Kijevas praneša apie žuvusiuosius per ataką prieš Rusijos armijos štabo būstinę Iziume

Keli žmonės žuvo per ukrainiečių ataką prieš Rusijos kariuomenės štabo būstinę Iziumo mieste, sakoma Kijevo vyriausybės pareigūnų paskelbtoje informacijoje.

Tarp aukų yra aukšto rango karininkai, „Telegram" kanale pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.

Pasak Ukrainos pareigūnų, ten taip pat apsistojo Rusijos generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas, atvykęs vadovauti puolimui Donbase.

Teigiama, kad ataka rytiniame mieste įvyko šeštadienį. Iš Maskvos negauta patvirtinimo apie ataką ir apie tai, ar V. Gerasimovas buvo šiame rajone.

17:02 JT teigia, kad iš Ukrainos plieno gamyklos vykdoma „saugaus praėjimo operacija"

Sekmadienį vykdoma operacija, kad civiliai galėtų palikti apgultą "Azovstal" plieno gamyklą Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, pranešė Jungtinių Tautų (JT) atstovas.

„JT patvirtina, kad "Azovostal" plieno gamykloje vyksta saugaus praėjimo operacija, derinama su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus Komitetu ir konflikto šalimis", - sakė atstovas spaudai Jensas Laerke.

16:52 Bulgarijos prezidentas: karas visoje Europoje „realus"

Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas perspėjo, kad yra pavojus, jog karas Ukrainoje išplis visoje Europoje ir net visame pasaulyje.

„Rizika, kad karas peraugs į visos Europos ir net pasaulinį (karą), yra reali", - sekmadienį per gegužės 1-ąją sakė R. Radevas. Jis sakė, kad sprogimai aidi „Europos širdyje". „Mūsų namai, vaikai, mūsų tėvynė ir gamta gali tapti šio eskalavimo aukomis", - perspėjo R. Radevas.

Prorusišku laikomas R. Radevas toliau sakė, kad „mūsų patriotinė pareiga" yra neleisti Bulgarijai įsitraukti į Ukrainos karą. Taip jis prieštarauja ministrui pirmininkui Kirilui Petkovui, kuris nori, kad Bulgarija siųstų ginklus Ukrainai. Dėl karinės pagalbos Ukrainai Bulgarijos liberalų-socialistų keturių partijų koalicija yra susiskaldžiusi. Socialistai grasina trauktis iš vyriausybės, jei bus nuspręsta siųsti ginklų ir amunicijos.Nacionalinė asamblėja Sofijoje šį trečiadienį svarstys galimą karinę pagalbą Kijevui.

16:05 Prie sienos su Ukraina iš dalies sugriuvo Rusijos geležinkelio tiltas

Vakarų Rusijos Kursko srityje netoli šalies sienos su Ukraina iš dalies sugriuvo geležinkelio tiltas.

Specialistai tiria incidento priežastis, sekmadienį per „Telegram" parašė Kursko gubernatorius Romanas Starovoitas ir pridūrė, kad niekas nenukentėjo.

Sudžos rajonas, kur tiltas jungia to paties pavadinimo miestelį su Sosnovy Boro kaimu, ribojasi su Šiaurės rytų Ukrainos Sumų sritimi, iš kurios pasitraukė Rusijos pajėgos.

Iš karto nebuvo aišku, ar tilto griūtis susijusi su tebesitęsiančia Rusijos invazija į Ukrainą. Rusija ne kartą kaltino Ukrainą užpuolus jos teritoriją ir, nors pastarosiomis savaitėmis Rusijos pramonės ir karinės paskirties objektuose griaudėjo sprogimai, atakų šaltinis neaiškus.

13:58 Maskva pranešė, kad iš Mariupolio plieno gamyklos evakuota beveik 50 civilių

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad beveik 50 civilių buvo evakuoti iš apsuptos „Azovstal" plieno gamyklos Ukrainos Mariupolio uostamiestyje.

„Balandžio 30 d., įgyvendinus paliaubas ir atidarius humanitarinį koridorių, dvi civilių grupės paliko gyvenamuosius pastatus, esančius greta „Azovstal" plieno gamyklos teritorijos", - per „Telegram" pranešė ministerija. „Dvidešimt penki gyventojai išvyko po pietų. Ankstyvą vakarą išvyko antra 21 žmogaus grupė ir buvo nuvežta į Bezimenę - kaimą, esantį pusiaukelėje tarp Mariupolio ir Rusijos sienos. „Visiems civiliams buvo suteiktas apgyvendinimas, maistas ir būtina medicininė pagalba", - nurodė Rusijos valdžia, nepatikslinusi, kur buvo išvežta pirmoji grupė.

Gynybos ministerijos vaizdo įraše buvo matyti tamsoje keliaujanti automobilių ir autobusų vilkstinė, ​​pažymėta „Z" raide, kurią kare naudoja Rusijos pajėgos.

Šeštadienį Ukrainos pajėgos, saugančios „Azovstal" teritoriją, pranešė, kad į Zaporožės miestą buvo evakuota 20 civilių, įskaitant vaikus.

