Priešai nesnaudžia

Kasmetinėje Valstybės saugumo departamento grėsmių vertinimo ataskaitoje teigiama, jog pavojus iš nevisai draugiškų kaimyninių valstybių nemažės: „Labai tikėtina, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos prieš Lietuvą intensyvumas išliks aukštas. Rusijos žvalgyba Lietuvoje suaktyvės per 2019-2020 m. rinkimų ciklą. Artimoje ir vidutinėje perspektyvoje Rusijos žvalgybos tarnybos ES ir NATO valstybėse vis labiau naudos netradicinius žvalgybinės veiklos metodus ir priemones. Nuolatiniais žvalgybų taikiniais išliks asmeninių, verslo ar ideologinių ryšių su Rusija ir Baltarusija turintys Lietuvos gyventojai.

Labai tikėtina, kad, nepaisant Vakarų pasmerkimo ir sankcijų dėl kibernetinių priemonių taikymo, Rusijos aktyvumas kibernetinėje erdvėje nemažės, tačiau gali tapti sunkiau pastebimas.“

Pareigūnai perspėja, kad Rusija gali bandyti pasinaudoti vidiniais nesutarimais šalyje ir „vykdydama agresyvią informacinę ir istorijos politiką, sieks supriešinti visuomenę ir menkinti Lietuvos valstybingumą“.

Džiuginti Lietuvos gyventojus galėtų nebent tai, kad, VSD specialistų vertinimu, islamistinių teroristų išpuolių pavojus, augsiantis Europoje, mūsų krašte ir toliau išliks mažas.

Informaciniai karai

Saugumo ekspertas, politikos apžvalgininkas Audrius Butkevičius atkreipė dėmesį į tai, kad dabartinė vėl vykstančio šaltojo karo fazė yra gerokai intensyvesnė už ankstesnes. Tiesioginę įtaką šnipų veiklos suaktyvėjimui turėjo tai, kad išplitus informacinėms technologijoms ir prasidėjus realaus laiko transliacijoms, pasaulis tapo „dideliu kaimu“.

„Klasikinio šnipinėjimo, kai slaptas agentas mini fotoaparatu įamžina slaptus dokumentus, nebeliko. Šiandien pergalę kare užtikrina ne primityvūs ginklai, o šnipų kuriamos gudrybės. Kova vyksta informaciniu ir psichologiniu lygmeniu, papildant ją informacinėmis diversijomis ir veržimusi į kitų šalių informacines erdves,“ - pastebėjo pašnekovas, kaip pavyzdį pateikdamas pastaruoju metu suintensyvėjusias informacines Maskvos atakas.

Akivaizdu, kad kaimyninė valstybė nusitaikė į LDK istoriją. Jos ideologai bando įrodyti, kad Lietuva niekada neegzistavo, LDK, geriausiu atveju, buvo baltarusių valstybė, o Žalgirio mūšį laimėjo rusų pulkai.

Neigiamas ir totorių mongolų jungas, šį faktą pakeičiant pasakomis apie bendrą Sarmatijos ar Tatarijos valstybę ir t.t. Specialisto teigimu, tai, pasitelkus sklaidos kanalus, daroma siekiant parodyti Rusijos išskirtinumą ir įtvirtinti ją kaip galimą trečiąjį besikeičiančio pasaulio polį, balansuojantį tarp Kinijos ir JAV.

Taip pat, A.Butkevičiaus teigimu, pasikeitė požiūris ir į pačią informaciją. Kas viduramžiais buvo kruopščiai slepiama, tas šiandien yra laisvai prieinama.

„Būtent todėl vis didesnę svarbą įgyja atskiros idėjos, nes vėlesnis jų realizavimas - techninio personalo klausimas. Suvokti - ką privalai padaryti - šiandien yra didesnė paslaptis, negu - kaip tai bus padaryta. Kadangi technologijos yra panašios ir praktiniai sprendimai gali būti greitai dubliuojami, pasikeitė žvalgų ir šnipų uždaviniai. Iš techninių sprendimų paieškos yra keliaujama į bandymą suvokti - kaip mąsto kita pusė. Suvokimas, kokie žmonės patarinėja D.Trampui, ką jie darė anksčiau jo aplinkoje, yra svarbesnis dalykas, negu techninių rodiklių atskleidimas, kadangi jie, įskaitant karinę informaciją, yra lengvai pasiekiami“, - pokyčius vardino ekspertas.

