5 nuotr.Vakar Maskvoje mirė garsi Rusijos kino aktorė Liudmila Gurčenko. Šių metų rudenį ir Lietuvoje mėgstamai menininkei būtų sukakę 76-eri.
Informaciją apie menininkės mirtį patvirtino jos vyras Sergejus Seninas. Artistė paskutinę savo gyvenimo akimirką buvo namuose. Staiga moteriai pasidarė silpna. Iškviesti greitosios pagalbos medikai jau nespėjo pagelbėti - Rusijos žvaigždė buvo mirusi.
Praėjusią žiemą, išėjusi pasivaikščioti Maskvos gatvėmis, aktorė patyrė sunkią kelio sąnario traumą, buvo operuota. Iš ligoninės į namus L.Gurčenko sugrįžo tik kovo pradžioje.
Kai kurie Rusijos gydytojai vakar jau spėliojo, kad viena iš mirties priežasčių galėjo būti ir po operacijos prasidėjusios komplikacijos.
Skaudūs dešimtmečiai
L.Gurčenko gimė 1935 metų lapkričio 12 dieną Charkovo mieste. Išraiškingų veido bruožų mergina įstojo į garsųjį sąjunginį Kino meno institutą Maskvoje ir jau studijų metais debiutavo kaip kino aktorė.
Pirmasis jos vaidmuo buvo filme “Teisybės kelias” 1956 metais. Tais pačiais metais jaunai Liudmilai nusišypsojo laimė būti pakviestai vaidinti pas legendinį režisierių Eldarą Riazanovą.
Gavusi vieną pagrindinių vaidmenų filme “Karnavalo naktis” jauna aktorė iš Ukrainos pramoninio miesto tapo žinoma visoje Sovietų Sąjungoje.
Tačiau šis džiaugsmas ir svaiginanti šlovė buvo apgaulingi. Apie dvidešimt geriausių aktorės metų tuometinių sovietinio kino vadovų dėka L.Gurčenko prabėgo itin skaudžiai. Talentingai aktorei dažniausiai buvo skiriami tik antraplaniai vaidmenys.
Iki šiol Rusijoje apie šį menininkės karjeros tarpsnį aiškinama, esą taip su jauna žvaigžde buvo elgiamasi tarsi be jokių ypatingų nurodymų “iš viršaus”. Esą kaltas buvo vien atsakingų sovietinių meno valdininkų neprofesionalumas.
Bet tamsusis “antraplanis periodas” baigėsi. L.Gurčenko aukso fonde netrukus atsidūrė vaidmenys, sukurti filmuose “Žmogus iš niekur”, “Dviese stotyje”, “Dvidešimt metų be karo”, “Penki vakarai”, “Mumu”, “Meilė ir balandžiai”, “Mylima mechaniko Gavrilovo moteris” ir kt.
Vos per kelerius metus ji nusifilmavo ne tik keliuose tuometinės SSRS kino šedevruose, bet ir tapo kone mylimiausia milijoninės šalies aktore.
Aktorė itin įtaigiai suvaidino net bendrame SSRS, Prancūzijos ir Rumunijos miuzikle vaikams “Mama”, atskleisdama ir savo talentą dainuoti. Šioje smagioje juostoje Liudmilos partneris buvo muzikos ir kino garsenybė Michailas Bojarskis.
Užgrūdinta gyvenimo
Rusijos kino mėgėjai L.Gurčenko vadina “moterimi-fejerverku”, o jos netektį jau palygino su amerikiečių aktorės Elizabet Teilor (Elizabeth Taylor) mirtimi.
Beveik 100 vaidmenų kine atlikusi L.Gurčenko paskutinį kartą filmavosi 2006-aisiais. Praėjusiais metais paklausta, ar galėtų vaidinti toliau, jau garbaus amžiaus aktorė nė nemirktelėjo, o gal net ir pyktelėjo prieš tvirtai ištardama: “Taip”.
L.Gurčenko pagarsėjo ne tik savo įspūdingais vaidmenimis, visada dailia išvaizda, bet ir tvirtu charakteriu, beribiu pasiaukojimu kinui. Pavyzdžiui, filmuodamasi miuzikle “Mama”, kur teko ir šokti, ir čiuožti pačiūžomis, ir karstytis medžiais, aktorė patyrė labai sunkią traumą.
Sukandusi dantis, tačiau galbūt prisimindama du dešimtmečius iškęstą skriaudą, Liudmila iškart po miuziklo filmavimo tais pačiais 1977-aisiais sugebėjo nusifilmuoti dar keliose juostose.
Nuolatinė kova ne tik už savo kūrybos džiaugsmą ir laisvę, bet ir asmeninį gyvenimą L.Gurčenko labai užgrūdino. Puolantiems ji išmoko stipriai atkirsti ar, blogiausiu atveju, taikliai pašmaikštauti.
Aktorė buvo ištekėjusi penkis kartus. Vieną savo santuoką - su Rusijos estrados žvaigžde Josifu Kobzonu - ji yra įvardijusi kaip siaubingą gyvenimo etapą.
Nors šią aktorę iki mirties lydėjo galybė gandų, rusai pripažįsta, kad net būdama griežta Liudmila netapdavo geležinė.
Net rusų bulvarinė spauda, taip mėgusi aptarinėti kiekvieną L.Gurčenko žingsnį, jos asmeninio gyvenimo pokyčius, net ligas, vakar staiga tarsi nutilo. Milžiniška šalis į jau išėjusią žvaigždę bent dabar vieningai atsisuko su pagarba ir meile.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
