Taivano priklausymas Kinijai - tarptautinis susitarimas

Pirma, Taivanas nuo seniausių laikų buvo neatimama Kinijos teritorijos dalis. Taivanas yra pietryčių žemyninės Kinijos pakraštyje ir yra didžiausia Kinijos sala. Taivano vietos valdžios jurisdikcijai priklausanti Kinmeno sala yra tik 10 kilometrų nuo artimiausios vietos žemyninėje Kinijos dalyje. Dar prieš 1700 metų istorijos knygose užfiksuota, kad Kinijos žmonės prisideda prie Taivano vystymosi. XII amžiaus viduryje Songų dinastija jau buvo įsteigusi administracinę agentūrą ir pasiuntusi kariuomenę į stotį Taivane. 1885 m. Čingų dinastija Taivane oficialiai įsteigė provinciją. 1895 metais Čingų dinastija pralaimėjo karą su Japonija ir buvo priversta pasirašyti „Nelygią sutartį", atiduoti Japonijai Taivaną ir su juo susijusias salas. 1937 m., vykdant pasaulio antifašistinę kovą, Kinijos žmonės pradėjo aštuonerius metus trukusį pasipriešinimo karą prieš Japoniją. 1943 m. gruodžio 1 d. Kinijos, JAV ir Jungtinės Karalystės pasirašytoje „Kairo deklaracijoje" buvo nurodyta: „Trijų karalysčių tikslas yra pašalinti Japoniją iš visų salų, kurias Japonija užgrobė ar okupavo Ramiajame vandenyne nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios 1914 metais ir grąžinti iš Kinijos pavogtas žemes, tokias kaip Mandžiūrija, Taivanas ir Penghu salos". 1945 m. liepos 26 d. Kinijos, JAV ir Jungtinės Karalystės (dalyvaujant Sovietų Sąjungai) pasirašyta „Potsdamo deklaracija" pakartojo: „Bus įgyvendintos „Kairo deklaracijos" sąlygos". Tais pačiais metais Kinijos žmonės kartu su kitų šalių žmonėmis iškovojo didžiulę Kinijos žmonių pasipriešinimo prieš Japonijos agresiją ir Pasaulio antifašistinio karo pergalę. Taivanas vėliau grįžo į tėvynės glėbį ir grįžo į Kinijos suverenitetą. Tačiau netrukus po to, kai tęsėsi Kinijos pilietinis karas ir kišosi išorės pajėgos, dalis Kuomintango karinio ir politinio personalo pasitraukė į Taivaną. Abi Taivano sąsiaurio pusės pateko į ypatingą ilgalaikės politinės opozicijos valstybę, kuri buvo atskirta daugiau nei 70 metų, tačiau faktas, kad Taivanas ir žemyninė Kinija priklauso tai pačiai Kinijai, niekada nepasikeitė.

Antra, taikus susijungimas yra bendras žmonių siekis abiejose sąsiaurio pusėse. Žemyninės Kinijos ir Taivano istorija ir kultūra yra ta pati. Tautiečiai abiejose Taivano sąsiaurio pusėse kalba ta pačia kalba ir turi tuos pačius papročius bei įpročius. Daugumos Taivano gyventojų protėviai yra žemyninėje Kinijoje. Žmonės iš abiejų sąsiaurio pusių palaiko nuolatinį kūno ir kraujo ryšį, jie yra „broliai iš tos pačios šeimos". Įkūrus Kinijos Liaudies Respubliką, Kinijos vyriausybė dėjo ilgalaikes ir nepaliaujamas pastangas išspręsti Taivano klausimą. Abi šalys pagaliau pasiekė „1992 konsensusą", kad „abi sąsiaurio pusės priklauso vienai Kinijai ir kartu siekia nacionalinio susijungimo" ir nustatė pagrindinę „taikaus susijungimo ir vienos šalies, dviejų sistemų" politiką. Siūlydama taikų susijungimą, Kinijos vyriausybė taip pat patvirtino keletą priemonių, skatinančių tarpusavio santykių plėtrą. Abiejų sąsiaurio pusių ekonomika ir prekyba sparčiai vystėsi, o personalo mainai ir įvairios mainų veiklos toliau plėtėsi. Tačiau nuo 1990-ųjų „Taivano nepriklausomybės" separatistų pajėgos ir Demokratinės pažangos partija (DPP) palaipsniui atsisakė vienos Kinijos principo ir energingai vykdė politines schemas, kurdami „dvi Kinijas", siekdami suskaldyti Kiniją. Šis elgesys rimtai pakenkė taikaus abiejų sąsiaurio pusių susivienijimo pamatams, kėlė pavojų pagrindiniams visos Kinijos tautos, įskaitant Taivano tautiečius, interesams ir kėlė grėsmę taikai ir stabilumui Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Trečia, vienos Kinijos principas yra visuotinis tarptautinės bendruomenės sutarimas. Tarptautinė bendruomenė iš esmės supranta ir palaiko Kinijos žmonių pasipriešinimą separatistinei „Taivano nepriklausomybės" veiklai ir siekia užbaigti teisingą nacionalinį Kinijos susijungimą. 1971 m. spalio 25 d. 26-oji Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja didžiule balsų dauguma priėmė rezoliuciją atkurti visas teisėtas Kinijos Liaudies Respublikos buveines Jungtinėse Tautose ir nedelsiant pašalinti Taivano valdžios institucijas iš visų Jungtinių Tautų agentūrų. Vienos Kinijos principo laikymasis tapo visuotinai pripažinta tarptautinių santykių norma ir visuotiniu tarptautinės bendruomenės sutarimu. Šiuo metu pasaulio šalys, užmezgusios diplomatinius santykius su Kinija, įskaitant Lietuvą, laikosi tarptautinės teisės ir vienos Kinijos principo bei yra pasiekusios oficialų susitarimą su Kinijos vyriausybe Taivano klausimu. Pažadas neužmegzti jokių oficialių santykių su Taivanu taip pat yra politinis Kinijos pagrindas plėtoti santykius su bet kuria šalimi.