Kitoks mąstymas

Šiandienos žvalgyba priartėjo prie psichologijos, informacinių/psichologinių karų. Prancūzų kariuomenės samdomi fantastai - nūdienos realijos. Ataką prieš bokštus dvynius JAV numatė būtent tokie žmonės.

„Peržiūrint situaciją mokančių fantazuoti žmonių akimis leidžia įžvelgti netikėtas galimybes. Strateginės žvalgybos specialistas priverstas mąstyti kategorijomis „figūra - fonas“: kokiame kontekste vertinti tai, kas ir kaip vyksta. Be to, žmonės situaciją vertina per problemos prizmę - kas gali būti? Bet kokia krizė slepia du komponentus - katastrofą ir galimybę. Tai įžvelgti ir suvokti, pasitelkus technologijas, vienas iš žvalgybos uždavinių, nes įsilaužimai į socialinius tinklus ar el.paštą - praeitis“, - buvo įsitikinęs pašnekovas.

Šiaip ar taip, kiekvienas pelės spragtelėjimas internete papildo programos, būtų tai paieškos sistema ar taksi programėlė, gamintojo duomenų archyvą ir padeda susidaryti išsamesnį vaizdą apie žmogų, jo pomėgius ir interesus. Šią informaciją vėliau galima panaudoti ne tik rinkodaros, bet ir politikos tikslams. Tarkim, per rinkimus. Kad tai vyksta, parodė nesenas, su duomenų nutekinimų susijęs, „Cambridge analytica“ skandalas.

„Panašus incidentas pastarosiomis dienomis užfiksuotas Bulgarijoje. Čia iš VMI archyvo dingo apie 5 mln. laikmenų su fizinių ir juridinių asmenų finansine informacija. Visi galai veda į Rusiją. Kam to reikia? Tam, kad remdamiesi ja specialistai galėtų parengti psichologinius asmenų profilius ir panaudoti juos atitinkamomis žinutėmis „programuojant“ artėjančius rinkimus. Pavogti telefono numeriai, banko sąskaitos, nuotraukos - būdas priartėti prie asmens ir paruošti jam informacijos paketą“, - situaciją apibūdino A.Butkevičius, pabrėžęs, kad viešai demonstruojami „jautrūs“ vaizdai dažnai būna filmuojami visai ne tose vietose, į kurias norima atkreipti dėmesį.

„Kai reikia, Balkanų karų vaizdai keliauja į Iraną arba atvirkščiai. Vaizdais ir garsais, kurie niekaip nesusiję su pateikiama informacija, yra manipuliuojama žmonių sąmone. Su šituo fenomenu susiduria ne tik standartinis vartotojas, bet ir valstybių vadovai. Taip atsiranda dar viena užduotis žvalgybai - išsiaiškinti, kas iš virtualioje erdvėje pateikiamų „faktų“ vyksta iš tikro,“ - „Vakaro žinioms“ sakė politikas.

Atgal į praeitį

Jo teigimu, šnipinėjimas niekur nedings, tačiau keisis gaunamos informacijos svoris: „Klasikinis Džeimsas Bondas pasislinks tikrojo šnipo, ieškančio paslėptų įtaigos mechanizmų ir moksliškai analizuojančio situaciją, veikimo kryptimi“.

Norint šiais, visuotinio informavimo laikais, bent kiek apsaugoti savo privatumą, A.Butkevičius siūlo atsigręžti į praeitį. „Laidiniu telefonu kalbėtis saugiau, negu mobiliuoju. Norint pasiklausyti laidinio, reikia specialisto, galinčio ir mokančio prie laidų prijungti gnybtus, suprantančio, kaip tai veikia. GSM ryšio pasiklausymui užtenka programinės įrangos.

Tas pats pasakytina ir apie faksus bei elektroninius paštus. Pirmieji vis dar yra saugūs, antrus nesunku „nulaužti“. Kai norima bendrauti saugiai, galima naudoti primirštas laidines technologijas arba... internetinių tinklinių žaidimų pokalbių kanalus. Šių erdvių žvalgai ir šnipai dar neišmoko kontroliuoti“, - pasaulinio sekimo peripetijas apibendrino pašnekovas.