Sekmadienį Rusijos gynybos ministerija taip pat patvirtino, kad „netoli Odesos didelio tikslumo raketos „Onyx" sunaikino angarą kariniame aerodrome, jame buvo ginklai ir amunicija iš JAV ir Europos šalių, taip pat sunaikintas kilimo ir tūpimo takas".

13:20 Britų žvalgyba: Rusija siekia „ilgalaikės" įtakos Chersone

Sekmadienį Rusija planuoja įvesti rublį kaip oficialią valiutą Pietų Ukrainos Chersono mieste, siekdama „ilgam laikui daryti stiprią politinę ir ekonominę įtaką Chersone", pranešė britų žvalgyba.

„Ilgalaikė Chersono ir jo transporto jungčių kontrolė padidins Rusijos galimybes išlaikyti savo veržimąsi į šiaurę ir vakarus bei padidins Rusijos Krymo kontrolės saugumą", - sakoma Gynybos ministerijos sekmadienį paskelbtame žvalgybos vertinime.

13:17 Ukraina paleido raketas į Rusijos okupuotą Gyvačių salą

Ukrainos pajėgos pranešė pakartotinai paleidusios raketas į Rusijos okupuotą Gyvačių salą Juodojoje jūroje.

Per atakas sunaikintos kelios oro gynybos sistemos ir ryšių padalinys, sekmadienį pranešė Ukrainos kariuomenės pietinė vadovybė. Teigiama, kad per antskrydžius žuvo 42 Rusijos kariai.

Nei atakos, nei aukų skaičiaus neįmanoma nepriklausomai patikrinti. Iš Rusijos pusės pranešimų nebuvo. Gyvačių sala yra nutolusi maždaug 35 kilometrus nuo Ukrainos krantų ir vasario pabaigoje buvo Rusijos užimta.

12:08 Ukrainos ambasadorius sako Vokietijai: mums reikia modernesnių ginklų

Ukraina ragina Vokietiją tiekti modernesnę ginkluotę - vos po kelių dienų, kai Vokietijos vyriausybė pirmą kartą patvirtino tiesioginį priešlėktuvinių tankų pristatymą Ukrainos kariuomenei.

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas laikraščiui „Bild am Sonntag" sakė, kad priešlėktuviniams tankams „Gepard" jau 40 metų. Kad nugalėtume Rusiją, „mums reikia moderniausių vokiečių ginklų", sakė jis. Jo teigimu, reikia naujesnių „Leopard" ir „Marder" tankų, taip pat savaeigių haubicų „ir daug daugiau".

Pasak jo, kancleris Olafas Scholzas lėtai reagavo į Ukrainos karą, jis jį palygino su pirmtake kanclere. „Atrodo, kad Olafas Scholzas elgiasi kaip Angela Merkel: pirmiausia palaukia, stebi ir vėliau nusprendžia - arba ne. Trūksta vaizduotės ir drąsos".

A. Melnykas sakė, kad Kijevas taip pat nori daugiau finansavimo iš Vokietijos, kad padėtų Kijevui persiginkluoti. Susirūpinimą, kad Vokietija taps konflikto šalimi, jis apibūdino kaip beprasmį, nes „Putinui Vokietija jau seniai yra konflikto šalis. Tie, kurie nori užkirsti kelią, kad jo karas neišplistų, dabar turi mums padėti pastatyti Putiną į vietą".

„Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo. Putino vykdomas Ukrainos puolimas paliečia visus", - pridūrė A. Melnykas.

12:06 JT maisto agentūra: Ukrainoje įstrigo milijonai tonų nepanaudotų grūdų

Jungtinės Tautos perspėjo, kad karas Ukrainoje daro rimtą poveikį jos gebėjimui pristatyti skubiai reikalingą pagalbą maistu viso pasaulio šalims, nes didelė jo dalis įstrigusi Ukrainos uostuose.

„Šiuo metu beveik 4,5 mln. tonų grūdų įstrigę Ukrainos uostuose ir laivuose ir negali būti panaudoti", - dpa sakė Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos (WFP) Vokietijoje direktorius Martinas Frickas. Maisto eksportas yra nepaprastai sunkus, nes Ukrainos uostai ir jūrų keliai į šalį yra nepasiekiami dėl Rusijos invazijos.

Iki karo pradžios Ukraina buvo viena svarbiausių kviečių gamintojų pasaulyje ir didelė kukurūzų gamintoja. Daugelis šalių yra priklausomos nuo pigių kviečių iš Ukrainos. Grūdai taip pat labai svarbūs teikiant pasaulinę pagalbą maistu. „Pasaulyje skubiai reikia Ukrainos maisto", - sakė M. Frickas.

Jis pridūrė, kad Pasaulio maisto programa iki šiol suteikė pagalbą maistu maždaug 2,5 mln. ukrainiečių - daugiausia pačioje Ukrainoje ir keliems šimtams tūkstančių Moldovoje. „Maistas turi patekti pas įstrigusius ir kenčiančius žmones Ukrainoje, bet taip pat jis turi išeiti iš regiono ir patekti į pasaulį, kad sušvelnintų pasaulinę maisto krizę", - sakė M. Frickas.

