Rusai puola Lietuvą, prieš save stumdami bulgarą ir žydą

„Tai yra hibridinio karo, kuris kariaujamas prieš Lietuvą, finansavimas Lietuvos valstybės pinigais", - situaciją apibendrino Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas, ypatingas VSD įgaliotinis rusų klausimais, vienintelis nebijantis viešai save prisistatyti, Marius Laurinavičius. Anot jo, naujoji valdžia padarė viską, kad dėl šio atvejo niekam nereikėtų prisiimti asmeninės atsakomybės, o tai siunčia netinkamą signalą.

Savo ruožtu politikai jau svarsto papildomas priemones, kaip užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje. Dėl to labiausiai sunerimo Bulgarijos bei Izraelio ambasados, nes Lietuvos valdžia, kovodama su Rusija, kažkodėl labiausiai nuskriaudė bulgarą ir žydą.

Rusijos populiariosios kultūros atstovų, šlovinančių Kremlių ir Rusijos režimą, vykdančių dezinformacijos kampaniją atvežimas į Lietuvą yra hibridinio karo dalis - anot nepamainomo rusų eksperto M.Laurinavičiaus, ne veltui tokie koncertai visada pritaikomi prie Lietuvai svarbių datų - kaip ir šį kartą, kuomet F.Kirkorovo koncertas perkeltas į birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną.

„Hibridinis karas, kalbant paprastai, yra bandymas laimėti karą be šūvio - sukurti tokias sąlygas, kad valstybės, kurią norima atakuoti, visuomenės nariai prarastų norą arba galimybę priešintis", - aiškino M.Laurinavičius. Tam pasitelkiama dezinformacijos, psichologiniai, nusivylimo valstybe skatinimo būdai.

„Panašiai nutiko su Ukraina prieš Krymo okupaciją - galiausiai ji atsigavo ir pasipriešino, tačiau valstybė buvo sugriauta tiek, kad tuo momentu ji buvo labai silpna priešintis bet kokiai agresijai", - akcentavo jis.

Vis dėlto, anot M.Laurinavičiaus, Lietuvos visuomenė yra gerokai atsparesnė įvairioms Rusijos naudojamoms poveikio priemonėmis negu vidutiniškai Vakarai.

„Tai nereiškia, kad mes esame saugūs arba turime imunitetą nuo to, - pabrėžė M.Laurinavičius. - Būtent koncertai, kultūrinės priemonės, taip pat sportas tebėra didelė tos kampanijos dalis. Galime prisiminti VTB lygą, kur žaidė mūsų sportininkai. Dabar tą patį daro Kinija su Lietuvos krepšinio federacijos rėmimu, su Moterų krepšinio lygos rėmimu, su stadionu Marijampolėje, lenktynininko B.Vanago rėmimu".

Anot jo, tai - įprasti hibridinio karo elementai, kuriais siekiama išlaikyti Lietuvą kultūrinėje ir informacinėje priešiškos valstybės erdvėje, užtikrinti, kad Lietuva galutinai netaptų Vakarų kultūrinės ir informacinės erdvės dalimi. Taip siekiama legitimizuoti patį režimą.

Lygiai taip pat tai daliai visuomenės, kuri vaikšto į Kirkorovo koncertus, yra siunčiama tiek kultūrinė žinutė su dainomis, tiek propagandinė žinutė - puikiai žinome, kad tuose koncertuose vykdoma propagandinė, dezinformacinė veikla", - kalbėjo jis.

M.Laurinavičius nenorėjo spekuliuoti, kodėl dvi Rusijos atlikėjų pasirodymus Lietuvoje organizavusios įmonės - „Bravo events" ir „Mon voyage" atsidūrė atskirame sprendime negu kiti subsidijų sulaukę kultūros ir meno renginių organizatoriai.

