1 nuotr.Rugsėjo 26 d. Nacionalinė Šveicarijos taryba, sekdama Kantonų tarybos pavyzdžiu, leido gamintojui, koncernui „Rheinmetall", parduoti 25 tankus „Leopard 2". Vokietija įsipareigojo neperduoti šių tankų Ukrainai, informuoja „swissinfo.ch".
„Centro" partijos deputatė Andrėja Gmjur-Šionenberger (Andrea Gmür-Schönenberger) patikslino, kad vokiečiai galės juos perleisti kitoms šalims. Sprendimu apsidžiaugė ir Vokietijos ambasadorius Šveicarijoje Michaelis Fliugeris (Michael Flügger). Visgi jis netruko pakartoti šveicarų, nesutinkančių reeksportuoti savo ginkluotės iš trečiųjų šalių į Ukrainą, adresu išsakomos kritikos.
„Vokietija jau įsigijo nemažai šveicariškos ginkluotės bei atsarginių dalių ir norėtų visa tai perleisti Ukrainai. Bet mes suprantame, kad to neleidžia galiojantys Šveicarijos įstatymai, - pareiškė jis interviu televizijos kanalui SRF. - Belieka tikėtis, kad atitinkami įstatymai bus pakeisti. Nes be tokių pokyčių pirkti ginklus iš Šveicarijos bus sudėtinga ar net neįmanoma."
A.Gmjur-Šionenberger pabrėžė, kad 25 tankų perleidimas Vokietijai nepakenks Šveicarijos gynybiniams pajėgumams. „Šie tankai, net netiesiogiai, nebus siunčiami į Ukrainą. Taip šveicarai tiek išsaugos savo neutralitetą, tiek prisidės prie bendradarbiavimo su partneriais stiprinimo. Be to, mes prisidėsime prie europinės gynybos stiprinimo", - nurodė politikė.
Prieš tankų pardavimą pasisakė tik dešinės pakraipos „Šveicarijos liaudies partija". „Šveicarijai ir taip trūksta tankų, o mes dar išparduodame tai, kas liko", - pabrėžė partijos atstovas Verneris Zalcmanas (Werner Salzmann). Jo nuomone, sprendimas buvo priimtas nesigilinant į problemą, o vadovautis reikėjo ne užsienio politikos prioritetais.
Šiuo metu Šveicarija turi 134 „Leopard 2" tipo tankus. Pardavus minėtus 25, užkonservuota ilgam saugojimui dar liks 71 kovos mašina. Šalies gynybos ministrės Violos Amcherd (Viola Amherd) nuomone, to visiškai pakanka.
Kantonų taryba taip pat pritarė visiems kariniams kreditams, kurių bendra suma siekia 1,9 mlrd. šveicariškų frankų (2,01 mlrd. eurų). Jie bus skirti šalies kariuomenės perginklavimui, įskaitant išlaidas nekilnojamojo turto srityje ir įvairios įrangos pirkimą. Senatoriai pritarė ir karinių asignavimų lubų didinimui nuo 2021 iki 2024 metų, nuo buvusių 21,1 (22,3 mlrd. eurų) iki 21,7 mlrd. šveicariškų frankų (22,9 mlr. eurų).