WFP reikia humanitarinės prieigos, tiek prie žmonių, tiek prie uostų, kad būtų galima atnaujinti maisto eksportą, sakė M. Frickas ir pridūrė: „Alkis neturi būti ginklas".

11:19 Per iš anksto nepraneštą vizitą į Kijevą N. Pelosi susitiko su V. Zelenskiu

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi lankosi Ukrainos sostinėje Kijeve - apie jos kelionę nieko nebuvo paskelbta. Atvykusi ji pareiškė paramą prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, sekmadienį pranešė JAV ir Ukrainos pareigūnai.

„Mūsų įsitikinimu, lankomės pas jus norėdami pasakyti ačiū už jūsų kovą už laisvę (...) Esame įsipareigoję būti šalia jūsų, kol baigsis kova", - pagal Ukrainos prezidentūros paskelbtą vaizdo įrašą V. Zelenskiui sakė N. Pelosi.

V. Zelenskis tviteryje parašė: „Ačiū Jungtinėms Valstijoms už pagalbą ginant mūsų valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą". „JAV stipriai remia Ukrainą kovojant su Rusijos agresija", - sakė jis.
Apie Kongreso delegacijos kelionę anksčiau nebuvo pranešta.

„Mūsų delegacija su pasididžiavimu perdavė žinią, kad papildoma Amerikos parama yra pakeliui, stengiamės, kad prezidento Joe Bideno tvirtas finansavimo prašymas būtų paverstas teisės aktų paketu", - sakoma N. Pelosi biuro pranešime.

JAV prezidentas J. Bidenas praėjusią savaitę pasiūlė didžiulį 33 milijardų dolerių (31 mlrd. eurų) paketą Ukrainai apginkluoti ir paremti. J. Bidenas taip pat pristatė siūlomus naujus įstatymus, leidžiančius naudoti iš Rusijos oligarchų atimtą prabangų turtą, siekiant kompensuoti Ukrainai už įsiveržusios Rusijos padarytus sugriovimus.

„Kai grįšime į Jungtines Valstijas, mes ir toliau tai darysime labiau informuoti, įkvėpti ir pasirengę atlikti tai, kas reikalinga, kad padėtume Ukrainos žmonėms, ginantiems demokratiją savo tautai ir pasauliui", - tęsiama N. Pelosi pareiškime.

Praėjusį mėnesį Kijeve lankėsi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

10:47 Grupė civilių paliko „Azovstal"gamyklą Mariupolyje

Maždaug 20 civilių grupė paliko „Azovstal" plieno gamyklą Mariupolyje, paskutinę pietinio miesto dalį, kuri vis dar yra Ukrainos karių rankose, pranešė BBC.

Tai - pirmoji pasitraukusi grupė nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę įsakė užblokuoti didžiulę pramonės zoną, „kad nė musė neišskristų", prieš tai paskelbęs, jog Mariupolis užimtas. Vyksta derybos dėl maždaug 1000 ten įstrigusių civilių išlaisvinimo.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad šeštadienį palikti „Azovstal" gamyklą sugebėjo 25 civiliai, įskaitant šešis vaikus iki 14 metų amžiaus, tačiau nepasakė, kur žmonės nuvežti. Tai patvirtino ir plieno gamykloje esantys kariai, - jų teigimu, pasitraukė 20 moterų ir vaikų. „Azovo" pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras sakė, kad jie „perkelti į tinkamą vietą ir tikimės, kad jie bus evakuoti į Zaporožę, Ukrainos kontroliuojamą teritoriją".

Mariupolio meras Vadymas Boičenka BBC sakė, kad žmonės buvo „ant gyvybės ir mirties ribos". „(Žmonės) laukia, jie meldžiasi išgelbėjimo (...) Sunku pasakyti, kiek dienų ar valandų turime jų gyvybėms išgelbėti".

Mariupolio užėmimas padėtų Maskvai įgyvendinti savo planus užimti visą pietinę Ukrainos pakrantę, kuri sujungtų prorusiškus separatistinius regionus, tokius kaip Doneckas ir Luhanskas Rytų Ukrainoje, su Krymu, Rusijos aneksuotu 2014 metais. Tai taip pat palengvintų prieigą prie prorusiškos Uždniestrės srities Moldovoje, anapus vakarinės Ukrainos sienos.

Šeštadienį pietvakariniame Odesos uostamiestyje nugriaudėjo trys stiprūs sprogimai, pasak pareigūnų, sunaikintas oro uosto kilimo ir tūpimo takas, todėl jis tapo netinkamas naudoti. Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianykas sakė, kad Rusijos kariuomenė „laipsniškai didina puolimo intensyvumą Rytų Ukrainoje visomis kryptimis vienu metu". „Yra ženklų, kad agresorius rengiasi dar labiau suaktyvinti karo veiksmus", - sakė pulkininkas O. Motuzianykas.

Vakarų pareigūnų teigimu, Maskva rytuose susiduria su dideliais iššūkiais. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija nurodė, kad Rusija buvo „priversta sujungti ir perskirstyti dėl nesėkmingo puolimo išeikvotus paskirus dalinius" ir „daugelis šių dalinių tikriausiai yra susilpnėjusios moralės". Tai atliepia JAV pareigūnų nakties pareiškimus, kad Rusija „bent keliomis dienomis atsilieka nuo to, ko siekė".

