Europa skęsta kovidinėse vakcinose

Kodėl taip taškomi pinigai? Kodėl negalima vakcinų atsisakyti? Kam mokėti pinigus už prekę, kurios niekam nereikia? Kur ekonominė logika? Ar vakcinas centralizuotai užsakiusi ir pirkimo sutartis sudarinėjusi Europos Komisija (EK) vadovavosi kažkokia kita logika? Tokie klausimai kibžda ne tik antivakserių, bet ir pasiskiepijusių galvose. Mat valstybes lėšas reikėtų taupyti nepaisant požiūro į skiepus.

Suvaržė išankstinės sutartys

Šiuo metu Lietuvoje, Ekstremalių sveikatos sutrikimų centre dar saugoma daugiau nei 2 milijonai dozių, kurių galiojimo terminas - du mėnesiai ar šiek tiek mažiau. Mažai tikėtina, kad 2 milijonai gyventojų per pastaruosius dvejus mėnesius ypač užsimanytų skiepytis. Todėl dozės bus arba padovanotos kitoms šalims, arba, pasibaigus galiojimui laikui, sunaikintos.

Šiemet Lietuva jau padovanojo apie 100 tūkst. vakcinos dozių Salvadoro Respublikai ir 607 tūkst. dozių Uzbekistano Respublikai. O iš viso per pandemiją yra padovanojusi daugiau nei 1,8 milijonus dozių. Vietnamui, Taivanui, Tadžikistanui, Sakartvelui, Armėnijai, ir t.t.

SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė yra viešai sakiusi, kad Lietuva negali atsisakyti pirkti jai rezervuotų vakcinų. O kodėl negali? Nes tokios galimybės nenumatė sutartys, kurias sudarė EK, centralizuotai užsakydama dar nesukurtas vakcinas. Lietuvos tuometinė vyriausybė, pritarusi, kad vakcinos būtų perkamos centralizuotai, per EK, ketino vakcinoms išleisti ne daugiau 100 mln. eurų.

Konvejeris sukasi

Pandemija, prasidėjusi Kinijoje, sukėlė europiečiams tokią didžiulę paniką, kad ES šalių vyriausybės galvojo ne apie būsimų vakcinų kainas, bet kad tik greičiau jos būtų sukurtos ir nupirktos. Ir kuo daugiau. Todėl net dabar, 2023 metais murkdomės visiškai nereikalingų, valstybių biudžetams nuostolingų vakcinų srautuose. Kai finansiškai išlošia tik vakcinų gamintojai.

Europos Audito Rūmų duomenimis, ES, pradėjusi įgyvendinti vakcinų nuo COVID-19 strategiją, iki 2021 m. pabaigos jau buvo pasirašiusi 71 milijardo eurų vertės sutarčių, pagal kurias užsitikrino 4,6 milijardo dozių. Iš šio skaičiaus Lietuva per Europos Komisiją užsisakė 13 mln. dozių. Europos Komisija skyrė 2,15 milijardo eurų išankstinėms vakcinų pirkimo sutartims finansuoti, o ES šalys-narės skyrė 750 mln. eurų. Iš viso vakcinų pirkimo biudžetą sudarė 2,9 milijardai eurų. Iki 2021 m. pabaigos ES valstybėms-narėms pagal jų gyventojų skaičių buvo perduota 952 milijonai vakcinos dozių, o 80 proc. suaugusiųjų buvo visiškai paskiepyti.

Milijardai farmacininkams

Anot Europos Audito Rūmų, imtasi priemonių, kad vakcinų kūrimo laikas sutrumpėtų nuo 10-15-os metų iki 12-24 mėn. Pradiniame vakcinų užsakymo krepšelyje buvo užsakyta 2225 milijonai dozių.

Daugiausia dozių užsakyta iš „Pfizer/BioNTech". 2022/2023 m. krepšelyje irgi dominuoja „Pfizer/BioNTech" gamybos vakcina.

Europos Komisija 2021 m. gegužę su šiuo gamintoju pasirašė sutartį dėl 900 milijonų dozių 2022 ir 2023 metams. Su galimybe užsakyti dar 900 milijonų dozių.

Būtent šias „Pfizer/BioNTech" dozes Lietuva dabar ir dovanoja, ir naikina! Iki šių metų pradžios iš viso buvo sunaikinta 1,43 milijonai dozių. Net ir tuo atveju, jei skaičiuotume, kad 1 dozės kaina - apie 10-15 Eur, Lietuvai jau teko be jokios naudos supleškinti apie 14,3-21,4 milijono eurų. Šiemet pleškiname milijonus toliau.

