1 nuotr.Europos Sąjungos teismas trečiadienį priims sprendimą, ar Europos Komisija teisingai pasielgė, nuslėpdama žinutes, kuriomis susirašinėjo jos pirmininkė Ursula von der Leyen ir vakcinų gamintojos bendrovės „Pfizer“ vadovas.
Ieškinyje dėl tokio Europos Komisijos sprendimo, kurį pateikė „The New York Times“ ir jo korespondentė Matina Stevis-Gridneff, reiškiami kaltinimai dėl skaidrumo taisyklių pažeidimo, komisijai atsisakius patenkinti prašymą atskleisti trumpąsias žinutes.
„The New York Times“ pranešė, kad asmeniniai U. von der Leyen ir bendrovės „Pfizer“ vadovo Alberto Bourla ryšiai vaidino svarbų vaidmenį, ES pačiame COVID-19 pandemijos įkarštyje sudarant milijardų eurų vertės vakcinų pirkimo sutartį.
2021 m. pavasarį komisija visų 27 ES valstybių narių vardu sudarė sutartį įsigyti iki 1,8 mlrd. skiepų dozių, kurių vertė siekė iki 35 mlrd. eurų.
Rengdami straipsnį šia tema, ieškovai prašė suteikti jiems galimybę susipažinti su visomis žinutėmis, kuriomis U. Von der Leyen ir A. Bourla apsikeitė nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 11 d.
Tačiau jų prašymas buvo atmestas, o komisija bylos medžiagoje teigė, kad „jokių tokio pobūdžio dokumentų neturi“. Iškilus įtarimų, kad žinutės buvo ištrintos, dienraštis tokį sprendimą apskundė.
Tai, kaip komisija tvarkė savo sudarytas COVID-19 vakcinų sutartis, sulaukė nemažai kritikos.
2022 m. nepriklausoma Europos ombudsmeno institucija griežtai pasmerkė komisijos atsakymą į prašymus leisti susipažinti su žinučių turiniu.
Šiuo metu ES vykdytų skiepų nuo koronaviruso pirkimų tyrimą atlieka ir Europos prokuratūra.
Dar kitoje byloje ES Generalinis Teismas pernai nustatė, kad komisija nesuteikė visuomenei pakankamų galimybių susipažinti su COVID-19 vakcinų pirkimo sutarčių turiniu.
