respublika.lt

Trečiasis pasaulinis karas (409)

2021 rugsėjo 20 17:20:00
Eugenijus ŽMUIDA

Jis prasidėjęs, ir mes esame jo epicentre.

×
nuotr. 1 nuotr.
Eltos nuotr.

 

Jis yra pasaulinis, nes apima vis pasaulį nuo Japonijos iki JAV ir nuo Australijos iki Norvegijos.

Jame visi dalyvauja ir visi kariauja.

Kaip pasaulinis, jis lygintinas su anksčiau buvusiais pasauliniais.

Savo naujumu jis toks pat netikėtas ir kardinaliai kitoks, koks savo laiku buvo Didysis, arba Pirmasis pasaulinis, karas. Tada nuo vokiečių sunkiasvorio pabūklo, vadinamo „Didžiąja Berta", sviedinių, kurių sprogimo garsas sudrebindavo stiklus pastatų, esančių už šimto kilometrų, krito visos didžiosios Europos tvirtovės, įskaitant ir Kauno fortus, vieną iš trijų pirmos klasės tvirtovių carinės Rusijos vakarų pasienyje („Bertos" sviedinių išraustos duobės, dabar jau ne dešimt metrų gylio, bet tik penkių, tebematomos iki šiol, praėjus daugiau kaip šimtui metų po sprogimo).

Daug šūvių ir nereikėdavo - užtekdavo 5-10, ir įgulos, dažnai palikę savo nė karto neiššautus pabūklus ir tvarkingai sukrautus sviedinius, išbėgiodavo kaip žiurkės iš skęstančio laivo - toks buvo stiprus psichologinis to ginklo poveikis. Tame kare pirmą kartą panaudoti cheminiai ginklai, skraidantys aparatai, povandeniniai laivai. Visų jų efektas eilinio žmogaus psichikai buvo milžiniškas. Kalbėta, kad toks siaubingas masinis žudymas negali ilgai tęstis, tikėta, kad tai būsiąs paskutinis karas žmonijos istorijoje.

Dabartinis karas, galima sakyti, radikaliai priešingas - jis beginklis. Jame nebus masinių kapaviečių ir nebus statomi paminklai nežinomam kariui. Bet šis, Trečiasis, karas ir panašus - būtent psichologinis. Jis užvaldė protus ir įtraukė milijonus. Šiuo, Trečiuoju, karu, kaip ir Didžiuoju, ilgai niekas negalėjo patikėti. Dar 1914 metų vasarą Europoje viskas buvo ramu, tekėjo įprastas gyvenimas. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, pamačiusi, kad į dvaro nuomos sutartį advokatas įtraukia „force majeure" paragrafą, juokiasi iš jo.

Kas pradėjo Trečiąjį pasaulinį karą? Kaip ir visus didžiuosius karus, pradėjo saujelė maniakų. Maniakų, kurių psichine sveikata vėliau bus suabejota, bet kartu ir karo genijų. Gerai viską apskaičiavusių, gerai, taip, kad nukariautų visą pasaulį, tam pasiruošusių.

Ir jiems fantastiškai sekasi. Jie sulaukia didžiulio palaikymo, didžiulės minios žavisi jais ir skuba bendradarbiauti. Todėl šis karas - veik pilietinis, jį siekiama paversti pilietiniu, sudaryti įspūdį, kad jis yra pilietinis, kad, pagaliau, kariautų visi su visais, mažumos su daugumomis ir daugumos su mažumomis, kolegos su kolegomis, draugai su draugais, giminės su giminėmis, šeimos nariai tarpusavyje, kad tautos save „suėstų", o užkariautojai susirinktų trofėjus ir susiskaičiuotų belaisvius.

Visiems didiesiems užkariautojams pradžioje sekasi. Atrodo, kad niekas nebus pajėgus jų sėkmei, jų apskaičiavimui, jų „genialumui" pasipriešinti, kad jų pergalė neišvengiama ir neabejotina. Taip, šis karas kitoks, čia nesproginėja bombos ir neaidi šūviai, visa tai - nebent metaforos. Jis - virtualus, kibernetinis, tapęs įmanomas tik XXI amžiuje, t.y. po elektroninės revoliucijos. Karas vyksta virtualiose erdvėse, medijose, jis tarytum nepaliečia mūsų fiziškai, nežaloja kūnų, nenukloja mūšių laukų lavonais.

Tačiau visi gerai suvokiame, kad jis palies, iš esmės - jau palietė, kiekvieną mūsų ir fiziškai atsilieps mūsų fizinei egzistencijai ir būčiai apskritai. Šis karas, kilęs ne konkrečiai iš kurios nors šalies ar nacijos, bet, kaip, beje, ir ankstesnieji karai, sugalvotas save tikruoju „elitu" ėmusiuose laikyti sluoksniuose, vykdomas taip pat ir iš ekonominių paskatų, bet jos nėra pačios svarbiausios.

Pačios svarbiausios priežastys ir svarbiausias karo tikslas yra maskuojamas, pridengiamas daugybe smulkių, dėmesį nukreipti turinčių konfliktų. Todėl daug kas nesupranta, kas čia su kuo ir prieš ką kariauja arba, kaip daug kam atrodo, kad apskritai jokio karo nėra. Sudrumsti „vandenį" bei protus ir siekiama.

