Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė D.Makarova: Europa nesugeba pastatyti žvėries į vietą

Sausio 2 d. rytą Kijeve gyvenanti Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė D.Makarova prabudo nuo duslaus garso. Pramerkusi akis pamatė tamsą ir ant jos krentančius baldus, stiklus. „Miegojau su savo pūkine antklode, kuri turbūt mane ir išgelbėjo. Ant manęs užkrito stiklinės spintos. Pilna lova buvo didelių šukių, kai kurios praplėšė pagalves. Aš tų durų pakelti negalėjau, tad iššliaužiau iš po jų", - „Vakaro žinioms" pasakojo D.Makarova.

Išgyveno ne visi

Tai buvo raketų ataka, kurios nuolaužos greičiausiai ir kliudė daugiabutį. Deja, ne visiems pasisekė taip, kaip D.Makarovai. Keliuose butuose kilo gaisras, du žmonės žuvo, daugybė žmonių sužeisti stiklo šukių. Sprogimo banga buvo tokia stipri, kad langus išdaužė ir aplinkiniuose namuose. Prisiminusi tą rytą, D.Makarova sako, kad išgąsčiui ar baimei nebuvo laiko.

„Kažkokio išgąsčio nebuvo. Supratau, kas įvyko, susirinkau svarbiausius daiktus, pasiėmiau sportinį kostiumą, išsitraukiau kuprinę, kurią buvo galima pasiekti. Iš kito kambario pasiėmiau piniginę, dokumentus. Mano šlepetės buvo užverstos, tad su kojinėmis, kuriomis miegojau, perėjau per visą butą, pilną stiklų. Kaip bebūtų keista, paprastos megztos rankų darbo kojinaitės, kurios, galvojau, kad bus visos skylėtos, pasirodo, nė kiek nepraplyšo. Gyvenime kartais nutinka keistų, nepaaiškinamų dalykų, bet, matyt, tokia yra Dievo duotis", - lemtingą rytą prisiminė pirmininkė.

Pirmomis dienomis gyventojai turėjo glaustis krizių centre arba pas artimuosius, nes grįžti į namus nebuvo galima. Po poros dienų prasidėjo tvarkymo darbai ir gyventojai grįžo į savo butus. D.Makarova sako, kad pamačiusi, kas liko iš jos buto, suprato, jog visas remontas „nuėjo šuniui ant uodegos." Dabar išdužę langai apkalti fanera, plėvele, daugiabutyje vis dar nėra dujų, vandens, tad karšto maisto gyventojai gali gauti kitapus esančioje pagalbos centre, įkurtame mokykloje.

„Daug savanorių padėjo surinkti ir išnešti stiklus, uždengti išdaužytus langus. Ketvirtadienį vakare pajungė generatorių. Kaip bebūtų keista, lempų plafonai visi sudužę, bet lemputės veikia.

Šalia esantis dukros butas nenukentėjo, tad vieną naktį pas ją nakvojau, sūnėnas atvežė šildytuvą, kambaryje - 17 laipsnių šilumos. Tad taip ir miegojau po ta savo pūkine antklode. Mano mėgstama žalia virtuvė visa sušaudyta, išlūžusios šaldytuvo durelės. Bet tai tikrai nėra esminės problemos, išsiversime.

Dabar, kai kalbamės, verduosi kavą ir pirmą kartą po kelių dienų mėgausiuosi rytine kava. Taip po truputį bandome prisitaikyti prie sąlygų, kurios yra, ir gyventi toliau", - „Vakaro žinioms" sakė D.Makarova.

Nuolaužos krenta nuolat

Moteris sako, kad tokie buitiniai nepatogumai - tik smulkmena. Svarbiausia, kad po šio įvykio ji ir jos artimieji yra sveiki ir gyvi. Visgi, atstatyti namus bus rimtas finansinis iššūkis kiekvienam. Organizacija „Būk" jau paskelbė renkanti finansinę paramą D.Makarovai.

Moteris sako, jog tai įrodymas, jog žmonės yra susitelkę ir linkę padėti nelaimėje atsidūrusiam žmogui: „Mano bendruomenės atstovai, Kijevo lietuviai, kiti žmonės prisidėjo, parėmė finansiškai. Esu dėkinga visiems, kurie atsiliepė ir parėmė. Dėkoju kiekvienam, prisidėjusiam, nepriklausomai nuo to, kokia tai suma. Lašas po lašo sudaro didelę upę."

Nors Kijeve žmonės vis dar gyvena įprastą gyvenimą, tačiau tokių situacijų, kurioje atsidūrė D.Makarova, pasitaiko kiekviename rajone. „Kijevas gyvena normaliu ritmu. Parduotuvės veikia, vyksta koncertai, dirba teatrai, mašinų daug, formuojasi ir kamščiai. Taip, gyvenimas yra su tam tikrais trikdžiais, kai kaukia sirenos, komendanto valanda. Nuolaužos krenta ne pirmą kartą", - sako D.Makarova.

Gyvena kaip penkių žvaigždučių viešbutyje

Ji sako bijanti net prognozuoti, kiek dar Ukraina gyvens tokiomis sąlygomis ir kada karas baigsis. Tačiau neslepia, kad net ir prie gyvenimo karo sąlygomis žmonės kažkaip pripranta: „Gyvename įprastą gyvenimą taip, kaip įmanoma gyventi tokiomis sąlygomis. Vaikai mokosi, eina į darželius, žmonės dirba. Kaip keistai tai beskambėtų, pasirodo, tai įmanoma. Mes dar gyvename tokiomis sąlygomis, lyg penkių žvaigždučių viešbutyje.

Nesilyginame su Zaporožės, Dniepro, Chersono teritorijomis, kurios nuolat apšaudomos, o ką kalbėti apie fronto linijas ar priefrontes. Žmonės tiesiog prisitaiko. Žmogus toks jau yra, kad jis gali priprasti prie visko. Jeigu nesugebėtum prisitaikyti, galima tiesiog išprotėti.

Turbūt niekas negali pasakyti, kiek tai truks. Daug kas priklauso nuo Vakarų. Jau daugiau kaip metus laukiame aviacijos, ginkluotė ateina pavėluotai arba nepakankama. Suprantu, kad žmonės pripratę gyventi taikoje ir jiems nerūpi... bet negali kažkokios piktos dvasios nugalėti demokratijos ir taikos.

Kažkas prekiauja brangakmeniais su Rusija, kažkas perka naftą, dujas, prekiauja su Rusija uranu, titanu. Jie gauna pinigų ir gali išsilaikyti. Europa nesugeba pastatyti to žvėries į vietą."

Paklausta, ar negalvoja vykti į Lietuvą, kur galėtų jaustis saugesnė, D.Makarova sako, kad kol kas palikti Ukrainos neplanuoja. „Turiu labai daug darbų. Čia šalia yra dukra, sūnus, kuris negali išvažiuoti. Būdama netoli jų, neturiu nuolat pergyventi ir būti nežinomybėje, ar jie saugūs. Lietuvoje būtų daug sudėtingiau", - sako D.Makarova.