O kiek iš tikrųjų kainavo skirtingų gamintojų vakcinos - visuomenė nežino. Nes pirkimo sutartys, gamintojų sudarytos su Europos Komisija, yra konfidencialios.

Komentuoja europarlamentaras Stasys JAKELIŪNAS:

Čia yra problema, kad Europos Komisija priėmė nutarimą, kad kontraktų su farmacijos firmomis sudaryme atstovaus ES valstybes, o jos turėjo kitokio pasirinkimo galimybę tik penkias dienas. Suprantama, jos per tokį trumpą laiką nieko nepadarė. Todėl čia (dėl per gausaus vakcinų užpirkimo - aut. past.) pretenzijos Europos Komisijos vadovybei pirmiausiai. Taip, tuometinė Lietuvos vyriausybė turbūt padarė klaidų, bet didesnės yra Europos Komisijos vadovybės klaidos.

Kaip žinote, vakcinos turi ribotą galiojimo laiką ir apskritai daug žmonių net nenori tų produktų, pagamintų per COVID-19 pandemiją, vadinti vakcinomis. Bet čia yra jau kita tema. Aišku, kai tų produktų, vadintų vakcinomis, yra per daug, reikia kažką daryti. Arba naikinti - ir tai būtų akivaizdus pinigų išmetimas, arba dovanot kitoms šalims. Sprendžiama ir finansinė, ir politinė problema.

Tikrai reikia specialaus parlamentinio tyrimo dėl vakcinų pirkimo, tam tikslui Europos Parlamente įkurtas specialusis COVID-19 komitetas. Jis įkurtas ir mano iniciatyva, bet man buvo užblokuotas kelias ten dalyvauti. Būtent todėl, kad kėliau klausimus dėl Europos Komisijos pirmininkės Ursulos fon der Lejen (Ursula von der Leyen) sąryšio su farmacijos kompanijomis, dėl vakcinacijos propagandos, dėl viešų diskusijų apie galimą vakcinų žalą ribojimo.

Kėlėme tuos klausimus politinių grupių viduje, bet, matyt, jie nepasirodė kitiems Europos Parlamento nariams aktualūs, todėl mano paties politinė grupė (Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas) nepritarė mano kandidatūrai į specialųjį komitetą ir ją užblokavo... Dauguma Europos Parlamento narių, ir tai su dideliu apgailestavimu sakau, nepakankamai įsigilinę į vakcinų pirkimo, kontraktų sudarymo problemas.

Dabar vakcinos Lietuvoje išpilamos, dovanojamos, nes mums jų per daug, nes piliečiams vis mažiau norisi jas naudoti. Ir ačiū Dievui, kad nenaudoja, nes savaime kyla klausimų dėl pašalinio vakcinos poveikio ir ar iš viso dėl to skiepijimosi kokia nors nauda buvo sveikatai. Kad atsakytume į šį klausimą, reikia ilgalaikių ir įvairiapusių mokslinių tyrimų, o ar kas nors tokius tyrimus? Geriau jau masiškai naudoti produktą, kuris kelia riziką ir yra abejotinas?

EK ir farmacijos kompanijų komunikaciniuose pranešimuose jau buvo kalbama, kad reikės ne vieną kartą pakartotinai vakcinuotis, kad reikės apie 8-10 dozių kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui suleisti. Viena vertus, buvo akivaizdus farmacijos kompanijų interesas kuo daugiau parduoti savo produktų, nes kuo daugiau parduoda, tuo didesnis pelnas, o Europos Komisija dėl sunkiai suvokiamų priežasčių sutarė dėl tokių milžiniškų kontraktų ir iš anksto įsipareigojo vakcinas nupirkti. Kyla klausimas - kam tokių ilgalaikių kontraktų reikėjo? Kam Europos Komisija įsipareigojo keliems metams į priekį? Ar dėl kompetencijos stokos? Ar dėl aplaidumo, ar kitų dalykų?

Europos prokuratūra vykdo tyrimą dėl vakcinų, bet nežinome, kokie subjektai - institucijos ar pareigūnai yra šio tyrimo akiratyje ir dėl ko tiriama. Įtarimų dėl galimos korupcijos (parduodant ir perkant vakcinas - aut. past.) yra pakankamai daug, bet mažai yra Europos Parlamente žmonių, kurie kelia tuos klausimus dėl išleistų milijardų. Reikia didelio sambūrio, kuris keltų šiuos klausimus ir EP ir ES valstybių-narių nacionaliniuose parlamentuose. Jei vakcinavimo nuo COVID-19 ir vakcinų pirkimo problema nebus keliama, ši istorija bus greitai užmiršta karo Ukrainoje kontekste.