1 nuotr.Kalinių skaičiui greitai augant, Švedija rengiasi nuomotis kameras Estijos kalėjimuose. Ekspertai teigia, kad Švedija tolsta nuo nusikaltėlių reabilitavimo politikos ir artėja link masinio kalinimo, panašiai kaip JAV, praneša „The Guardian“.
Švedijos centro dešinės vyriausybė susiduria su sunkumais kovoje prieš gaujas, o kalėjimai perspėja apie gresiantį perpildymą. Todėl svetur esančios kalinimo vietos būtų tik viena iš daugelio priemonių transformuojant Švedijos teisingumo sistemą.
Praeitą savaitę Teisingumo departamentas nurodė Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybai pasirengti „Estijos schemai“.
Pagal susitarimą, kurį abi valstybės pasirašė birželį, Estija savo kalėjimuose galėtų suteikti iki 600 vietų.
Kalėjimų ir probacijos tarnyba (Kriminalvarden) skaičiuoja, kad dėl griežtesnės kalinimo politikos kalinių skaičius Švedijoje, pagal blogiausią scenarijų, gali išaugti nuo 7 800 šiais metais iki 41 tūkstančio 2034 m.
Švedija susiduria su gaujų keliamu beprecedenčiu smurtu ir nėra pasiruošusi staigiai augančiam kalinčių asmenų skaičiui. Siekiant kovoti su nusikalstamumu, dešimties metų įkalinimo bausmės dabar skiriamos net ir 15-mečiams.
Nuo kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partijos priklausanti vyriausybė dabar svarsto iki 14 metų mažinti amžių, nuo kurio asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Tam pritartų socialdemokratai, pagrindinė opozicijos partija, bet Švedijos demokratai dabar ragina šį amžių sumažinti iki 13 metų.
Kitais metais vyriausybė ketina pirmą kartą atidaryti kalėjimus jaunimui, kurie pakeistų dabar veikiančius jaunimo globos namus. Į pastaruosius jauni įstatymų pažeidėjai siunčiami ne ilgiau nei 4 metams.
Tačiau planai iškelti kalėjimus į užsienį susilaukia kritikos. Emeli Lonnqvist, nusikalstamumo ir kalėjimų politikos tyrinėtoja Stokholmo universitete, sako, kad jeigu kalinių bus 40 000, tai 600 kalėjimo vietų užsienyje nieko nepakeis.
Ji teigia, kad Švedija apleidžia savo pasitikėjimą nusikaltusių asmenų perauklėjimu ir vis labiau koncentruojasi į jų nubaudimą bei kalinimą.
Anot jos, vyriausybė ir socialdemokratai pataikauja kraštutiniams dešiniesiems ir neramina tai, kad viskas vyksta be diskusijų. Ji teigia, kad JAV pavyzdys rodo, jog masinis kalinimas neveikia, o padėtį tik pablogina. Ji baiminasi, kad humaniškas ir racionalus požiūris į kovą su nusikalstamumu Švedijoje išnyko.
Pasiūlymui perkelti dalį kalinių iš Švedijos į Estiją dar turi pritarti abiejų šalių parlamentai. Tačiau Švedijos teisingumo departamentas tikisi, kad susitarimas bus galutinai pasiektas 2026 m. vasarą. Jis taip pat neigia, kad šalis linksta link masinio kalinimo.
