Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apsilankys Černobylio zonoje ir kreipsis į Ukrainos gyventojus, minėdamas 35-ąsias Černobylio avarijos metines.
1 nuotr.
Černobylio apsaugos zona yra teritorija 30 km spinduliu aplink branduolinę elektrinę. Šioje teritorijoje gyvenę žmonės po avarijos buvo evakuoti, zona paskelbta netinkama gyventi dar tūkstančius metų.
Prieš prezidento apsilankymą, dešimtys žmonių susirinko į netoliese esantį Pripetės miestą ir per naktį degė žvakutes avarijos metu žuvusiems žmonėms atminti.
1986 m. balandžio 26 d., atliekant Černobylio branduolinės elektrinės saugumo bandymą, sprogo ketvirtasis jėgainės reaktorius. Tiesiogiai su sprogimu siejamos maždaug 30-ies žmonių žūtys.
Tačiau manoma, kad vėliau dėl užterštumo radiacija Ukrainoje, taip pat Baltarusijoje ir Rusijoje mirė dar tūkstančiai žmonių.
Tikrasis aukų skaičius išlieka ginčų objektu, nes Sovietų Sąjungos valdžia nuslėpė didžiąją dalį informacijos apie avariją.
Iš Černobylio saugumo zonos buvo evakuoti šimtai tūkstančių žmonių, ši teritorija tapo negyvenamu regionu.
Po avarijos, siekiant išvalyti paveiktą zoną, dislokuota apie 600 tūkst. skubios pagalbos darbuotojų, „likvidatorių“, kurie nebuvo tinkamai apsaugoti nuo radiacijos poveikio.
2005 m. Jungtinės Tautos (JT) nustatė, kad dėl radiacijos poveikio ilgainiui galėjo mirti iki 4 tūkst. žmonių.
2006 m. aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ paskelbė atskiro tyrimo ataskaitą, kurioje teigė, jog dėl branduolinės avarijos mirė jau 100 tūkst. žmonių.
Tų pačių metų lapkritį reaktoriaus liekanos buvo uždengtos didžiuliu metaliniu gaubtu, kuris užtikrino Europos gyventojų saugumą.
Ukrainos valdžia skelbia, jog Černobylio zona bus netinkama gyventi žmonėms dar 24 tūkst. metų, vis dėlto, teritorija pritraukia vis daugiau turistų, o Kijevas siekia, kad ji būtų įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
