1 nuotr.Rusiško plieno importas į Kiniją sumenko kartais. Europos Sąjunga leis narėms pačioms blokuoti dujų iš Rusijos pirkimą.
Plieno nebereikia
2023 m. sausio-spalio mėnesių suminis plieno pusfabrikačių tiekimas iš Rusijos į Kiniją metinėje išraiškoje sumažėjo 3,4 karto arba iki 658 tūkst. tonų. Piniginėje išraiškoje šios produkcijos eksportas susitraukė iki 300 mln. JAV dolerių. Tokią informaciją, remdamasis Kinijos Vyriausiąja muitinės valdyba, paskelbė „Komersant".
Smarkiai mažėjo ne tik plieno pusfabrikačių, bet ir kitos rusiškos juodųjų metalų produkcijos eksportas. Suminės apimtys sumažėjo tris kartus - iki 576 mln. JAV dolerių. Didžiąją rusiško plieno eksporto į Azijos šalį dalį sudarė plieno pramonėje naudojamos plokštės, rodo Kinijos institucijos duomenys.
Nuosmukis 2023 metais fiksuotas po 2022 metų eksporto augimo. Tuomet, reaguodamos į tarptautines sankcijas, Rusijos įmonės vykdė tiekimo diversifikaciją ir didino eksportą į kaimyninę šalį. Šiais metais augimo tendencija baigėsi.
2022 metais augo ne tik juodųjų, bet ir spalvotojų rusiškų metalų eksportas į Kiniją. Kiek anksčiau agentūra „Bloomberg" pranešė, kad susumavus praėjusių metų rezultatus paaiškėjo, jog Azijos šalis rusiško aliuminio importą padidino 93,88 proc. Ekspertai tokią augimo dinamiką buvo linkę sieti su Vakarų įmonių sprendimu paisyti Rusijai taikomų sankcijų ir atsiriboti nuo jos produkcijos.
Spręs pačios
ES parengė įstatymo projektą, leisiantį šalims pačioms blokuoti rusiškų dujų importą, remdamasis gautu dokumentu paskelbė „Financial Times" (FT).
Leidinys patikslino, kad įstatymo projekte numatyta suteikti ES narėms teisę drausti rusiškoms ir baltarusiškoms įmonėms įsigyti pajėgumus jų valdomuose dujotiekiuose ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminaluose. Aukštas ES valdininkas FT patikino, kad tokia priemonė leis europinėms energetikos įmonėms nutraukti sutartis su tiekėjais iš Rusijos be kompensacijų mokėjimo.
FT teigimu, iniciatyvos tekstą Europos Parlamentas turėjo patvirtinti gruodžio 8 d. Leidinys taip pat priminė, kad ES siūlo pratęsti dujų kainų stabilizavimo ir dujų vartojimo mažinimo priemones. ES šalių energetikos ministrai šį klausimą aptars gruodžio 19 d.
ES numačiusi galutinai iškastinio rusiško kuro atsisakyti iki 2027 metų. „Eurostato" duomenimis, trečiąjį 2023 m. ketvirtį rusiškos dujos sudarė 12 proc. nuo bendro į ES importuotų dujų kiekio. Nuo rusiškų dujų iki šiol priklausomos yra Austrija ir Vengrija. Lapkritį Rusija eksportavo į Europą rekordinį SGD kiekį - 1,75 mln. tonų. Pagrindiniais rusiškų SGD pirkėjais yra Ispanija ir Belgija.
