1 nuotr.Nusprendusi laikytis Montrė Konvencijos, remiantis kuria apribojo karinių laivų patekimą į Juodąją jūrą, Turkija nuolat patiria tam tikrą spaudimą. Tai, remdamasi diplomatiniais šaltiniais Ankaroje, pranešė agentūra „RIA Novosti".
„Spaudimas prasidėjo tą pačią dieną, kai paskelbėme, kad vadovausimės Montrė Konvencijos punktais. Tačiau mūsų principinė pozicija nesikeis", - teigė agentūros pašnekovas. Tiesa, jis nepatikslino, kurios šalys spaudžia Ankarą.
Kiek anksčiau Turkijos opozicinė žiniasklaida teigė, kad spaudimą dėl to, jog nepraleidžia per Juodosios jūros sąsiaurius karinių laivų, šalis patiria iš Vakarų. Diskusijų apie alternatyvų „koridorių" ukrainietiškus grūdus gabenantiems laivams fone klausimas tapo dar aštresnis.
Turkijos gynybos ministerija ne kartą yra pareiškusi, jog mano, kad Montrė Konvencijos naudojimas yra pagrįstas, kadangi tai užtikrina stabilumą sąsiauriuose.
Buvęs NATO pajėgų Europoje vadas, JAV karinių jūrų pajėgų atsargos admirolas Džeimsas Stavridis (James G. Stavridis) teigė, kad Jungtinės Valstijos ir kitos NATO šalys galėtų ne tik lydėti grūdus Juodąja jūra gabenančius laivus, bet ir, pavojaus atveju, atakuoti Rusijos karinius laivus.
Montrė konferencija (Montreux konferencija), 1936 06 22-07 21 Montrė mieste (Šveicarija) įvykęs Australijos, Bulgarijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos, Japonijos, Jugoslavijos, Prancūzijos, Rumunijos, SSRS ir Turkijos pasitarimas dėl Juodosios jūros sąsiaurių režimo.
Sušaukta Turkijos, kuri siekė peržiūrėti Juodosios jūros sąsiaurių konvenciją, parengtą Lozanos konferencijoje (1922-23), iniciatyva.