10:03 Prorusiškas informacinis karas vykdomas iš senos ginklų gamyklos

Informacinis karas vyksta iš senos ginklų gamyklos Sankt Peterburge, kur troliai taikosi į Borisą Johnsoną ir skleidžia paramą Vladimiro Putino invazijai į Ukrainą, rodo tyrimas. Naujame tyrime išsamiai atskleidžiama, kaip Rusijos prezidento režimas mėgina manipuliuoti viešąja nuomone socialiniuose tinkluose ir pagrindinių žiniasklaidos priemonių komentarų skiltyse.

Remiantis Didžiosios Britanijos vyriausybės finansuotu tyrimu, kurį ketinama paskelbti pagrindinėse platformose, nustatyta, kad internetiniai veikėjai nurodo sekėjams taikytis į Vakarų žiniasklaidos priemones ir politikus, tarp jų į Jungtinės Karalystės ministro pirmininko, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio paskyras socialiniuose tinkluose. Dezinformacijos operacijos taikiniais tapo ir grupių bei muzikantų, įskaitant „Daft Punk", Davido Guettos, Tiesto ir Rammstein, paskyros socialiniuose tinkluose.

Nustatyta veikla tviteryje ir feisbuke, bet ypač instagrame, YouTube ir „TikTok", kur tyrimas ribotas. Tyrime teigiama, kad „TikTok" influenceriams mokama už tai, kad jie skleistų Kremliui palankius pasakojimus. Dar dar viena naujovė - operatyvininkai skleidžia tikras teisėtų socialinės žiniasklaidos vartotojų žinutes, kurios atitinka Kremliaus požiūrį. Atrodo, kad ši technika sukurta, siekiant išvengti socialinės žiniasklaidos platformų kovos su dezinformacija priemonių.

Teigiama, kad pagrindinį vaidmenį internete atlieka „Telegram" kanalas, kuris vadinasi „Cyber ​​Front Z", raidė „Z" reiškia Rusijos paramą karui. Įtariama, kad jo būstinė yra nuomojamose patalpose Sankt Peterburgo „Arsenal" gamykloje - įmonėje, gaminančioje karinę įrangą ir technologijas. Pasak tyrėjų, grupuotė, atrodo, pasimokė iš „Qanon" sąmokslo teoretikų ir teroristinės grupuotės „Islamo valstybė" taktikos.

07:48 V. Zelenskis teigia, kad iki šiol žuvo apie 23 tūkst. Rusijos karių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad nuo konflikto pradžios prieš du mėnesius Ukrainoje žuvo apie 23 tūkst. Rusijos kareivių. Šeštadienio vakaro vaizdo kreipimesi Ukrainos lyderis sakė, kad taip pat buvo sunaikinta daugiau nei tūkstantis Rusijos tankų ir beveik 2500 kitų karinių transporto priemonių.

Maskva kol kas patvirtino tik kiek daugiau nei tūkstančio Rusijos kareivių žūtį ir sakė, kad žuvusių Ukrainos kovotojų skaičius siekia daugiau nei 23 tūkstančius. Gynybos ministerija Maskvoje anksčiau šeštadienį pranešė, kad sunaikinta daugiau nei 2600 Ukrainos tankų ir šarvuočių, apie 650 dronų, taip pat 142 orlaiviai ir 112 sraigtasparnių.

Šiuo metu kovos daugiausia vyksta Donbase - Donecke ir Luhanske, dalį šių sričių kontroliuoja prorusiški separatistai. Vyrauja įsitikinimas, kad dabar, kai Rusijos armijai nepavyko suduoti stipraus smūgio, Rusija mėgina įtvirtinti savo valdžią teritorijose Ukrainos pietuose ir rytuose.

„Okupantai kaupia papildomas pajėgas naujoms atakoms prieš mūsų kariuomenę šalies rytuose, - sakė V. Zelenskis. - Jie surinko pastiprinimą Charkovo srityje, kad padidintų spaudimą Donbase". Jis kreipėsi į Rusijos kariuomenę: „Kiekvienas rusų karys vis dar gali išgelbėti savo gyvybę. Geriau likite gyvi Rusijoje, nei žūkite mūsų žemėje".

V. Zelenskis sakė, kad Ukraina tęsia derybas dėl sankcijų sustiprinimo Rusijai. „Artimiausiu metu" tikimasi sprendimo dėl naftos importo iš Rusijos apribojimų, sakė jis.

2022-04-30 ĮVYKIAI

20:22 Ukraina ir Rusija vėl apsikeitė karo belaisviais

Ukraina ir Rusija dar kartą apsikeitė belaisviais. Kijevas iškeitė neatskleidžiamą skaičių rusų karių į 14 ukrainiečių, praneša AFP.

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk socialiniame tinkle „Telegram" paskelbė, kad namo grįš 7 kariai ir 7 civiliai. Viena karė yra penkis mėnesius nėščia.

