(3)Neseniai pasaulį sukrėtė žinia, kad Švedijoje pasibaigė... šiukšlės. Ir šalies valdžia yra pasirengusi priimti utilizacijai kitų šalių atliekas. Tiesa, susidrausią situaciją buvo galima prognozuoti, nes vieną dieną atliekų rūšiavimas tapo visuotiniu. Būtent todėl sąvartynų šalyje beveik nebeliko, o visos atliekos tapo arba kuru, arba perdirbtos buvo naudojamos iš naujo. Valdžia užsiėmė nuolatiniu krašto gyventojų švietimu ir tai davė teigiamų rezultatų, teigia vietos žiniasklaida.
4 nuotr.
Dabar daugelis švedų žino, kad atitarnavusį plastiką galima perdirbti dar septynis kartus. Ir tik tuomet jis bus panaudotas kaip kuras elektrinėms, tad net septynis kartus perdirbtas plastikas dar kartą pasitarnaus.
Kiekviena švedų šeima turi 6 arba 7 šiukšlių kibirus: plastikui, popieriui, kartonui, stiklui metalui ir t.t. Atskiras kibiras yra skirtas neperdirbamoms atliekoms. Net mažas vaikas Stokholme, šalies sostinėje, saldainių popieriuko neįmes į bet kokį konteinerį. Jau nuo darželio vaikai mokomi rūšiuoti šiukšles, o suaugusieji žino, kad už netinkamą rūšiavimą galima gauti baudą.
Stambiagabaritės atliekos - televizoriai, baldai, statybinės medžiagos - nepaliekamos miške ar pakrūmėje, vežamos į specialias surinkimo aikšteles. Tenai jos išskaidomos į naudingas sudėtines dalis, kurios vėliau sėkmingai realizuojamos. Taip „išgaunamos“ naujam gamybos ciklui reikalingos žaliavos. Taip pat tokiose aikštelėse atskirai surenkami dažai, rūgštys ir kitos kenksmingos medžiagos, vėliau keliaujančios į specialias buitinės chemijos perdirbimu užsiimančias gamyklas. Visos tokios aikštelės Švedijoje nemokamos.
Neseniai Švedijoje imta taikyti nauja pastatų griovimo procedūra, pavadinta „dekonstrukcija“. Griaunant statinį, speciali įranga „iškanda“ sienos gabalus, kurie gabenami į specialią perdirbimo gamyklą ir vėl tampa statybinėmis medžiagomis. Taip senas namas tampa nauju.
Plastikinė ir skardinė tara, kaip ir Lietuvoje, superkama. Tai galima padaryti ir taromatuose, ir specialiuose punktuose. Pasenę vaistai Švedijoje neišmetami, o grąžinami į vaistines. Ten pat galima atiduoti panaudotus švirkštus ir adatas.
Šiukšlės šalyje transportuojamos nuo 1961 m. veikiančia požemine tunelių sistema. Didžioji jos dalis paslėpta po žeme, tad gyventojai mato tik „viršūnėles“.
Šiukšlių trūkumas - vienintelė, su atliekomis susijusi, Švedijos problema. Tik 7 proc. šalyje „sukuriamų“ šiukšlių keliauja į sąvartynus, visa kita sudeginama arba perdirbama. Atliekų deginimas Stokholmo elektros energijos poreikius patenkina maždaug 45 proc., tad jų trūkumas gali tapti rimta problema švedams, kurie buvo įpratę iš jų ne tik „išgauti“ elektros energiją, bet ir šildyti savo būstus. Pirmieji į pagalbą kaimynams suskubo norvegai, pažadėję kasmet pateikti po 800 tūkst. tonų atliekų.
Beje, švedai pasiekė ne tik, kad į sąvartynus keliautų minimalus atliekų kiekis, bet ir tai, kad jas perdirbant nebūtų teršiama atmosfera. Naujosios technologijos, naudojamos šiukšlių deginimo stotyse, užtikrina, kad į atmosferą patenka tik apie 1 proc. teršalų.
