1 nuotr.Olandų specialistai kol kas negali įvardyti radioaktyviųjų dalelių, kurių koncentracijos padidėjimas buvo užfiksuotas Šiaurės Europoje, kilmės šalies. Tai sekmadienį pareiškė Nyderlandų nacionalinis sveikatos apsaugos ir aplinkos institutas.
Birželio 26 d. Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos Parengiamosios komisijos Tarptautinė stebėsenos sistema pranešė, kad birželio 22-23 dienomis virš Šiaurės Europos ji užfiksavo cezio-134, cezio-137 ir rutenio-103 izotopų koncentracijos padidėjimą.
Nyderlandų nacionalinis sveikatos apsaugos ir aplinkos institutas atliko apskaičiavimus, kad nustatytų šių radionuklidų šaltinį. Apskaičiavimai rodo, kad jie „pasiekė Skandinaviją iš Rusijos vakarinės dalies pusės“. „Bet tiksliau nustatyti šaltinį neįmanoma dėl ribotos duomenų apimties, - pabrėžė instituto atstovai. – Šiuo metu kilmės šalis negali būti įvardyta“.
Penktadienį žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, jog birželio pradžioje Švedijos, Norvegijos ir Suomijos branduolinės ir radiacinės saugos institucijos užfiksavo atmosferoje virš Šiaurės Europos vadinamosios „reaktorių kilmės“ radioaktyviųjų izotopų koncentracijos padidėjimą. Rusijos koncerno „Rosenergoatom“ atstovai tą pačią dieną pareiškė, kad šalies šiaurės vakaruose esančios Leningrado ir Kolos atominės elektrinės dirba įprastu režimu, o radiacinė situacija jose yra normali.
Šiaurinėje Europos dalyje nustatyti nedideli dirbtinių radionuklidų kiekiai ore pavojaus žmonių sveikatai nekelia
Radiacinės saugos centras informuoja, kad šiaurinėje Europos dalyje nustatyti nedideli 60Co, 103Ru, 134Cs ir 137Cs dirbtinių radionuklidų kiekiai ore. Šiuo metu bandoma nustatyti, iš kur po Europą pasklido šių radionuklidų, tačiau dėl labai mažos jų koncentracijos ore tai padaryti yra sudėtinga. Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) atstovas informavo, kad nėra atmetama incidento civiliniame branduoliniame objekte galimybė. Šiaurinėje Europos dalyje nustatyti radionuklidų kiekiai ore yra maži ir pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai nekelia.
Šiuo metu radiacinis fonas Lietuvoje yra nepakitęs. Apie bet kokius radiacinio fono pakitimus Lietuvoje gyventojai bus nedelsiant informuojami.
D. Kreivys klausia, ar Lietuvoje veikia radiacinio monitoringo stotys ir infrastruktūra
Baltijos regione prieš tris dienas užfiksavus padidėjusią radioaktyviųjų izotopų koncentraciją Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Dainius Kreivys kreipėsi į Lietuvos radiacinės saugos centrą, klausdamas, ar Lietuvoje veikia radiacinio monitoringo stotys ir infrastruktūra.
Birželio 26 d. Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija (CTBTO) pranešė, kad Švedijoje veikianti radiacijos lygio matavimo stotis užfiksavo Baltijos regione padidėjusią radioaktyviųjų izotopų koncentraciją. Kaip teigė CTBTO, buvo pastebimas radioaktyviųjų izotopų, susijusių su branduolinio skilimo reakcijomis, koncentracijos padidėjimas. Radiacijos lygio padidėjimas buvo pastebimas dalyje Baltijos jūros, Baltijos valstybėse, Švedijos pietuose, dalyje Danijos, Suomijos ir Rusijos šiaurės vakarinėje dalyje ties Sankt Peterburgu.
„Ši informacija yra labai rimta. Kyla klausimas, kodėl švedai pirmieji nustatė pakilusį radiacijos lygį, nors šios radiacijos kilmės šaltinis, kaip teigia Nyderlandų ekspertai, buvo Vakarų Rusijoje. Ar mūsų radiacinio monitoringo stotys ir infrastruktūra veikia? Tai yra žmonių sveikatos ir nacionalinio saugumo klausimas. Be to, greitu metu planuojama paleisti Astravo atominę elektrinę (AE), kurioje artimiausiu metu į reaktorių turėtų būti pradedamas krauti branduolinis kuras, o vykdant šią procedūrą atsiras branduolinių nuotekų tikimybė. Būtent toks pastarosiomis dienomis fiksuotas radiacijos lygio padidėjimas gali ar galėjo atsirasti dėl kuro krovimo Astravo AE. Labai svarbu išsiaiškinti šiuos klausimus ir šio incidento šaltinį – kuriame konkrečiame civiliniame branduoliniame objekte atsitiko šis incidentas“, – teigė D. Kreivys.