Šis karas, panašus į pilietinį, dar ypatingas ir tuo, kad jame nepaprastai daug kolaborantų. Jei per ankstesnius karus ar okupacijas tokių mes priskaičiuodavome geriausiu atveju dešimtis, tai dabar jų yra tūkstančiai ir šimtai tūkstančių. Vieni kolaboruoja atvirai, dirbdami išvien su užkariautojais ir už atlygį ar be jo, daug - iš simpatijos, susižavėjimo ar smagaus solidarumo, kuris, paprastai, lydi sėkmingus užkariautojus; didžiulė dalis kolaboruoja iš nesusigaudymo ar baimės, susitaikymo, kad „prieš vėją nepapūsi", kad visame pasaulyje taip vyksta.

Kaip ir visų karų atveju, kuriasi pusiau slaptos pasipriešinimo grupės. Iš pradžių jos atrodo juokingai silpnos, beprasmiškos, pasmerktos. Jas pasmerkia į užkariautojų rankas patekusios ir jų įrankiu tapusios medijos, o kolaborantų vyriausybės siekia su jomis susidoroti virtualiai ir, jei prireiks, fiziškai.

Nacionalinių valstybių ar atskirų tautų intelektualai, tie, kurie nepradėjo iš karto bendradarbiauti su naująja jėga, kaip ir visuose karuose, ilgą laiką tyli, stebi, kur pakryps reikalai, bando perprasti „esmę". Jų tylėjimas yra užkariautojams naudingas, netrukdo siekti tikslų, tad tylėjimas irgi yra kolaboravimas. Įsitraukti į pasipriešinimą yra pavojinga ir rizikinga, todėl tylima ir prisitaikoma prie vis naujų reikalavimų ir suvaržymų, galvojant, kaip taip bus įmanoma išlikti „nesusitepusi" ir išsaugoti savo egzistenciją.

Ar Trečiasis pasaulinis karas truks taip pat ilgai kaip ankstesnieji? Viskas priklausys, kaip ir tada, nuo to, kada įvyks kritinis lūžis pasaulio visuomenėse, kada sveikas protas, kuris kol kas pasireiškia tik atskiromis salelėmis, išliekančiomis drąsiųjų žanų dark dėka, nugalės ir stos į atvirą ir bekompromisinę kovą su pasaulio užkariautojais maniakais. Iš pradžių gal atskirose valstybėse, kurios tokiu būdu iš pasaulinio karo pasitrauks, vėliau galbūt daugumoje valstybių.

Kiek ilgai šis virsmo procesas truks, kiek pasimokyta iš ankstesnių karų, jei išvis iš karų mokomasi, dabar sunku pasakyti. Kol kas iš daugumos visuomenių komfortabilaus paviršutiniškumo ir neatsakingumo, iš gūdaus tylėjimo, kvailo susitaikymo, paklusnaus prisitaikymo ir, atvirkščiai, užkariaujančios pusės triukšmingos propagandos, tikrų ar tariamų pergalių paradinio ir triumfališko šventimo susidaro įspūdis, kad ilgai. Tačiau metas, kada kiekvienam reikės apsispręsti ir pasirinkti vieną pusę, artėja.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (409)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • VERTINIMAS: 2020 biudžetiniais metais Europos Sąjungoje buvo netinkamai išleisti beveik 4 mlrd. eurų, rodo antradienį paskelbtas Europos Audito Rūmų (EAR) vertinimas.
  • INVESTICIJOS: Vilniaus apskričiai praėjusių metų pabaigoje teko 18,119 mlrd. Eur, arba 75,7% visų Lietuvoje sukauptų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje.
  • MOKESČIAI: Per šešis šių metų mėnesius TOP500 didžiausių mokesčių mokėtojų įmonių jau sumokėjo 3,6 mlrd. Eur mokesčių, arba 57 proc. palyginti su visa 2020 m. jų sumokėta mokesčių suma, rodo atvirų duomenų platformoje „Okredo“ skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.
  • DELEGACIJA: Antradienį vakare į Vilnių atskrenda Taivano verslo delegacija, kuri domėsis investavimo galimybėmis Lietuvoje.
  • MIGRANTAI: Federalinės policijos duomenimis, nuo spalio 1 dienos iki spalio 24-osios į Vokietiją iš Baltarusijos atvyko 4 246 neteisėti migrantai.
  • KAPITALIZACIJA: Pirmadienį „Teslos“ kapitalizacija viršijo 1 trln. USD – tai pirma automobilių gamintoja ir septinta kompanija pasaulyje, kuriai pavyko peržengti šią ribą.
  • KETINIMAS: Lenkija ketina iki 10 000 padidinti savo karių skaičių pasienyje su Baltarusija. To priežastis – išaugęs neteisėtai sieną kertančių migrantų skaičius.
  • TYRIMAS: Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17– spalio 3 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, suaugę Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis trimis institucijomis: bažnyčia (pasitiki 68 proc., nepasitiki 24 proc.), Prezidento institucija (66 proc., 26 proc.) bei savivaldybėmis (58 proc., 35 proc.).
  • DUJOS: Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pirmadienį turėtų atvykti naujas dujų krovinys iš Trinidado ir Tobago – pirmas didelis dujovežis spalį prasidėjusiais dujų metais.
  • TERAPIJA: Dėl pandemijos nesmagiai besijaučiančius kauniečius Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus kviečia lapkričio 7, 21 bei gruodžio 4, 18 dienomis apsilankyti terapiniuose užsiėmimuose suaugusiesiems „Dailės terapija: kitu žvilgsniu į save ir meną“.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, ar policijai rengiant reidus parduotuvėse, sumažėjo bandymų patekti ten su svetimu GP?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +11 C

+10 +12 C

 

+7 +10 C

+9 +12 C

+11 +13 C

 

+10 +12 C

0-10 m/s

0-9 m/s

 

0-6 m/s