Smurtas pasmerktas, bet tęsiasi toliau

Mianmaro kariuomenė vasario 1 d. užgrobė valdžią ir sulaikė de facto lyderę Aung San Su Kji (Aung San Suu Kyi), prezidentą Vin Mjintą (Win Myint) ir kitus išrinktos civilinės vyriausybės narius. Po karinio perversmo šalyje įsiplieskė tūkstantiniai protestai, kuriuos saugumo pajėgos bando numalšinti smurtu.

Mianmaro kariškiai savo žingsnį aiškino plataus masto klastojimais per praėjusių metų lapkritį vykusius rinkimus. Kariškiai sudarė naują ministrų kabinetą.

Šeštadienį saugumo pajėgoms apšaudžius protestuotojus, Mianmare žuvo mažiausiai 107 žmonės.

„Tai visiškai pasibaisėtina ir, remiantis mane pasiekusia informacija, siaubingai daug žmonių buvo nužudyti visiškai be priežasties", - sakė JAV prezidentas.

Šeštadienio žudynės įvyko po to, kai chunta Ginkluotųjų pajėgų dienos proga surengė didelį karinį paradą.

ES aukų pareikalavusį smurtą taip pat pavadino nepriimtinu. „Mianmaro kariuomenė nešventė, o vakar dieną pavertė siaubo ir gėdos diena", - pranešime apgailestavo ES diplomatijos vadovas Chosepas Borelis (Josep Borrell).

Iš viso Mianmare nuo vasario 1 d. per protestuotojų ir saugumo pajėgų susirėmimus žuvo 459 žmonės. Tai vakar tviteryje pranešė Mianmaro pagalbos politiniams kaliniams asociacija.

Jos duomenimis, nuo vasario 1 d. sulaikyti 2559 šalies piliečiai.

Užvakar 12-os šalių gynybos ministrai, tarp kurių JAV, Jungtinės Karalystės (JK), Japonijos ir Australijos ministrai, pasmerkė Mianmaro kariuomenės mirtinos jėgos naudojimą prieš civilius.

Dvejopi standartai: Šiaurės Korėja nesupranta, kodėl jai draudžiamos raketos

Šiaurės Korėja praėjusią savaitę paleido naujo tipo taktinių, trumpo nuotolio balistinių raketų. Dėl šios priežasties Vašingtonas pareikalavo JT Saugumo Tarybos sankcijų komiteto susitikimo.

Penktadienį per komiteto susitikimą JAV paragino įvesti papildomas sankcijas ir sugriežtinti jau paskelbtų priemonių įgyvendinimą, Vašingtonui raketų bandymą pasmerkus kaip JT rezoliucijų pažeidimą, pranešė Džo Čol Su (Jo Chol Su), Šiaurės Korėjos Užsienio reikalų ministerijos generalinis direktorius tarptautinėms organizacijoms.

Jo teigimu, susitikimu „siekta paneigti mūsų valstybės teisę gintis", pareigūnas perspėjo, jog į tai bus atitinkamai atsakyta.

„Tai reiškia suverenios valstybės neigimą ir akivaizdžius dvejopus standartus, kuriuos JT Saugumo Taryba taiko, remdamasi JT rezoliucijomis - tiesioginiu JAV priešiškos politikos produktu", - teigiama pranešime, kurį paskelbė Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA.

„Nėra protinga tai, kad smerkiamos tik mūsų teisėtos gynybos priemonės, kai nemažai kitų valstybių pasaulyje paleidžia įvairiausias raketas, siekdamos didinti karinius pajėgumus", - teigė Šiaurės Korėjos pareigūnas.

Komentaras

Visais laikais pasaulio politikos realijos buvo tokios, jog vadinamos humanitarinės intervencijos vyksta tik ten, kur kažkam yra naudinga, o jeigu jokios naudos iš to negalima išpešti, tuomet dažniausiai niekas jokių pažeidimų arba nepastebi, arba apsiriboja kokiu nors „susirūpinimo" bei „apgailestavimo" pareiškimu.

Na, o Mianmaras yra Kinijos pašonėje, todėl iš šono susidaro įspūdis, kad revoliuciniai įvykiai ten prasidėjo ne šiaip sau. Galima įtarti, kad tai yra žaidimo dalis siekiant pakenkti Kinijos dominavimui regione. Jeigu Kinijos pašonėje vyksta koks nors chaosas ar betvarkė, tai Jungtinėms Valstijoms nuo to tik geriau. Mes šiandien tą ir matome: amerikiečiai su Vakarais išreiškia „susirūpinimą", o štai Rusijos gynybos ministerija ten siunčia savo atstovą ir Mianmaro valdžia viešai demonstruoja džiaugsmą dėl šio įvykio. Kitaip sakant, matome diametraliai priešingus interesus bei reakciją, viskas vyksta ne karinės priešpriešos režimu.

Žinoma, tokie revoliuciniai „fokusai" labai priklauso ir nuo regiono. Vienas dalykas, tai sukuria štai tokį chaosą kur nors Afrikoje, o visai kas kita tai daryti potencialaus priešininko pašonėje. Galime tai palyginti su Ukraina: amerikiečiai remia Ukrainą, bet pradėti rimtą karinę operaciją prieš Donbaso separatistus jie tikrai nesiryš - tai jau būtų visiškai kitokio lygmens priešprieša. Arba prisiminkime, kaip jie parėmė kroatus Balkanų karuose, nors ten tiesioginės grėsmės jiems nebuvo.

Todėl prognozuoti, kad Mianmare gali būti tiesioginių tarptautinės bendruomenės įsikišimų neverta, nes tai susiję su Kinijos kaimynyste. Niekas neabejoja dėl to, kad prieš opoziciją vykdomos represijos ar žmogaus teisių pažeidimai. Tačiau tie pažeidimai visada pastebimi pasirinktinai: ten, kur reikia ir kada reikia. Pavyzdžiui, prisiminkime Saudo Arabijos, kurią būtų labai sunku pavadinti demokratine valstybe, atvejį - paėmė ir sukapojo žmogų tiesiog ambasadoje, be to, kasdien bombarduoja kaimyniniame Jemene civilius, bet tas princas juk nekaltas, viskas įvyko netyčia, niekas nieko blogo nenorėjo. Akivaizdu, jog visur egzistuoja dvejopi standartai - niekas nieko nedaro ir artimiausiu metu neketina daryti vardan kažkokių humanitarinių idealų ar demokratijos. Viską lemia interesai ir galimybės. Vienas dalykas, kai Amerika buvo savo galybės pike apie 1990-uosius, o kitas dalykas - dabar. Reikia žiūrėti, kaip reaguos gyventojai, kokie yra ištekliai ir t.t. Bet tikrai niekas ten pernelyg nesirūpins žmogaus teisėmis ar demokratija.