NATO įspėja

Dėl Rusijos dalinių judėjimo netoli Ukrainos sienos ir vis labiau pažeidinėjamo paliaubų susitarimo Donbaso konflikto zonoje NATO įspėja Maskvą dėl tolesnės padėties eskalacijos.

„NATO ir toliau rems Ukrainos suverenumą ir teritorinę neliečiamybę. Mes liekame budrūs ir toliau labai įdėmiai stebime padėtį", - Vokietijos laikraščiui „Welt" sakė NATO atstovas.

Anot jo, destabilizuojančios Rusijos priemonės kenkia pastangoms mažinti įtampą, kaip tai numatyta 2020 metų viduryje, tarpininkaujant ESBO pasiektame paliaubų susitarime.

Sąjungininkai balandžio 1 dieną 30-ies NATO ambasadorių lygiu susitiko aptarti dabartinės saugumo padėties prie Juodosios jūros, kalbėjo atstovas. Sąjungininkai, anot jo, yra sunerimę dėl plataus masto Rusijos karinio aktyvumo šalia Ukrainos. Taip pat nerimaujama dėl to, kad Rusija pažeidė 2020 metų liepos paliaubų susitarimą ir dėl to praėjusią savaitę žuvo keturi Ukrainos kareiviai, o vakar - dar du.

Nepatvirtintais pranešimais, Rusijos vyriausybė į pasienio regioną ir 2014 metais aneksuotą Krymą, be kita ko, permeta tankus. Vyriausybė Maskvoje kalba apie savigynos žingsnius. Pastaruoju metu smurtas Rytų Ukrainoje vėl išaugo.

Smurtas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę paragino NATO paspartinti Ukrainos narystės Aljanse planą, nes esą būtina tokį signalą parodyti Rusijai šiuo metu, kai regione kyla įtampa.

Savo „Twitter" paskyroje, besikreipdamas į NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą po to, kai jiedu kalbėjosi telefonu, V.Zelenskis teigė, kad Kijevas yra pasirengęs imtis gynybos reformų, kurių reikalauja Aljansas, prieš patvirtindamas Ukrainos narystės NATO veiksmų planą (MAP).

„Vien reformos Rusijos nesustabdys. NATO yra vienintelis būdas užbaigti karą Donbase. Ukrainos MAP būtų realus signalas Rusijai", - pareiškė V.Zelenskis.

Vakar Rytų Ukrainoje, kariuomenės duomenimis, per prorusiškų separatistų ataką žuvo du ukrainiečių kariai. Šios aukos parodo aštrėjančią padėtį separatistų kontroliuojamose teritorijose. Rusijos ir JAV atstovai taip pat aptarė padėtį, rusų naujienų agentūra TASS cituoja Rusijos užsienio reikalų viceministrą Sergejų Riabkovą.

Kijevas kaltina Rusiją, jau kelias savaites telkiant savo pajėgas pasienyje su Ukraina. Separatistai esą suintensyvino savo atakas prieš Ukrainos pajėgas prie demarkacinės linijos. Rusija karinėmis priemonėmis remia separatistus, o gyventojams separatistų kontroliuojamose teritorijose išduoda rusiškus pasus.

Karšta ir Arktyje

Jungtinės Valstijos labai atidžiai stebi Rusijos kariuomenės aktyvumą ne tik greta Ukrainos, bet ir Arkties regione, teigia Pentagonas.

„Akivaizdu, kad mes tai labai atidžiai stebime. Niekas nenori matyti Arkties militarizuotos", - tvirtino Gynybos departamento atstovas spaudai Džonas Kirbis (John Kirby).

Pasak Dž.Kirbio, JAV turi nacionalinio saugumo interesų Arktyje, o pats regionas yra svarbus tiek nacionaliniam saugumui, tiek ir kaip potencialus strateginis koridorius tarp Indijos ir Ramiojo vandenyno regionų, Europos ir JAV.

Be to, Arktis yra svarbi visoms su šiuo regionu besiribojančioms šalims ne tik dėl karinių priežasčių. Manoma, kad Arktyje glūdi didžiulės naftos ir gamtinių dujų atsargos, o dėl vertingų mineralinių išteklių klodų yra ne kartą kilę konfliktų.

„Rusija atnaujina sovietinius aerodromus ir radarus, stato naujus uostus ir paieškos bei gelbėjimo centrus, taip pat plečia savo branduolinių ir įprastų ledlaužių flotilę", - CNN citavo kitą Pentagono atstovą Tomą Kempbelą (Thomas Campbell).

T.Kempbelas teigė, kad Maskva plečia savo oro ir pakrantės gynybos sistemas svarbiose Arkties regiono dalyse.

Maskva mato grėsmę

Maskva gali išplėsti savo karines ir technines priemones kaip atsaką į grėsmes, kylančias dėl Jungtinių Valstijų bei jų sąjungininkių planų sukurti vidutinio ir trumpesnio nuotolio sausumos raketų arsenalą, perspėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

„Toliau įdėmiai stebėsime JAV ir jų sąjungininkių Europoje bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione praktines priemones, kuriomis kuriamas vidutinio ir trumpesnio nuotolio sausumos raketų arsenalas", - kalbėjo Rusijos diplomatė.

