Stambulas rengiasi žemės drebėjimui

„Dėl Stambule galinčio įvykti žemės drebėjimo buvome susitikę su Stambulo meru Ekremu Imamoglu (Ekrem Imamoglu) ir miesto rajonų vadovais. Pavyko pasiekti principinių susitarimų. Kitą savaitę pradėsime pasirengimo galimam stichijos siautėjimui darbus. Žemės drebėjimo keliamas pavojus nepatenka tarp politinių temų (tikėtina, turėta omenyje mero ir šalies prezidento Redžepo Tajipo Erdogano (Recep Tayyip Erdogan) politinius nesutarimus - aut. past.), todėl negalima gaišti nė sekundės", - patikslino jis.

Pasak M.Ozhasekio, vertinant iš seisminio aktyvumo pozicijos, miestas patenka tarp pačių pavojingiausių megapolių. Ministras atkreipė dėmesį į tai, kad Stambule yra apie 5,8 mln. privačių statinių, 1,5 mln. iš kurių patenka į rizikos, o 600 tūkst. - į padidintos rizikos zoną.

Tai, kad turkų nerimas dėl galimo žemės drebėjimo yra pagrįstas, patvirtina ir seismologai. Pasak jų, miestas stovi seismiškai pavojingame rajone ir, žemės drebėjimo atveju, gali nukentėti dalis istorinių jo statinių.

Liepos 12 d. turkų seismologas, Stambulo merijos Mokslininkų tarybos narys Nadžis Gerjuras (Naci Gorur) perspėjo, kad šalia Marmuro jūros esantį rajoną, kuriame ir įsikūręs 17 mln. gyventojų turintis miestas, gali sukrėsti 7,2 - 7,6 balų stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Seismologai ne kartą yra įspėję, kad miestas gali nukentėti. Skaičiuojama, kad maždaug 90 tūkst. statinių gali subyrėti pirmosiomis žemės drebėjimo minutėmis, dar 200 tūkst. būtų pažeisti ir nebetiktų gyvenimui, todėl be pastogės liktų apie puspenkto milijono miestiečių.

Prieš kelias dienas „OopsTop.com" pateikė kito Mokslininkų tarybos nario, Haljuko Eidogano (Haluk Eyidogan), prognozes apie tai, kad iki 2030 metų tokio žemės drebėjimo tikimybė siekia 50 proc.

„Nieko naujo N.Gerjuras nepasakė. Laikas nuo laiko mokslininkai visuomenei primena apie tokius pavojus. Niekas nesistengia nieko įbauginti. Mes tik primename žmonėms, kad jie turėtų ruoštis tokiai katastrofai, o valdžia iš anksto imtųsi būtinų priemonių, kad ateityje būtų galima minimalizuoti nuostolius. Tai būtina, nes žmonės linkę viską greitai pamiršti", - patikslino specialistas.

Jo teigimu, valdžia analizuoja kelis galimus įvykių scenarijus ir jau įvertino tiek tikėtiną aukų skaičių, tiek galimus nuostolius. Pasak mokslininko, neigiamas stichijos siautėjimo pasekmes pajustų ir visa likusi Turkija, kadangi Stambulas sukuria apie 33 proc. viso šalies BVP.

„Žemės drebėjimą Marmurinėje jūroje pajustų iš karto septynios provincijos, kurių bendras gyventojų skaičius viršija 25 mln., todėl šiandien dar sunku įvertinti galimos žalos dydį. Tekirdago, Čanakalės, Jalovos, Bursos ir kitų miestų gyventojai taip pat neturėtų jaustis saugūs - katastrofa apimtų visą regioną ir ji gali būti milžiniška", - prognozavo H.Eidoganas.

Kovą buvęs šalies miestų statybų ministras Muratas Kurumas (Murat Kurum) pareiškė, kad dėl žemės drebėjimo keliamo pavojaus planuojama perkraustyti 1,5 mln. seismiškai neatsparių namų gyventojų. Stambulo meras E.Imamoglu ne kartą yra pabrėžęs, kad Stambulas yra perkrautas gyventojais.