Šylant klimatui, Šiaurės pusrutulio šalių laukia ne tik intensyvesni, bet ir ilgesni karščio periodai, rodo atitinkamas tyrimas. Ateityje ilgiau truks ir didelės sausros bei smarkaus lietaus periodai vasarą. Tyrimą atliko Vokietijos Humboldto universitetas ir Berlyno Klimato analizės institutas, jo rezultatai skelbiami specializuotame žurnale „Nature Climate Change“.
1 nuotr.
Temperatūrai pakilus vidutiniškai dviem laipsniais Celsijaus, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu, ekstremalios orų sąlygos užsitęstų – „ karšti ir sausi periodai bei kelių iš eilės dienų su smarkiomis liūtimis fazės ilgėtų“, sakė tyrimo autorius Peteris Pfleidereris.
Anot tyrimo, ilgiau nei dvi savaites trunkančių karščio bangų tikimybė, lyginant su šiandien, išaugtų 4 proc. Tai ypač pajustų dalis Šiaurės Amerikos, Centrinė Europa ir Šiaurės Azija. Amerikos rytinėje pakrantėje atitinkama tikimybė didėtų net 20 proc. Smarkaus lietaus periodų, lyginant su šiandien, daugėtų 26 proc.
Tokie ekstremalūs orai gali turėti pragaištingų padarinių sveikatai, žemės ūkiui, biodiversiškumui ir net ekonomikos augimui.
2015 metų Paryžiaus klimato kaitos susitarime buvo užsibrėžtas tikslas klimato šilimą apriboti iki daug mažiau nei dviejų laipsnių, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu, jei įmanoma – iki 1,5 laipsnio. Vis dėlto daugelio mokslininkų nuomone, 1,5 laipsnio tikslas jau nebepasiekiamas. Per praėjusius dvejus metus CO2 emisijos pasiekė naujus rekordinius rodiklius, kurie 2019-aisiais dar gali būti viršyti.
