Taikinys - valstybės galva

Teodoras Ruzveltas, 26-asis JAV prezidentas

Į T.Ruzveltą (Theodore Roosevelt) buvo pasikėsinta 1912 m. spalio 14-ąją - Milvokio mieste į jį šovė toks Džonas Šrenkas. Kulka pataikė tuomet jau buvusiam prezidentui į krūtinę, bet šis liko gyvas. T.Ruzveltą išgelbėjo storas 50 puslapių kalbos, kurią jis rengėsi sakyti miestiečiams, rankraštis. Beje, jis ją pasakė: T.Ruzveltas buvo patyręs medžiotojas ir suprato: jeigu nekosti krauju, nieko baisaus jam nenutiko. Vėliau paaiškėjo, kad kulka įsmigo į T.Ruzvelto krūtinę, bet neperskrodė pleuros. Politikas ją krūtinėje nešiojosi visą gyvenimą.

Franklinas Ruzveltas, 32-asis JAV prezidentas

Regis, Ruzveltas - pavojingiausia pavardė JAV prezidentui. Į 32-ąjį JAV prezidentą, kaip ir jo bendrapavardį Teodorą, buvo pasikėsinta. 1933 m. neseniai išrinktas prezidentu F.Ruzveltas (Franklin Roosevelt) atvyko į Majamį. Vos politikui išlipus į krantą pasigirdo šūviai. Šaudė italas imigrantas Dž.Zangara. Penkiais šūviais jis nužudė tris žmones ir mirtinai sužeidė du, tarp jų Čikagos merą, kuris stovėjo šalia F.Ruzvelto. Jeigu pasikėsinimas būtų pavykęs, kažin ar JAV būtų taip greitai įveikusios „Didžiąją depresiją“ ir visu pajėgumu dalyvavusios Antrajame pasauliniame kare.

Romos popiežius Jonas Paulius II

1981 m. gegužės 13-ąją Vatikane, Šv.Petro aikštėje, kai popiežius Jonas Paulius II sveikino tikinčiuosius, į jį šovė turkų ultradešiniosios grupuotės „Pilkieji vilkai“ narys Mechmetas Ali Agdža. Pontifikas buvo sunkiai sužeistas į pilvą, jo gyvybei grėsė pavojus, bet jis vis dėlto išgyveno. Teroristas buvo sulaikytas vietoje ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos. 1984 m. M.Agdža davė parodymus, kad pasikėsinimą į popiežių organizavo KGB ir Bulgarijos specialiosios tarnybos. Vėliau buvo sulaikyti keli Bulgarijos piliečiai, o Sergejus Antonovas pripažintas pasikėsinimo organizatoriumi. Tačiau teismas juos išteisino. M.Agdža beveik 3 dešimtmečius praleido Italijos ir Turkijos kalėjimuose ir išėjo į laisvę 2010 m.

Džonas Kenedis, 35-asis JAV prezidentas

1963 m. lapkričio 22-ą JAV prezidentas Džonas Kenedis (John Kennedy) atskrido į Dalasą. Prezidentas važiavo miesto gatvėmis atviru automobiliu drauge su žmona, taip pat Teksaso gubernatoriumi. Limuzinui pravažiavus pro mokyklos knygų sandėlį, pasigirdo šūviai. Pirmoji snaiperio kulka pataikė Dž.Kenedžiui į nugarą, o antroji - į galvą. Dar gyvas prezidentas buvo nugabentas į ligoninę, kurioje po kelių minučių mirė. Nepraėjus nė pusantros valandos policija suėmė Li Harvį Osvaldą (Lee Harvey Oswald) - pagal oficialią versiją tai jis šaudė į Dž.Kenedį pro sandėlio pastato langą. Pats L.Osvaldas neigė savo kaltę. Po dviejų dienų L.Osvaldą, išeinantį iš policijos nuovados ir lydimą policininkų, nušovė naktinio klubo savininkas Džekas Rubis (Jack Ruby). Iki šiol daug kas mano, kad L.Osvaldas nebuvo vienišas žudikas, o Dž.Kenedis tapo sąmokslo auka.

Adolfas Hitleris, Vokietijos fiureris

1944 m. kai kurie blaiviai mąstantys aukšto rango nacių veikėjai nusprendė pašalinti fiurerį, užimti valdžią ir pradėti derybas su sąjungininkais. Sąmokslininkams vadovavo Klausas fon Štaufenbergas (Claus von Stauffenberg). Jeigu jo planas būtų pavykęs, karas būtų pasibaigęs keliais mėnesiais anksčiau, o šimtai tūkstančių kareivių būtų likę gyvi. Bet kai sprogo bomba po A.Hitlerio stalu, fiureris buvo kitame kambario gale.