Penktadienį duodama interviu BBC I. Vereščiuk kaltino Maskvą sąmoningai į Rusiją deportuojant daug ukrainiečių civilių, įskaitant moteris ir savivaldos atstovus, ir naudojantis jais kaip įkaitais.

Vicepremjerė sakė, kad žinoma apie daugiau nei 1 000 įkaitų, įskaitant beveik 500 moterų. Ji pridėjo, kad žmonės laikomi kalėjimuose ir tardymo izoliatoriuose.

Politikė taip pat pažymėjo, kad dabar Ukraina atsisako keistis belaisviais jeigu į sąrašą neįtraukiamos ukrainietės moterys ir civiliai.

Naujienų agentūra dpa paskelbė, kad Rusija kol kas informacijos apie mainus nepatvirtino.

Anot I. Vereščiuk, Rusijos nelaisvėje yra apie 1 000 ukrainiečių civilių ir 700 karių. Tuo metu į Ukrainos nelaisvę pateko apie 700 Rusijos kareivių.

Abi valstybės jau kelis kartus keitėsi karo belaisviais po to, kai vasario 24 d. Rusija užpuolė Ukrainą.

19:57 Kursko srities gubernatorius kaltina Ukrainą apšaudžius pasienio kontrolės punktą

Rusija sako, kad Ukraina panaudojo artileriją ir apšaudė Rusijos pasienio teritoriją Kursko srityje, praneša naujienų agentūra dpa.

Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas pareiškė, kad šeštadienio popietę buvo apšaudytas Krupeco kaime esantis pasienio kontrolės punktas. Anot jo, rusų pasieniečiai taip pat pradėjo šaudyti ir bombardavimas liovėsi. Niekas nenukentėjo.

Penktadienį gubernatorius taip pat aiškino, kad į Kursko sritį buvo šaudyta iš Ukrainos teritorijos.

Šių teiginių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti, o Kijevas į juos taip pat nesureagavo.

Po to, kai vasario pabaigoje Rusija įsiveržė į Ukrainą, įvyko sprogimai kai kuriuose netoli sienos esančiuose Rusijos objektuose. Pavyzdžiui, balandžio pradžioje Rusija kaltino Ukrainą dėl gaisro naftos terminale Belgorodo mieste, bet Kijevas neigė atsakomybę.

Vis dėlto praėjusią savaitę Ukrainos prezidento patarėjas Mykhailo Podoliakas tviteryje rašė, kad Ukraina ginsis kaip gali ir neatmetė smūgių galimybės Rusijos bazėms.

19:27 Rusija raketomis apšaudė Odesos oro uostą

Rusija raketomis apšaudė Odesos oro uostą, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform".

Apie sprogimus oro uoste socialiniame tinkle „Telegram" paskelbė Odesos miesto taryba, kuri rėmėsi Ukrainos kariuomenės duomenimis.

„Per raketų ataką Odesos srityje buvo apgadintas Odesos oro uosto kilimo ir nusileidimo takas. Juo naudotis nebeįmanomą", - sakoma pareiškime.

16:48 E. Macronas: Prancūzija dar aktyviau teiks karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai

Šeštadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir žadėjo dar aktyviau teikti karinę ir humanitarinę pagalbą su Rusija kovojančiai Ukrainai, praneša AFP.

Pasak E. Macrono, Ukrainos prezidentas jam padėkojo už tai, kad Prancūzija perdavė daug ginklų. Prancūzijos lyderis pabrėžė, kad „ši parama ir Prancūzijos teikiama humanitarinė pagalba ir toliau intensyvės".

E. Macronas taip pat sakė, kad prancūzų ekspertai tęs savo misiją ir toliau rinks įrodymus apie tarptautinės teisės pažeidimus ir nusikaltimus Rusijos agresijos kontekste.

JAV, Prancūzija, Čekija ir kitos valstybės perdavė Ukrainai šimtus ilgo nuotolio artilerijos sistemų, kurios padeda stabdyti Rusijos vykdomą puolimą Donbase. Prancūzija siunčia savo itin modernias savaeiges artilerijos sistemas „Caesar".

Prancūzijos prezidento tarnyba šeštadienį paskelbė, kad perduota daugiau nei 615 tonų paramos Ukrainai, įskaitant įrangą, medikamentus, generatorius ligoninėms, maistą, palapines ir greitosios pagalbos automobilius.

Prezidentu perrinktas E. Macronas teigė norįs aktyviai dirbti antrąją kadenciją, kad būtų atkurtas Ukrainos suverenumas ir teritorinis vientisumas, ir žadėjo artimai bendradarbiauti su partneriais ir sąjungininkais Europoje.

14:54 Bučoje rasta dar viena masinė kapavietė

Penktadienį Bučoje, prie Ukrainos sostinės Kijevo esančiame mieste, buvo rasta dar viena masinė kapavietė su trijų ukrainiečių civilių kūnais, informuoja naujienų agentūra „Unian".

Kijevo srities policijos vadovas Andrejus Nebytovas sakė, kad Rusijos kareiviai civilius gyventojus kankino, o po to sušaudė ir užkasė kūnus miške prie Mirockės gyvenvietės.