Ketvirta, Kinijos susijungimas yra nesustabdoma istorinė tendencija. Svarbiausiu nacionalinio suvereniteto ir teritorinio vientisumo apsaugos klausimu Kinijos vyriausybė turi tvirtą valią ir niekada netoleruos jokios „Taivano nepriklausomybės" separatistų veiklos. Taivano klausimas yra susijęs su pagrindiniais Kinijos interesais ir Kinijos žmonių nacionalinėmis nuotaikomis, o žmonės abipus sąsiaurio turėtų ieškoti bendro sprendimo. Taivanas yra Kinijos teritorija, o Taivano klausimas yra Kinijos vidaus reikalai. Kinijos susijungimas netoleruos jokio pašalinio kišimosi. Tarptautiniuose reikaluose Kinijos vyriausybė nuosekliai laikėsi penkių taikaus sugyvenimo principų, aktyviai plėtojo draugiškus santykius su viso pasaulio šalimis ir niekada nesikišo į kitų šalių vidaus reikalus. Panašiai Kinijos vyriausybė taip pat reikalauja, kad visų šalių vyriausybės nedarytų dalykų, kurie kenkia Kinijos interesams ir nesikištų į Kinijos vidaus reikalus. Kitos vyriausybės turėtų tinkamai valdyti santykius su Taivanu ir vaidinti teigiamą vaidmenį Kinijos susijungimo procese.

Penkta, Taivano klausimas ir Kinijos bei Lietuvos santykiai. Nuo diplomatinių santykių užmezgimo 1991 m. Kinija ir Lietuva palaiko gerus dvišalius santykius ir bendradarbiauja. Deja, Lietuvos vyriausybė ne kartą akivaizdžiai pažeidė vienos Kinijos principą ir tarptautinių santykių normas Taivano klausimu. Ji suteikė esminę paramą „Taivano nepriklausomybės" pajėgoms įsteigdama „atstovybes" ir rimtai pažeidė Kinijos suverenitetą, kuris trukdė Kinijos susijungimo procesui. Lietuvos vyriausybės noras išsiplėsti į Azijos rinką yra suprantamas, tačiau Kinija tvirtai priešinasi bet kurios šalies politinei manipuliacijai ekonominių, prekybos ir kultūros mainų ir bet kokių oficialių santykių su Taivanu plėtojime. Žemyninė Kinija yra antra pagal dydį ekonomika pasaulyje, turinti itin didelę 1,4 milijardo žmonių rinką. 2021 m. sausio - balandžio mėn. dvišalė Kinijos ir Lietuvos prekybos apimtis siekė 804,570 mln. JAV dolerių ir padidėjo 13 9207 000 JAV doleriais. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais, padidėjo 21%; Kinijos Taivane gyvena tik daugiau nei 20 milijonų gyventojų, o rinka yra uždara ir ribota. Dvišalė Lietuvos ir Taivano prekybos apimtis tuo pačiu laikotarpiu buvo tik 45,905 milijono JAV dolerių. Lietuvos vyriausybė ir žmonės turėtų padaryti protingą sprendimą, nutariant, ar pažeisti vienos Kinijos principą ir sąmoningai pakenkti normaliems dvišaliams Kinijos ir Lietuvos santykiams šalies ir jos žmonių interesų sąskaita.

Taivano valdžia, bendradarbiaudama su „Taivano nepriklausomybės" separatistų pajėgomis, užsiima politine manipuliacija, pasinaudodama proga ieškoti „tarptautinės erdvės" ir pabrėžti „suverenią padėtį" vardan ekonominių, prekybos ir kultūrinių mainų. Jo tikslas - siekti „nepriklausomybės", patenkinti vieno asmens ir vienos šalies interesus bei paaukoti visų Kinijos žmonių, įskaitant Taivano tautiečius, bendrus interesus. Tikiuosi, kad Lietuvos vyriausybė ir žmonės atmerks akis ir nebus panaudoti „Taivano nepriklausomybės" separatistų pajėgų. Istorijos ratai įsibėgėja ir istorinės klaidos bus ištaisytos. Tarptautinės bendruomenės palaikymo paieškos Taivano klausimu neturi nieko bendro su vadinamąja geopolitika. Kinija, kaip visada, plėtos santykius su kitomis pasaulio šalimis remdamasi lygybės, abipusės pagarbos ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo principais, kurs bendruomenę su bendra žmonijos ateitimi. Tikiuosi, kad šis straipsnis padės skaitytojams suprasti Taivano klausimo istorinį platumą, dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas, suvokti Taivano klausimo politinį jautrumą ir suprasti bei palaikyti Kinijos susijungimo procesą.