Ronaldas Reiganas, 40-asis JAV prezidentas

1981 m. kovo 30-ąją JAV prezidentas Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan) vos neprarado ne tik neseniai gautojo prezidento posto, bet ir gyvybės. Prezidentas Vašingtono „Hilton“ viešbutyje kalbėjo profsajungų federacijos delegatams. Jam išeinant iš viešbučio, iš minios prie prezidento puolė 25 metų Džonas Hinklis (John Hinckley) ir šešis kartus iššovė į prezidentą. Rikošetu į jį pataikė tik paskutinė, šeštoji kulka, įstrigusi plautyje. Kulką į galvą gavo R.Reigano spaudos sekretorius, į krūtinę buvo sužeistas slaptosios tarnybos agentas, o į nugarą - vienas policininkas. Prezidento žaizda nebuvo labai pavojinga ir jis netrukus grįžo prie savo pareigų. Pasikėsinimo į R.Reiganą priežastis pasirodė esanti... Džodi Foster (Jodie Foster). Aktorę įsimylėjęs Dž. Hinklis buvo įsitikinęs, kad Džodi neatsako į jo jausmus dėl nelygios visuomeninės padėties. Dž.Hinklis nusprendė išgarsėti ir užkariauti jos širdį nušaudamas prezidentą. Iš pradžių maniakas persekiojo Džimį Karterį (Jimmy Carter), o paskui ėmėsi R.Reigano. Dž.Hinklis, nė kiek neatgailavęs ir pasikėsinimą pavadinęs „didžiausia meilės išraiška pasaulio istorijoje“, buvo pripažintas psichikos ligoniu ir iki gyvos galvos uždarytas ligoninėje.

Ulofas Palmė, Švedijos premjeras

1986 m. vasarioo 28-ąją ramioje ir tykioje Švedijoje įvyko neįsivaizduojamas dalykas - Stokholmo centre buvo nušautas šalies ministras pirmininkas, Švedijos socialdemokratų partijos lyderis Ulofas Palmė (Olof Palme). Politikas vėlai vakare su žmona Lisbet grįžo iš kino teatro. Sankryžoje prie U.Palmės, kuris mėgo vaikštinėti be apsaugos, priėjo vyriškis, dukart iššovė į premjerą ir dingo. U.Palmė mirė vietoje. Šis nusikaltimas iki šiol yra neatskleistas. 1988 m. buvo suimtas Kristoferis Petersonas - žmogus be aiškaus užsiėmimo, vartojantis narkotikus. K.Petersoną atpažino Lisbet Palmė, mačiusi žudiką. K.Petersonas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, tačiau kasacinis teismas panaikino nuosprendį dėl įrodymų trūkumo. K.Petersonas iki šiol yra laikomas labiausiai tikėtinu U.Palmės žudiku, tačiau to 100 proc. įrodyti nepavyko. Jis mirė 2005 m., galbūt nusinešdamas šią paslaptį į kapus.

Leonidas Brežnevas, SSRS vadovas

1969 m. sausio 22-ąją Maskva sutiko iš kosmoso grįžusius kosminių laivų „Sojuz-4“ ir „Sojuz-5“ ekipažus. Pagal tradiciją po pasivažinėjimo gatvėmis kosmonautų laukė iškilmingas priėmimas. Kosmonautai miesto gatvėmis važiavo kartu su sovietų lyderiu Leonidu Brežnevu. Sovietų armijos jaunesnysis leitenantas Viktoras Iljinas, savo dalinyje pasisavinęs du pistoletus, atvyko į Maskvą nušauti L.Brežnevo. Čia jis iš savo dėdės nugvelbė milicininko uniformą ir stojo į apsaugos gretas prie Kremliaus Borovicko vartų. Kortežui priartėjus, V.Iljinas ėmė šaudyti į automobilį, kuriuo turėjo važiuoti sovietų generalinis sekretorius. Tačiau ta mašina važiavo kosmonautai. Žuvo vairuotojas, o G.Beregovojus ir A.Nikolajevas buvo lengvai sužeisti. V.Iljinas buvo sulaikytas, pripažintas nepakaltinamu.

Šarlis de Golis, Prancūzijos prezidentas

Pasipriešinimo didvyris Š.de Golis (Charles de Gaulle) vos per dvejus metus, nuo 1960 iki 1962 m., patyrė 15 pasikėsinimų. Taip kraštutinė dešinioji „Slaptosios armijos organizacija“ generolui keršijo už nepriklausomybės suteikimą buvusiai Prancūzijos kolonijai Alžyrui. Nors nė per vieną pasikėsinimą politikas nebuvo net sužeistas, apsaugą jam teko sustiprinti.

Ichakas Rabinas, Izraelio ministras pirmininkas

1995 m. lapkričio 4 d. Izraelio ministras pirmininkas Ichakas Rabinas (Yitzhak Rabin) kalbėjo daugiatūkstantiniame mitinge Tel Avive. 10-ojo deš. pradžioje I.Rabinas aktyviai derėjosi su palestiniečiais dėl ilgamečio konflikto sureguliavimo ir pasiekė svarių rezultatrų. Tai neigiamai vertino Izraelio dešiniosios jėgos. Mitingui pasibaigus I.Rabinas pasuko prie mašinos ir tą akimirką į jį buvo paleisti trys šūviai. Po 40 minučių Izraelio premjeras ligoninėje mirė. Į jį šaudė ultradešinysis ekstremistas Igalis Amiras (Yigal Amir). Žudikas pareiškė, kad gynė Izraelį nuo taikos susitarimų su palestiniečiais. I.Amiras buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.