Policija pranešė, kad žmonėms buvo surištos rankos, audeklu uždengti veidai ir akys, o kai kuriems užkimštos burnos. Taip pat ant kūnų pastebėtos kankinimų žymės ir šautinės žaizdos.

Policija apžiūrėjo palaikus, o toliau bus atliekama teismo medicinos ekspertizė.

Tyrėjai Kijevo srityje jau apžiūrėjo 1 202 civilių, kuriuos nužudė rusų okupantai, kūnus.

13:55 V. Zelenskis: Rusija nori sunaikinti Donbasą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėja, kad Rusijos pajėgos siekia sunaikinti Donbasą, praneša dpa.

„Donbase okupantai daro viską, kad išnaikintų visą gyvybę šioje teritorijoje. Nuolatinis brutalus bombardavimas, nuolatiniai rusų smūgiai prieš infrastruktūrą ir gyvenamuosius rajonus įrodo, kad Rusija siekia šią teritoriją paversti negyvenama", - V. Zelenskis sakė šeštadienio rytą transliuotame vaizdo įraše.

Jis taip pat dėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui ir Kongresui už ginklų tiekimo programą, sakydamas, kad ji „padės nugalėti ideologinius nacių įpėdinius", kaip ir panaši lendlizo programa padėjo Antrajame pasauliniame kare.

13:25 Ukraina kaltina Rusiją pavogus kelis šimtus tūkstančių tonų grūdų

Ukraina kaltina Rusiją okupuotose teritorijose išvogus kelis šimtus tūkstančių tonų grūdų, praneša „Reuters".

Žemės ūkio viceministras Tarasas Vysockis Ukrainos nacionaliniam transliuotojui pareiškė nuogąstavimus, kad Rusijos kariuomenė okupuotose teritorijose gali pavogti didžiąją dalį iš ten saugotų 1,5 mln. tonų grūdų.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija dar ketvirtadienį paskelbė, kad Rusija užimtose teritorijose pasisavina grūdus, o tai gali kelti grėsmę pasaulio apsirūpinimui maistu.

12:42 Slovakija ir Lenkija ruošiasi perduoti Ukrainai naikintuvus

Slovakija ir Lenkija susitarė dėl naikintuvų MiG-29 perdavimo Ukrainai. Apie tai penktadienį Bratislavoje paskelbė abiejų valstybių gynybos ministrai, informuoja naujienų agentūra dpa.

Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas sakė, kad Lenkija sutiko saugoti Slovakijos oro erdvę su savo JAV gamybos naikintuvais F-16, jeigu Slovakija nebeturės tarybinių laikų naikintuvų MiG.

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas teigė, kad Lenkijos karinėms oro pajėgoms bus savaime suprantamas žingsnis išplėsti savo veikimo erdvę. Slovakija daug mažesnė už Lenkiją, o abi ES ir NATO narės ribojasi su Ukraina, kuriai aktyviai teikia humanitarinę ir karinę pagalbą.

Iš pradžių J. Nadas ir kiti valdžios atstovai neigė, kad Slovakija gali įgyvendinti Ukrainos prašymą perduoti savo naikintuvus. Jie planavo tarybinių lėktuvų atsisakyti ilgainiui, nes juos prižiūrėti galėjo tik technikai iš nedraugiškos Rusijos. Šie naikintuvai Slovakijai reikalingi tol, kol ji negavo iš JAV prieš kelis metus užsakytų lėktuvų F-16.

Be to, J. Nadas anksčiau sakė, kad Slovakija negalėtų Ukrainai perduoti ir savo oro gynybos sistemų S-300, taip pat sukurtų Sovietų sąjungos laikais. Tačiau balandžio pradžioje ministras netikėtai paskelbė, kad raketų sistemos buvo atiduotos Ukrainai ir slapta nugabentos į kaimyninę šalį.

Slovakijos opozicija dėl to apkaltino valdžią melavus žmonėms ir palikus šalį be pakankamos ginkluotės.

12:09 Ukraina: Rusijos puolimas rytuose nesėkmingas

Ukrainos Generalinis štabas paskelbė, kad Rusijos pajėgos tęsia bandymus pulti Ukrainos rytuose, tačiau nesėkmingai, praneša naujienų agentūra dpa.

Generalinis štabas teigia, kad Rusija toliau telkia karius prie Iziumo miesto, Charkovo regione. Rusijos kariuomenė bando stumtis į priekį keliose vietose, bet ukrainiečiai puolimą sulaiko.

Dniepropetrovsko sritį apšaudė Rusijos raketos ir artilerija, o rusai iš dalies persigrupuoja ir bando sustiprinti savo pajėgas.

Luhansko ir Donecko srityse ukrainiečiai atrėmė 14 Rusijos bandymų pulti bei sunaikino 11 tankų, 9 dronus ir 7 artilerijos sistemas.

Tuo metu padėtis „Azovstal" metalurgijos gamykloje Mariupolio mieste išlieka neaiški. Rusija aiškina, kad bunkeriuose ir pramoninėje zonoje įsitvirtinę 2 500 ukrainiečių karių ir užsieniečių savanorių. Ukraina skelbia, kad gamykloje glaudžiasi ir evakuacijos laukia 1 000 civilių su vaikais.