Garsiausi pastarojo laikotarpio šnipų skandalai

2014 m.

Liepos pradžioje šnipų skandalas supurtė Vokietiją. Čia buvo sulaikytas galimai JAV naudai šnipinėjęs Federalinės žvalgybos pareigūnas. Netrukus dėl analogiškų įtarimų suimtas ir Vokietijos krašto apsaugos ministerijos darbuotojas.

Rugsėjis. Rusijos Federalinio saugumo tarnybą sulaikė galimai šnipinėjimu užsiėmusį Estijos pilietį Estoną Kochverą.

Spalis. Lenkija sulaikė Rusijos naudai šnipinėjusį karininką ir Rusijos bei Lenkijos pilietybę turintį teisininką.

Lapkritis. Kirgizijos teisėsauga, įtariant šnipinėjimu, sulaikė Vyriausybės tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vadovą Altynbeką Muralijevą.

Gruodis. Sulaikytas Lietuvos karinių oro pajėgų karininkas, įtariant šnipinėjus Rusijos naudai.

2015 m.

Sausis. Niujorko valstijos prokuratūra pranešė sulaikiusi Rusijos pilietį, banko darbuotoją Jevgenijų Buriakovą. Jam pateikti įtarimai nelegalia veikla Rusijos naudai.

Kovas. Čekijos saugumo pareigūnams įtarus, kad trys Rusijos diplomatai užsiima šnipinėjimu, pastarieji turėjo palikti šalį.

Gegužė. FST informavo, kad Maskvoje sulaikytas Lietuvos šnipas.

2016 m.

Vasaris. Rusijos specialiosios tarnybos sulaikė Estijos pilietį Raivo Susį. Netrukus jis buvo nuteistas už šnipinėjimą, tačiau 2018-aisiais grįžo namo, Rusijai grąžinus jų šnipą - Artiomą Zinčenko.

Gegužė. FSB Sankt Peterburge sulaikė „Estijos nepilietį“ Arseną Mardaleišvilį, kuriam buvo pareikšti kaltinimai šnipinėjimu.

2017 m.

Gegužė. Frankfurto prie Maino (Vokietija) policija sulaikė šveicarą, galimai vykdžiusį žvalgybą trečiųjų šalių naudai.

Birželis. JAV kaltinimai šnipinėjimu Kinijos naudai buvo pateikti buvusiam CŽV karininkui Kevinui Melori.

Spalis. Baltarusijos VSD sulaikė Ukrainos krašto apsaugos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos karininką Pavelą Šaroiko. Baltarusių teigimu, ukrainietis „subūrė agentūrinį tinklą ir vykdė žvalgybą politinėje - karinėje sferoje“.

Gruodis. Maskvos teismas leido suimti šnipinėjimu apkaltintą Norvegijos pilietį Frudę Bergą. Latvijos saugumo policija pranešė, kad suimtas Juris Stilvė, galimai veikęs Rusijos naudai.

2018 m.

Balandis. JAV prašymu, Belgijoje buvo sulaikytas Kinijos liaudies respublikos Vidaus saugumo ministerijos darbuotojas. Asmuo buvo kaltinamas pramoniniu šnipinėjimu ir prekybinių paslapčių vagyste.

Gegužė. Net keturiems Prancūzijos krašto apsaugos ministerijos išorės saugumo valdybos pareigūnams buvo pareikšti kaltinimai šnipinėjimu. Žiniasklaidos teigimu, prancūzai veikė Kinijos naudai.

Liepa. JAV, įtarus šnipinėjimu, buvo sulaikyta Rusijos Federacijos pilietė Marija Butina.

Spalis. Kaimyninėje Latvijoje, pareiškus kaltinimus veikus Rusijos naudai, buvo suimtas garbingo amžiaus pilietis Olekas Burakas, žinomas kaip vienas geriausių respublikos ginklų specialistų.

Lapkritis. Austrija sulaikė buvusį kariškį. Įtariama, kad jis rinko informaciją, kurią teikė Rusijai.