respublika.lt

Susitarti įmanoma net su Rusija

Interviu su Alternatyva Vokietijai atstovu Lietuvai

(0)
Publikuota: 2021 liepos 29 09:12:00, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 4 nuotr.
Dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimas artėja prie pabaigos, bet ginčams dėl jo pabaigos nesimato. Pasak Vokietijos parlamentaro Štefano Kortės, dujotiekio idėja nėra bloga. EPA-Eltos nuotr.

Nors Sovietų Sąjunga subyrėjo prieš tris dešimtmečius, buvusios imperijos palikimas ir senos nuoskaudos vis dar verčia kaimynines šalis šnairuoti į centru buvusią Maskvą ir jos vykdomą politiką. Vienas naujausių ginčų ir nesutarimų objektų - netrukus pradėsiantis funkcionuoti dujotiekis „Nord Stream 2". Vieni jį linkę vertinti, kaip politinio spaudimo priemonę, kiti siūlo situaciją vertinti išimtinai iš ekonominių pozicijų. Lietuvoje viešintis Vokietijos parlamentaras Štefanas Kortė (Stefan Korte) mano, kad sąlyčio taškų reikia ieškoti su visais, net ir su Rusija.


Dujotiekis beveik užbaigtas

 

Daug aistrų sukėlusio dujotiekio „Nord Stream 2" tiesimas bus užbaigtas iki vasaros pabaigos. Tai pareiškė austrų įmonės OMV vadovas Raineris Zėlė (Rainer Seele), praneša TASS. Pasisakydamas antrojo ketvirčio baigimui skirtos spaudos konferencijos metu jis pabrėžė, kad dujų tiekimas naujuoju maršrutu gali būti pradėtas dar šiemet.

OMV yra rusų giganto „Gazprom" partneris „Nord Stream 2" projekte. Kalbėdamas apie tikėtiną darbų pabaigą, R.Zėlė rėmėsi dujotiekio „Nord Stream 2" operatoriaus vadovo Matiaso Varnigo (Matthias Warnig) žodžiais.

Prieš porą savaičių M.Varnigas, bendraudamas su Vokietijos žiniasklaida, teigė, kad dujotiekio užbaigtumas siekia 98 proc. ir liko pabaigti tik antrąją atkarpą. Pabaigus visus darbus prasidės maždaug du-tris mėnesius truksiantys bandymai ir sertifikacija.

Ypač naujuoju dujotiekiu yra nepatekinta dabar rusiškas dujas Europai tiekianti Ukraina. Jos politikų teigimu, užbaigtas „Nord Stream 2" rusų bus naudojamas kaip spaudimo kitoms šalims priemonė.

Sankcijos kenkia visiems

„Vakaro žinios" apie dujotiekį ir santykius su Rusija kalbėjosi su Vokietijos Bundestago partijos AfD (Alternatyva Vokietijai) nariu Š.Korte. „Nors pati dujotiekio tiesimo į Europą idėja nėra bloga, mūsų partija nuo pat pradžių siūlė pažvelgti į ją plačiau ir įtraukti į diskusijas visas potencialiai su dujotiekiu susijusias šalis - Ukrainą, Baltijos valstybes, Lenkiją ir t.t. Deja, to padaryta nebuvo, todėl baigiamas tiesti dujotiekis tapo papildomos trinties tarp Rusijos ir kai kurių kitų Europos šalių priežastimi.

Nepaisant to, kad Vokietijos valdžia sprendimą priėmė nepasitarusi su minėtomis valstybėmis, kalbėti apie kažkokius artimus ar labai draugiškus mūsų šalies vyriausybės ir Rusijos santykius negalima. Visi matome, kokie skandalai lydi Rusiją tiek jos vidaus, tiek ir užsienio politikoje ir, nors ne visada pateikiama pakankamai įrodymų, pasisakome už sankcijas šiai šaliai", - teigė Š.Kortė.

