1 nuotr.Praėjusios savaitės pabaigoje Šveicarijos parlamentinis Saugumo komitetas priėmė du pasiūlymus, susijusius su šveicariškos ginkluotės taisyklių švelninimu, informuoja „swissinfo.ch".
Ispanija, Danija ir Vokietija jau daugiau negu metus kritikuoja Šveicariją dėl jos taikomo veto amunicijos tiekimui ir spaudžia šalį, siekdamos liberalizuoti ginklų Ukrainai tiekimą. Iki šiol Šveicarijos vyriausybė tvirtai laikėsi Ginkluotės įstatymo, kuris numato, kad draudžiama reeksportuoti šalyje pagamintus ginklus ir amuniciją į kariaujančias šalis.
Gegužės 11 d. parlamentinis Saugumo užtikrinimo komitetas priėmė du, šių taisyklių švelninimą numatančius, pasiūlymus. Abiem jiems Senato komitete buvo pritarta aštuoniais balsais prieš penkis. Vienas jų numato, kad esant ypatingoms sąlygoms, galima nepaisyti kai kurių, anksčiau taikytų šveicarų gamybos ginkluotės eksporto ribojimų, jeigu tai būtina nacionalinio saugumo užtikrinimui. Antrasis pasiūlymas numato galimybę tiekti ginklus toms šalims, kurios pritaria šveicarų propaguojamoms fundamentalioms vertybėms ir turi panašią į Šveicarijos eksporto kontrolę.
Remiantis šiais pasiūlymais, šalys-pirkėjos galės reeksportuoti šveicarišką ginkluotę, bet tik praėjus penkiems metams po jos įsigijimo ir esant tam tikroms sąlygoms. Reeksportas į šalis, grubiai pažeidžiančias žmogaus teises arba keliančias pavojų civiliams, bus draudžiamas.
Kitaip sakant, tai leis eksportuoti šveicarų gamybos ginklus į Ukrainą, bet ne į, tarkim, Rusiją. Parlamentinio Saugumo užtikrinimo komiteto pirmininkas iš Šveicarijos liaudies partijos Verneris Zalcmanas (Werner Salzmann) pareiškė, kad šių pasiūlymų tikslas - užtikrinti šalies gynybinės pramonės gyvybingumą.
Visi minėti aptarimai vyksta nuogąstavimų, kad Šveicarijos gynybiniai poreikiai yra per maži tam, jog šalies pramonė galėtų augti ir vystytis, fone. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog griežtos reeksporto taisyklės atbaido potencialius klientus.
Jeigu Šveicarijos parlamentas per artimiausius mėnesius įvertins siūlomus įstatymo pakeitimus ir jiems pritars, jie vis tiek įsigalios ne anksčiau 2024 metų. Taip pat dėl siūlomų įstatymų pataisų gali būti surengtas referendumas ir tuomet galutinio balso teisė atiteks šalies rinkėjams.