Tarpininkaujant Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, Kijevas ir Maskva susitarė dėl humanitarinio koridoriaus civilių evakuacijai iš gamyklos. Tačiau vis dar neaišku, ar humanitarinis koridorius bus sėkmingai sukurtas.

11:48 Pentagonas: JAV rengia Ukrainos karius Vokietijoje ir kitose šalyse

JAV Gynybos departamento atstovas spaudai Johnas Kirby paskelbė, kad JAV šiuo metu Vokietijoje ir kitose valstybėse apmoko Ukrainos karius naudotis vakarietiška ginkluote, praneša dpa.

Kariai apmokomi naudotis haubicomis ir kitais ginklais, kuriuos Vakarų partneriai tiekia Ukrainai, kad ši apsigintų nuo Rusijos.

J. Kirby sakė, kad ukrainiečiai treniruojasi keliose vietose už Ukrainos ribų. Viena iš valstybių yra Vokietija, o Vašingtonas ir Berlynas palaiko ryšius dėl karinio rengimo programos. Kitų karinio rengimo vietų Pentagono atstovas neatskleidė.

JAV kariuomenė savo instruktorius perkėlė iš Ukrainos dėl saugumo priežasčių dar prieš Rusijai pradėjus puolimą.

160 Floridos Nacionalinės gvardijos karių, kurie patarinėjo Ukrainos pajėgoms, buvo perkelti į kitą Europos valstybę.

J. Kirby sakė, kad tie patys Floridos Nacionalinės gvardijos kariai dabar apmokys Ukrainos pajėgas tik jau kitoje šalyje.

Šeštadienį Rusijos pajėgos bombardavo Charkovą, antrą pagal dydį Ukrainos miestą, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad šalies karinės pajėgos šiame regione pasiekė taktinių laimėjimų, praneša AFP.

Nors Ukraina ir kontroliuoja Charkovą, bet Rusijos pajėgos tęsia miesto bombardavimą ir puolimą.

Charkovo regiono karinė administracija socialiniame tinkle „Telegram" paskelbė, kad vienas žmogus žuvo, o penki buvo sužeisti miestą apšaudžius rusų artilerijai ir minosvaidžiams.

„Padėtis Charkovo regione sunki, tačiau mūsų kariuomenė ir žvalgyba pasiekė svarbią taktinę pergalę", - prezidentas Volodymyras Zelenksis sakė vaizdo įraše.

Ukrainos pajėgos paskelbė atkovojusios strategiškai svarbų Ruskos Lozovos kaimą netoli Charkovo ir evakavusios šimtus civilių.

Tuo metu Rusija pripažino, kad ketvirtadienį Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui lankantis Kijeve jos raketos smogė Ukrainos sostinei. Tai buvo pirmoji tokia ataka prieš Kijevą per pastarąsias dvi savaites, o jos metu žuvo žurnalistė.

Rusijos gynybos ministerija teigė, kad buvo sunaikinti Ukrainos raketų gamyklos „Artem" pastatai.

V. Zelenskis ragino pasaulį reaguoti į ketvirtadienio raketų smūgius, įvykusius netrukus po jo pokalbio su JT vadovu Kijeve.

„Belieka apgailestauti, kad į Rusijos įvykdytą sąmoningą ir žiaurių Jungtinių Tautų pažeminimą nebuvo atsakyta", - sakė Ukrainos prezidentas.

JT generalinis sekretorius taip pat lankėsi Bučoje ir kituose netoli Kijeve esančiuose miestuose, kur Rusija vykdė karo nusikaltimus. Pastaroji neigia, kad jos pajėgos žudė civilius.

„Mane sujaudino Ukrainos žmonių ryžtas ir drąsa. Mano žinia jiems yra paprasta - mes nepasiduosime", - penktadienį tviteryje rašė A. Guterresas.

09:38 JT vadovas įsitikinęs, kad Rusijos raketų smūgiai Kijevui jo vizito metu nebuvo asmeninė žinutė

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas įsitikinęs, kad Rusijos raketų sprogimai Ukrainos sostinėje jo vizito metu nebuvo asmeninė Kremliaus žinutė jam, praneša dpa.

„Jis mano, kad ši ataka su juo nesusijusi. Iš tiesų jis tai priėmė kaip ženklą. Tačiau kaip nepagarbos ženklą Kijevo žmonėms, o ne jam", - penktadienį sakė JT atstovas spaudai Farhanas Haqas.

JT taip pat pareiškė užuojautą žurnalistės Viros Hyryč šeimai, kuri žuvo sprogus raketai.

Penktadienį Rusijos kariuomenė patvirtino smogusi Kijevui dieną anksčiau, kai ten lankėsi A. Guterresas.

Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas sakė, kad tolimojo nuotolio itin taikliomis raketomis buvo atakuota Ukrainos raketų gamyklą „Artem".

Tačiau Kijevo meras Vitalijus Klyčko teigė, kad taip buvo „pasveikintas" JT generalinis sekretorius, kuris prieš savo vizitą į Ukrainą Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Ponas V. Putinas parodė vidurinį pirštą", - vaizdo įraše sakė V. Klyčko.