„Man tai net nėra labai svarbu - vertinu tai iš hibridinio karo perspektyvos. (...) Man visiškai aišku, kad Lietuvoje ir toliau nėra supratimo, su kokiomis grėsmėmis mes susiduriame", - tvirtino jis.

M.Laurinavičiaus teigimu, siekiant išvengti panašių atvejų ateityje problemą reikia spręsti sistemiškai. Paprasčiausias būdas - į Lietuvą neįleisti Rusijos atlikėjų, koncertavusių Kryme: „Tai labai logiškas ir aiškus kriterijus, nes dėl Krymo yra taikomos sankcijos verslui, o koncertinė veikla yra lygiai tokia pati verslo dalis".

Be to, reikėtų signalo valdininkams - kad tokie atvejai nebus toleruojami.

Galiausiai, M.Laurinavičiaus teigimu, Lietuvai reikėtų masinių valstybės tarnautojų mokymų apie tai, kas yra hibridinis karas, kuo tai gresia, kaip jis kariaujamas. Analitikas pateikė pavyzdį: Švedija, kada baiminosi Rusijos kišimosi į rinkimus, apmokė beveik 6 tūkst. valstybės tarnautojų.

Penktadienį po Užsienio politikos koordinacinės tarybos susitikimo buvo iškeltas klausimas, ar nederėtų plėsti vadinamojo „juodojo sąrašo" dėl prieštaringai vertinamų Rusijos atlikėjų atvykimo į Lietuvą.

Prezidento užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė teigė, kad Lietuva sankcijų negali teikti be priežasties, o pastaruoju metu jos buvo įvestos tik su Baltarusijos režimu susijusiems atstovams ir įmonėms.

„Lietuva turbūt yra viena iš aktyviausių šalių, kurios kovoja su dezinformacija ir kuri labai aiškiai įvardija tuos dezinformacijos veikėjus ir atsakomuosius veiksmus. Sankcijos negali būti už nieką, jos turi turėti tam tikrą pagrindą", - sakė A.Skaisgirytė.

Savo ruožtu Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad svarstymai dėl „juodojo sąrašo" koregavimo tikrai vyksta.

„Kaip tik vakar ministerijoje subūrėme grupę, įvertinti būtent teisiniu požiūriu tokias galimybes. Suprantame, kad, nors muzikos skoniai gali labai skirtis, turime matyti aiškų teisinį pagrindą", - sakė ministras.

„Šalia to, manau, kad asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys Baltarusijos protestų malšinime, taip pat turėtų būti įtraukti į juoduosius sąrašus", - pridūrė G.Landsbergis.

Ministro teigimu, kriterijus „juodojo sąrašo" išplėtimui teikia migracijos departamentas, o Užsienio reikalų ministerija gali pateikti savo rekomendacijas.

Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis komentavo, kad tokio pobūdžio renginius reikėtų uždrausti, ir netrukus bus imtasi rimtesnių veiksmų.

„Iki kietųjų grėsmių mes, tikėkimės, neprieisime, bet minkštosios grėsmės ir yra pavojingiausios, todėl turime reaguoti. Dar praeitoje kadencijoje su Laurynu Kasčiūnu siūlėme sąrašą papildyti ir tokius „veikėjus" įtraukti, bet mums nelabai pavyko įtikinti Vyriausybės", - sakė Ž.Pavilionis.

Pasak jo, artimiausiu metu bus inicijuotas bendras Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) ir Kultūros komiteto posėdis ir bus tariamasi, kaip sukurti sistemą ir tokius atvejus valdyti. Bet kuriuo atveju jau aišku, kad visiems, kas lankėsi ar koncertavo Kryme, Lietuvoje nebus vietos.

Pasak nepriklausomo eksperto, kuris kaip visada nepanoro prisistatyti, labiausiai tai kirs per žmones, kurie augo sovietinėje visuomenėje, nes būtent jie, neturėdami jokių šansų išvykti į užsienius, rinkdavosi poilsį Kryme.