1 nuotr.Vokietijos vyriausybė vakar susitarė dėl rekordinio naujų skolų lygio šiais metais, šaliai ieškant būdų atlaikyti naują krizę. Šitaip, paminant pačių sukurtas taisykles, tyliai buvo pamirštos kalbos apie „atsakingą" skolinimąsi ir būtinybę gyventi pagal kišenę...
Biudžeto pataisose, kurioms pritarė kanclerės Angelos Merkel ministrų kabinetas, numatoma, kad didžiausia Europos ekonomika šiemet iš viso pasiskolins 240,2 mlrd. eurų - trečdaliu daugiau nei planuota iš pradžių.
Pakoreguotam biudžetui, pagal kurį Berlynas trečius metus iš eilės sulaužys tabu laikomas naujų skolų taisykles, dar turės pritarti šalies parlamentas, tačiau tuo niekas neabejoja.
Nors Vokietija pastarąjį dešimtmetį turėjo biudžeto perteklių, pandemijos sukeltas ekonomikos nuosmukis privertė Berlyną 2020-2021 m. pasiskolinti 370 mlrd. eurų. 2022 m. šalis planuoja pasiskolinti papildomus 85,1 mlrd. eurų.
Tačiau šalies Konstitucijoje įtvirtinta vadinamoji skolos stabdžio taisyklė, kuri neleidžia vyriausybei per metus pasiskolinti daugiau kaip 0,35 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sudarančią pinigų sumą. Vokietija kuo ramiausiai 2020 ir 2021 m. sulaužė šią taisyklę, aiškindama tai siekiu apsaugoti verslą ir darbininkus nuo ekonominių koronaviruso padarinių.
Valstybė nuo pandemijos pradžios jau išmokėjo daugiau kaip 114 mlrd. eurų finansinės pagalbos verslui garantuotų paskolų, tiesioginės pagalbos ir sutrumpintų darbo valandų schemų forma.
Remiantis Vokietijos ekonomikos instituto trečiadienį paskelbta ataskaita, krizė Vokietijai iki šiol kainavo 250 mlrd. eurų.