Sprogus raketai, žuvo V. Hyryč, o 10 žmonių buvo sužalota. Ji dirbo transliuotojui „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas" (angl. Radio Free Europe / Radio Liberty). Žuvusi moteris buvo rasta po gyvenamojo pastato griuvėsiais.

08:53 Rusija ragina JAV ir NATO nebetiekti ginklų Ukrainai

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas interviu Kinijos žiniasklaidai paragino JAV ir NATO nustoti tiekus ginkluotę Ukrainai, jeigu šalys iš tikrųjų nori išspręsti krizę, informuoja naujienų agentūra AFP.

Rusija į Ukrainą įsiveržė prieš du mėnesius, bet savo tikslo greitai užimti Kijevą nepasiekė. Dabar Maskva intensyvina operacijas Donbase, Ukrainos rytuose.

Nepaisant to, S. Lavrovas Kinijos valstybinei naujienų agentūrai „Xinhua" sakė, kad „speciali karinė operacija" vyksta griežtai pagal planą.

Kinija vengia pasmerkti Rusijos karą Ukrainoje ir gina savo artimą draugystę su Maskva, o šalies valstybinė žiniasklaida atkartoja Rusijos teiginius apie karą.

„Jeigu JAV ir NATO iš tiesų suinteresuotos Ukrainos krizės išsprendimu, tai pirmiausia turėtų atsibusti ir sustabdyti ginklų ir amunicijos tiekimą Kijevo režimui", - pareiškė S. Lavrovas.

Kremlius jau anksčiau aiškino, kad ginklų tiekimas Ukrainai neva kelia grėsmę Europos saugumui.

Šeštadienį „Xinhua" publikavo interviu, kuriame S. Lavrovas tikina, kad Rusija gali reorganizuoti savo ekonomiką, kad apsigintų nuo „potencialiai neteisėtų priešiškų veiksmų".

Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Rusija, kuriai taikomos sankcijos, dabar sutelkė savo dėmesį tam, kad taptų nepriklausoma nuo JAV dolerio, importo ir užsienio technologijų.

Maskva „dedolerizacijos" politiką siekė įgyvendinti keletą metų ir ragino partneres, tokias kaip Kinija ir Indija, mokėjimus atlikti kita valiuta.

Nuo karo pradžios Vakarai taiko sankcijas, kurios Rusijos finansų sektorių iš esmės atkirto nuo pasaulinės ekonomikos.

Tuo metu Ukrainos prokurorai nustatė daugiau nei 8 000 Rusijos karo nusikaltimų ir pradėjo tyrimą prieš 10 rusų karių, įtariamų dėl karo nusikaltimų Bučoje, kur po Rusijos pajėgų atsitraukimo rasta dešimtys užmuštų civilių.

08:12 V. Zelenskis įsitikinęs, kad JAV lendlizo programa padės Ukrainai nugalėti Rusiją

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad JAV lendlizo (ginkluotės tiekimo) programa padės Ukrainai nugalėti Rusiją, praneša naujienų agentūra „Ukrinform".

„Esu dėkingas Jungtinėms Valstijoms, prezidentui Joe Bidenui ir Kongresui už analogišką garsiąją lendlizo programą, kuri itin padės kovoje prieš Rusiją, prieš rusus užpuolikus, kuri labai pasitarnavo kovoje prieš nacius per Antrąjį pasaulinį karą. Esu įsitikinęs, kad dabar lendlizas padės Ukrainai ir visam laisvajam pasauliui nugalėti idėjinius nacių įpėdinius, kurie pradėjo karą prieš mus mūsų žemėje", - sakė V. Zelenskis.

Ukrainos lyderis pažymėjo, kad lendlizas ir kitos pagalbos Ukrainai priemonės yra konkretus įrodymas, kad laisvė ir šiais laikais moka gintis nuo tironijos.

07:44 Pentagono atstovas sako, kad Rusijos pajėgos kare Ukrainoje pademonstravo savo moralinį žlugimą

JAV Gynybos departamento atstovas spaudai Johnas Kirby teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visiškai nepaiso ukrainiečių civilių žūčių, praneša naujienų agentūra dpa.

Penktadienį J. Kirby žurnalistams sakė, kad Ukrainą užpuolusios Rusijos pajėgos pademonstravo savo abejingumą ir moralinį žlugimą.

Vienas žurnalistas Pentagono atstovo paklausė, ar, jo manymu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas elgiasi racionaliai.

„Nemanau, kad visiškai suvokėme tą smurto ir žiaurumo lygį, kurio jis ėmėsi", - atsakė J. Kirby.

Jis pridūrė, kad nėra psichologas ir negali vertinti, kas dedasi Rusijos prezidento galvoje, tačiau pabrėžė, kad Rusijos pajėgos žiauriai elgiasi su civiliais.

„Sunku žiūrėti į tai, ką jis daro Ukrainoje, ką jo pajėgos daro Ukrainoje, ir manyti, kad etiškas ir moralus žmogus galėtų tai pateisinti", - teigė JAV Gynybos departamento atstovas spaudai.