Pasak jo, žiūrint į esamą politinę padėtį kiek plačiau, visgi reikia pripažinti, kad naujasis dujotiekis visai Europai suteikia papildomas ekonomines galimybes ir papildomą saugumo garantą, o Rusijai taikomos sankcijos nėra tokios veiksmingos, kaip gali pasirodyti: „Minėta šalis yra didelė, turi plačias sienas, tad jos prekių atsisakant ES šalims, nemaža jų dalis sėkmingai iškeliauja į Azijos, ir pirmiausia - Kinijos, rinkas. Be to, reikia pripažinti, kad tos pačios sankcijos bei taikomi ribojimai kenkia ir jų iniciatoriams, būtų tai rinkas eksportui prarandančios Baltijos šalys ar nuo sovietinių laikų artimiau su Maskva bendradarbiavusi Rytų Vokietija.

Įvertinus tai, mūsų partija AfD yra linkusi ieškoti ne konfrontacijos, bet sąlyčio su visomis regiono šalimis, įskaitant ir Rusiją, taškų. Patirtis rodo, kad bendradarbiavimas paprastai yra gerokai naudingesnis už priešpriešą. Be to, mes manome, kad mažėjant įtampai regione ir stiprėjant šalių tarpusavio kontaktams, saugesnės pasijustų ir Baltijos šalys. Šioje vietoje reikia pabrėžti, kad AfD visuomet gerbė ir gerbs visų valstybių suverenitetą ir bet kokį kėsinimąsi į jį vertins neigiamai. Tą, tikėtina, supranta ir patys rusai. Mano asmeninių šaltinių teigimu, Rusija šių valstybių atžvilgiu nėra nusiteikusi agresyviai. Tiesa, čia reikėtų įvertinti, kad taip teigia kalbinti rusų politikai, tad suabsoliutinti jų teiginių negalima. Tačiau bent kol kas situacija yra tokia."

Kinija viską mato

Š.Kortės nuomone, dabartinę padėtį ir būtų galima išnaudoti bendradarbiavimo regione stiprinimui. Tik visiems kalbėtis reikėtų pamiršus asmenines ambicijas ar senų laikų nuoskaudas, nebaksnojant pirštais į tikrus ar menamus kitų šalių trūkumus ir esant tame pačiame lygyje.

„Nes, kaip yra sakoma, kol žmonės kalbasi, tol jie nešaudo. Manau, visi sutiks, kad derybos visais atvejais yra geriau už bet kokius konfliktus. Deja, tenka pripažinti, kad tokiai mūsų pozicijai pritaria ne visi. Nors Rusija ne kartą siūlė sėsti prie derybų stalo ir aptarti visus rūpimus klausimus, dauguma Vokietijos politinių partijų šiuos pasiūlymus buvo linkusios ignoruoti, nors tiek vokiečiai, tiek visa likusi Europa iš to būtų tik išlošę.

Reikia suprasti, kad ambicijos toli nenuves. Europai taikant sankcijas, Rusija tikrai susidurs su sunkumais, tačiau ji spręs juos ieškodama naujų draugų. Tikrai tuo norės pasinaudoti bendrą situaciją puikiai matanti ir suprantanti Kinija. Šiai šaliai Rusijos konfrontacija su ES yra naudinga, nes garantuoja, nors ir „iš reikalo", bet apipusę draugystę. Sugebėjus normalizuoti ES ir Rusijos santykius, būtų gerokai susilpninta Kinijos įtaka regione, dėl ko, manau, laimėtume mes visi", - akcentavo Bundestago parlamentaras.

Vokietis teigė, kad, lankydamasis Lietuvoje ir bendraudamas su jos politikais bei paprastais žmonėmis, pastebėjo, jog ne vienas jų į Rusiją žiūri atsargiai ir vertina ją kaip potencialią agresiją. „Prisiminus jūsų krašto istoriją ir santykius su šia šalimi, tai yra suprantama, tačiau reikia suvokti, kad laikai keičiasi ir geri santykiai su kaimynais yra vienas iš pagrindinių stabilumo bei saugumo garantų (ką patvirtina ir konfliktas su Baltarusija). Todėl, nors mūsų partija ir vadinasi „Alternatyva Vokietijai", jos pasirinkta pozicija nenumato jokios alternatyvos, kai kalbama apie atskirų valstybių suverenitetą. Mes visada akcentavome, kad kiekviena tauta turi teisę į nepriklausomybę bei tautinį identitetą ir, savo galimybių ribose, darysime viską, kad jis būtų užtikrintas visoms Europos tautoms, nepaisant jų požiūrio į kaimynus ar bendravimo su jais niuansus", - patikino Š.Kortė.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s