„Jokiu būdu neužtrenkiame durų dialogui, tačiau, atsižvelgdami į dabartinę situaciją, taip pat neatmetame, jog Rusija turės labiau susikoncentruoti į savo karines ir technines priemones, kaip atsaką į dėl raketų kylančias grėsmes", - sakoma Rusijos URM pareiškime.

Rusijos diplomatė atkreipė dėmesį į Pentagono pareiškimus, „kurie pastarąsias kelias savaites pradėjo skambėti vis dažniau", apie praktinius žingsnius kuo greičiau kuriant bei dislokuojant vidutinio ir trumpesnio nuotolio sausumos raketas įvairiuose pasaulio regionuose.

„Tuo metu nustatyta, kad pagrindinė užduotis Europos teritorijoje būtų smogti oro gynybos sistemoms ir pralaužti priešo gynybą, įvykus konfliktui su Rusija. Jungtinės Karalystės kariuomenė prisijungė prie šių absoliučiai priešiškų ir destabilizuojamų pareiškimų bei veiksmų. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad anglosaksų pareigūnai yra pasiryžę smogti tik gynybos priemonėms, kurios garantuoja Rusijos Federacijos saugumą, kilus karinės atakos grėsmei," - pirmadienį kalbėjo M.Zacharova.

Komentuoja saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius

Kadangi egzistuoja neblėstanti Vladimiro Putino svajonė padaryti Rusiją svarbiausiu pasauliniu žaidėju ir esminiu faktoriumi, todėl įvairūs kariniai veiksniai bei žaidimai raudona linija tęsiasi po visą pasaulį - ir Ukrainoje, ir Baltarusijoje, ir Arktyje, ir Sirijoje, ir Libijoje... Daugeliu atvejų toliau nuo namų esančiuose konfliktuose naudojamos privačios karinės struktūros, tokios kaip „Putino virėjo" organizuota grupė „Wagner".

Manau, dabar yra nebloga proga sureikšminti Rusijos vaidmenį pasauliniuose procesuose ir tam ypač padeda pandemijos kontekstas, kadangi Vakarams operatyviai ir efektyviai atsakyti Rusijai tiesiog „neprieina rankos". Kai tu darai konflikto eskalacijos žingsnį, visada prisiimi tam tikras rizikas, nes 100 procentų negali prognozuoti, koks bus atsakas. Paprasčiau tariant, spjaudamas kitam į veidą ar smogęs jam į ausį turi prognozuoti, o koks bus atoveiksmis? Ar jis išsigandęs pabėgs, ar nusišluostys ir vaidins, kad nieko nebuvo, o galbūt duos atgal? Juk taip visada elgiasi gatvės chuliganas, mėginantis įtvirtinti savo lyderystę.

Taigi, ir V.Putinas mėgina demonstruoti, kad bent tam tikruose regionuose ar srityse Rusija yra dominuojanti. Matyt, Kremliaus patarėjai jam pasakė, kad atgal jis negaus, nusišluostys ir suvaidins, kad nepastebėjo, arba padejuos - ai ai ai, kaip negerai daro...

Tokie žaidimai yra nemalonūs, bet ne fatališki, jeigu yra galimybė atsitraukti ir grįžti į išeities tašką, jeigu neperžengi vadinamojo dislokacijos arba negrįžtamojo taško. Tačiau jeigu pereisi tą tašką, tą rubikoną, tuomet atgal sugrįžti negalėsi - ypač tai aktualu autoritariniams režimams. Taigi, kol tie kariniai-strateginiai žaidimėliai minėto taško neperžengia, tai dar nieko baisaus. Bet taško peržengimas priklauso ne nuo vienos pusės - antra pusė taip pat reaguoja atitinkamai. Jeigu į Rusijos veiksmus bus ryškus NATO atsakas, ką darys Rusija? Kol ji gali atsitraukti, viskas tvarkoje, bet jeigu nesitrauks nei viena, nei kita pusė? Arba dar blogiau - jeigu viena pusė sugalvos duoti per ausį? Tokiu atveju politikai, ypač autokratai, papuola į spąstus - jie negali atsitraukti, nes bet koks žingsnis atgal pražudys jį patį, kadangi saviškiai jam galvą nuraus... Tuomet stabdžių nebelieka.

Tačiau vis dažniau pasigirsta, kad pasaulis juda globalaus konflikto link, naudojant letalinius ginklus. Vertinant tokio konflikto galimybes, jos nėra labai didelės - tai ten, tai ten pasišaudo, tai vėl kur nors įsiplieskia neramumai... Vis dėlto pati konfrontacija tarp Rytų ir Vakarų yra ryški. Ar ji gali išaugti iki globalaus masto? Niekas šiandien neatsakys, bet konfrontacija buvo ir bus, nes pasaulis vystosi per prieštaravimus.