1 nuotr.Paryžiaus prokuratūros teigimu, žurnalistas Erikas Zemuras (Eric Zemmour) yra kaltas dėl to, kad rugsėjo 28 d. pasakytoje kalboje „viešai įžeidinėjo dėl kilmės, priklausymo ar nepriklausymo tam tikrai etninei grupei, tautai, rasei ar religijai" ir esą „viešai skatino diskriminaciją, neapykantą ar smurtą". Tyrimas buvo patikėtas BRDP (Brigade de Répression de la Délinquance faites aux Personnes) - Prancūzijos institucijai, atsakingai už kovą su „neapykantos", t.y. ideologiniais, nusikaltimais.
Taigi, koks yra E.Zemuro „nusikaltimas"? Rugsėjo 28 d. savo kalboje Dešiniųjų konvente E.Zemuras pasmerkė šliaužiančią Prancūzijos islamizaciją ir etninį prancūzų išstūmimą, kurį vykdo Afrikos ir musulmonų imigrantai.
Nors Prancūzijoje jau daugelį metų uždrausta atlikti statistinius tyrimus pagal etninę priklausomybę, rasę ar religiją, neoficialūs tyrimai rodo, kad Prancūzijoje gyventojų, kilusių iš juodosios Afrikos ar Mahrebo, dalis sudaro daugiau nei penktadalį visų piliečių (įskaitant pirmąją, antrąją ir trečiąją kartas). Paryžiaus priemiesčiuose daugiau nei pusė civiliniame registre įregistruotų žmonių turi islamišką vardą. Tačiau Prancūzijoje viešas šių duomenų pateikimas laikomas „neapykantos nusikaltimu". Kitaip tariant, negalima kalbėti apie Prancūzijos gyventojų antropologinius pokyčius, o jei ir kalbama, tai galima pateikti tik teigiama prasme.
Dabar E.Zemuras įtrauktas į Paryžiaus įtariamųjų registrą. Be to, dienraščio „Le Figaro", kuriame E.Zemuras dirba nuo 1996 m., žurnalistų profsąjunga viešai pareikalavo nutraukti jo sutartį ir surinko daugiau kaip 400 parašų prieš kolegą, nes esą „didžioji dauguma „Le Figaro" žurnalistų nenori būti siejami su šiomis provokacijomis", teigiama profsąjungiečių pareiškime.
Italijoje tokia ideologinė pozicija kol kas nėra uždrausta įstatymu. Tačiau pastarojo meto pokyčiai, ypač senatorės Lilianos Segre inicijuota ir buvusio ministro pirmininko Džiuzepės Kontės (Giuseppe Conte) palaikoma tyrimo komisija dėl „neapykantos kalbos", taip pat neseniai „AGCom" ir „Ordine dei Giornalisti" paskelbti dekretai ir ketinimų deklaracijos rodo, kad bus greitai perimtas Prancūzijos modelis, pagal kurį numatoma išplėsti tokių „nusikaltimų", susijusių su mintimis, skaičių ir rūšį bei sugriežtinti bausmes už tuos nusikaltimus, kurie jau numatyti baudžiamajame kodekse.
