Vakarų sankcionuota rusiška nafta susidomėjo Šiaurės Afrikos šalys. Augančios importo apimtys privertė sunerimti Europos Sąjungą, kuri vykstančiuose procesuose įžvelgia Rusijai taikomų ribojimų apėjimą, informuoja „The Wall Street Journal".
Tarkim, 2021 metais įsigijęs apie 600 tūkst. barelių dyzelino, vien per pirmą šių metų mėnesį Marokas jau importavo 2 mln. barelių. „Kpler" analitikai prognozuoja, kad per vasarį į šalį bus įvežta dar 1,2 mln. barelių dyzelinių degalų. Tunisas, 2021 metais beveik nepirkęs rusiškos produkcijos, pastaraisiais mėnesiais dideliais kiekiais perka ne tik benziną ir dyzeliną, bet ir ligroiną bei plastmasių ir chemikalų gamybai naudojamą gazolį. Vien per sausį Tunisas iš Rusijos įsigijo 2,8 mln. barelių naftos produktų, vasario pirkimai turėtų siekti 3,1 mln. barelių. Susidomėjimas rusiška nafta ir jos produktais fiksuojamas Egipte, Libijoje ir Alžyre.
Tunisui ir Marokui padidinus rusiškos naftos importą tuo pat metu pradėjo augti ir jų pačių gaminamų naftos produktų eksportas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad sumaišiusios savo ir rusišką produkciją, Afrikos šalys užsiima jos reeksportu. WSJ teigimu, jeigu šie įtarimai pasitvirtins, taps aišku, jog Vakarams nepavyko išstumti rusiškos naftos iš pasaulinės ekonomikos.
Pasak vyriausiojo naftos klausimų „Kpler" analitiko Viktoro Katonos (Viktor Katona), jau akivaizdu, kad Šiaurės Afrikos šalių importuojamos naftos kiekiai ženkliai viršija jų realius poreikius. „Patikėkite, mes nepastebėjome, kad būtų prasidėjęs Magribo (Šiaurės vakarų Afrikos arabų šalių regionas) naftos perdirbimo pramonės renesansas", - pabrėžė jis.
Leidinys taip pat pateikė naftos produktų krovos iki vasario 5 d., kai įsigalėjo sankcijos, tačiau nebuvo uždraustas reeksportas, statistiką.
„Jeigu jūs net ir norėtume tai sureguliuoti, kaip tai padarytumėte? Jeigu krovinyje yra 51 proc. marokietiškos, o 49 proc. - rusiškos žaliavos, kaip jūs tai įvertintumėte?" - pasidomėjo Oksfordo energetinių tyrimų instituto Naftos tyrimų skyriaus vadovas Andreas Ekonomu (Andreas Economou).
Šiaurės Afrikos uostai, WSJ teigimu, tapo idealia rusiškos sankcionuojamos produkcijos reeksporto vieta, kadangi iš Baltijos jūros uostų plaukiantys laivai juos pasiekia beveik taip pat greitai, kaip ir europinius uostus.
Esama situacija leidžia Rusijai nesusidurti su papildomomis transportavimo išlaidomis, o jos laivynas „nestringa" ilguose reisuose į Aziją ir kitus atokesnius regionus.
Vyresnysis „Rystad Energy" viceprezidentas Chorchė Leonas (Jorge Leon) pabrėžė, kad išaugus rusiškos naftos importo į Šiaurės Afriką apimtims, iš rinkos buvo išstumti ankstesni šio regiono tiekėjai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Rusija savo naftą parduoda žemesnėmis kainomis.
Europos Sąjunga yra įsitikinusi, kad vėliau sankcionuojamos produkcijos reeksportas vyksta ir atgaline kryptimi - iš Europos į Rusiją. ES specialusis pasiuntinys sankcijų klausimas Deividas O‘Salivanas (David O'Sullivan) nurodė, kad Rusijos kaimynės netikėtai pajuto daugelio prekių, kurių tiesioginis importas iš Europos į Rusiją nutrūko, poreikį.