Skirtingi buvusių socšalių lyderių vaikų likimai

Monika Jaruzelska

Paskutinis socialistinės Lenkijos vadovas (vadovavo Lenkijai 1981-1990 m.), armijos generolas Voicechas Jaruzelskis (Wojciech Jaruzelski) mirė 2014 m. sulaukęs 90 metų. Prieš mirtį buvęs prezidentas susivaidijo su žmona Barbara, kuri jį apkaltino seksualiniu ryšiu su 50-mete slauge Malgožata. Barbara pasisamdė advokatą, surinko reikiamus dokumentus ir padavė skyryboms. Sunku suprasti, ar išties 90 metų politikas buvo mitrus lovelasas net sėdėdamas invalido vežimėlyje, ar įsismarkavo generolo žmonos vaizduotė. V.Jaruzelskis netrukus mirė.

Jų vienintelė dukra pagal specialybę yra psichologė. 10-ojo dešimtmečio pradžioje ji įkūrė populiarų madų žurnalą „Tavo stilius", skirtą mados tendencijoms, kuriame publikavo patarimus merginoms apie drabužius, šukuosenas ir kosmetiką, bendradarbiavo su kitais leidiniais moterims ir iki šiol yra žinoma ir paklausi Lenkijoje mados ir stiliaus specialistė. Nuo 2013 m. Monika aktyviai reiškiasi kaip rašytoja, yra išleidusi autobiografinę knygą „Towarzyszka Panienka" ir keletą jos tęsinių. Monika Jaruzelska augina sūnų, 16-metį Gustavą.

Niku Čaušesku

Genčos kapinėse Bukarešte prie kuklaus antkapio Nikui Čaušesku, 1989 m. sušaudyto visagalio Rumunijos diktatoriaus Nikolajės Čaušesku sūnui, visada būna padėta šviežių gėlių. Niku buvo klasikinis pleibojus: siaubingai mokėsi, mėgo išgerti ir merginų draugiją.

Rumunijos diktatorius svajojo, kad sūnus Niku taps jo įpėdiniu ir visaip bandė jį stumti į partinę veiklą, nors pats Niku ypatingo potraukio vadovaujamam darbui visiškai nejuto. Jis nepasižymėjo ypatingais talentais, užtat niekada neatsisakydavo palėbauti su jaunomis moterimis. Tapęs Rumunijos komunistų partijos vykdomojo komiteto nariu ir pradėjęs eiti Sibiu provincijos gubernatoriaus pareigas, jis jau nuo ryto pradėdavo „vaišintis", o apie pietus, kaip liudijo pavaldiniai, jau sunkiai apversdavo liežuvį. Buvusio prezidento sūnaus sekretorės keitėsi vos ne kas mėnesį ir buvo viena jaunesnė ir gražesnė už kitą. Nuvertus Nikolajės Čaušesku režimą, Niku buvo nuteistas 20 metų kalėti, bet atsėdėjo tik trejus metus dėl sveikatos būklės. 1996 m. Niku mirė būdamas vos 45-erių.

Sonja Honeker

Kaip žinoma, buvęs Rytų Vokietijos lyderis Erikas Honekeris (Erich Honecker), žlugus VDR, pusę metų gulėjo kalėjimo ligoninėje, buvo paleistas į laisvę dėl sveikatos būklės, su žmona persikėlė į Čilę pas dukrą ir 1994 m. mirė emigracijoje. Jo žmona Margot (buvusi VDR švietimo ministrė) mirė ten pat, Santjage, pergyvenusi vyrą 22 metais. Dabar urnos su Honekerių palaikais yra saugomos draugų namuose, o dėl laidojimo vyksta aršūs ginčai.

Eriko dukra, 67 metų Sonja Honeker, ir buvusio VDR vadovo anūkas, 45-erių Robertas Janjesas (Roberto Yanez) (jos sūnus iš santuokos su emigrantu iš Čilės, pabėgusiu nuo A.Pinočeto režimo ir gyvenusio socialistiniame Berlyne), niekaip negali susitarti. Sonja nori tėvų palaikus romantiškai išbarstyti virš Ramiojo vandenyno, kad jų pelenai ištirptų jūros vandeny. O Robertas nori močiutės ir senelio urnas palaidoti Rytų Berlyne. Tačiau 2018 m. Berlyno Senatas nesutiko leisti, kad Honekerių palaikai ilsėtųsi socialistų memoriale Centrinėse Frydrichsfeldės kapinėse, kur yra palaidoti ir kiti garsūs socialistų veikėjai, kaip Roza Liuksemburg (Rosa Luxemburg) ir Karlas Lybknechtas (Karl Liebknecht). Formalus pretekstas yra toks: kapinės yra jau tik architektūros paminklas, ten niekas nelaidojamas nuo 1989 m. Vis dėlto Robertas, parašęs apie save knygą „Aš buvau paskutinis VDR pilietis", žada siekti teisingumo. R.Janjesas-Honekeris užsidirba gyvenimui tapydamas paveikslus, spausdindamas lyrinių eilėraščių knygas ir yra žinomas Čilėje kaip neblogas muzikantas. Sonja iki pensijos dirbo gydytoja privačioje ligoninėje ir ne itin mėgo bendrauti su pašaliniais žmonėmis. Užtat parduotuvės, kurioje produktus paprastai perkasi 68 metų Sonja, pardavėjai su malonumu dalijasi informacija: Eriko Honekerio dukra visada atsisako pirkinio, jei pasirodo, kad prekė yra pagaminta Vokietijoje arba Rusijoje. Ir net kai per televiziją rodomi reportažai iš Rusijos ar Vokietijos, Sonja nedelsdama perjungia kanalą.

Liudmila Živkova

Nusenęs Bulgarijos liaudies respublikos prezidentas Todoras Živkovas atsėdėjo 6 metus namų arešte, 1996 m. atgavo laisvę ir po poros metų mirė. Prezidento dukra Liudmila aktyviai dalyvavo politikoje, nuo 1975 m. iki 1981 m. ėjo ministro rango Kultūros ir meno komiteto pirmininkės pareigas, buvo Liaudies susirinkimo deputatė, Bulgarijos komunistų partijos centro komiteto politinio biuro narė. 1981 m. liepos 21-ąją ji staiga mirė ištikus insultui. L.Živkovos kūnas buvo rastas vyriausybinės vilos baseine. Jos vardu buvo pavadintas bulvaras Sofijoje, bet 1990 m. šis nutarimas atšauktas.

Ji paliko du vaikus - Eugeniją ir Todorą, kurių susilaukė su skirtingais vyrais. Kaip klostosi Todoro likimas, neaišku, o štai Eugenija padarė visai sėkmingą karjerą. 1991 m. ji įkūrė mados namus „Ženi Style", kuriems sėkmingai vadovauja ir šiandien; tai ji sukūrė uniformas Bulgarijos stiuardesėms. Nuo 2001 iki 2009 m. Eugenija dalyvavo politikoje - tapo Bulgarijos Liaudies susirinkimo deputate, bet jokiai partijai nepriklausė. 2007 m. buvusio prezidento anūkė buvo išrinkta į Europos Tarybos parlamentinę asamblėją.

Vladimiras Živkovas

Todoro Živkovo sūnus Vladimiras (suprantama, pavadintas
V. Lenino garbei) tėvui primygtinai reikalaujant įsitraukė į politiką, bet ypatingo entuziazmo nerodė. Tėvo mėginimai prastumti jį į valdžią baigėsi be norimų rezultatų. Nuo 1983 iki 1989 m. Vladimiras dirbo Bulgarijos vyriausybės Kultūros komiteto pirmininko pavaduotoju, bet darbe pasirodydavo retai. Užtat labai mėgo triukšmingas vaišes ir dievino įvairiausius nuotykius. Apsvaigęs nuo alkoholio dažnai prarasdavo savitvardą ir net mušdavo žmoną. Ši, nepajėgdama kovoti su įniršusiu sutuoktiniu, bėgdavo iš namų pas tėvus ir skųsdavo vyrą Bulgarijos KGB.

Nepatikrintais duomenimis, V.Živkovas po revoliucijos nustojo piktnaudžiauti svaiginamaisiais gėrimais ir ėmėsi verslo - įsteigė kelis komercinius bankus. Vėliau jis dvejus metus ėjo Bulgarijos prezidento Georgijaus Pyrvanovo finansų patarėjo pareigas. Šiuo metu V.Živkovui - 68-eri, ir jis nėra linkęs atkreipti į save publikos dėmesio.

Zoja Čaušesku

Nikolajės Čaušesku dukra pagal išsilavinimą buvo matematikė, niekada nesidomėjo politika, užtat mėgo prabangą ir puikiai gebėjo leisti pinigus: kolekcionavo aukso papuošalus, antikvarinius baldus, o jos spintos buvo prikimštos garsiausių prancūzų dizainerių drabužių.

Žlugus tėvo režimui, Zoja atsėdėjo kalėjime aštuonis mėnesius, o išėjusi į laisvę persikėlė į mažą vyro, profesoriaus Mirču Opriano butuką, nes visas jos turtas, įskaitant prabangų namą, buvo konfiskuotas. Sutuoktiniai negalėjo rasti darbo, ir buvusio diktatoriaus dukra buvo priversta rinkti tuščius butelius. M.Oprianas pasiaukojamai prižiūrėjo spindesį praradusią „Rumunijos princesę" , nekreipdamas dėmesio į jos nervų priepuolius ir depresijas ir bandė priversti žmoną mesti rūkyti. Nepavyko. 57 metų Zoja 2006 m. mirė nuo plaučių vėžio.

Valentinas Čaušesku

Šiandien Valentinui yra 72 metai, po revoliucijos jis devynis mėnesius praleido kalėjime, o išėjęs į laisvę įsikūrė Bukarešte, kur gyvena ir dabar. Paskutinis likęs gyvas didžiojo diktatoriaus vaikas neduoda interviu ir nesirodo viešuose renginiuose, gyvena labai uždarai. Vyriausiasis N.Čaušesku sūnus tėvui valdant vadovavo futbolo klubui, nors pagal išsilavinimą yra branduolinės fizikos specialistas. Įvairios partijos kelis kartus ketino kelti Valentino kandidatūrą į prezidentus, bet jis visada atsisakydavo.