Protestai Europoje ties revoliucijos riba

Draudžia protestus

Vokietijos sostinės Berlyno policija vakar uždraudė organizuoti per pagrindinę Tiergarten gatvę dvejas eitynes, kuriose, anot organizatorių, turėjo dalyvauti 10 tūkst. žmonių. Taip pat neleista surengti Potsdamo aikštėje turėjusio vykti protesto, kuriame buvo tikimasi apie 1 tūkst. dalyvių.

Per sekmadienį sostinėje vykusius tūkstantinius protestus buvo sulaikyta beveik 600 žmonių. Daugelis protestuotojų siejami su judėjimu „Lateral Thinking", kuris priešinasi koronaviruso apribojimams.

Siekiant suvaldyti protestus, buvo dislokuota daugybė policijos pareigūnų, kurie Tiergarten parke prieš protestuotojus panaudojo vandens patranką. Protestų stebėjimui taip pat pasitelkti sraigtasparniai.

Policija draudimus pagrindė tuo, kad „Lateral Thinking" protestų metu esą tyčia nesilaikoma šalyje vis dar galiojančių socialinės distancijos taisyklių.

Tramdė nepaklususius

Sekmadienį į Berlyno gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, nepaisydami draudimo organizuoti kelias demonstracijas.

Pranešama apie susirėmimus tarp protestuotojų ir policijos. Tiergarten parke pareigūnai panaudojo vandens patranką bei ašarines dujas.

Virš įvairių miesto vietų ratus suko sraigtasparniai, nes „Lateral Thinking" nariai išsibarstė po visą sostinę. Remiantis policijos pateikta informacija, būta daugybės bandymų prasiveržti pro užtvaras. „Atskirais atvejais teko panaudoti jėgą", - teigė policijos atstovė.

Sekmadienio rytą prie sostinės vakaruose esančio Olimpinio skvero susirinko keli tūkstančiai žmonių. Ten buvo dislokuota daugiau kaip 2200 policijos pareigūnų. Taip pat pranešta apie didesnio masto protestus prie Pergalės kolonos.

„Lateral Thinking" iš pradžių planavo Tiergartene surengti didžiulį protestą, kuriame turėjo dalyvauti apie 22 500 žmonių. Tačiau Berlyno policija uždraudė šio ir dar kelių kitų protestų organizavimą, sugalvojusi pretekstą, kad juose esą nebus laikomasi higienos taisyklių.

Tačiau policijos atstovas naujienų agentūrai „dpa" sakė, kad, nepaisydami draudimo, įvairiose miesto vietose vis vien būriavosi žmonės ir skyrėsi besirenkančių grupių „agresijos potencialas". Atstovas taip pat nurodė, kad buvo sužeista policijos pareigūnų, tačiau nepateikė daugiau detalių. Socialiniame tinkle „Twitter" taip pat pasirodė pranešimų, kad policija prieš protestuotojus panaudojo dirgiklius ir lazdas.

Prancūzai nerimsta

Šeštadienį, jau trečią savaitgalį iš eilės, Prancūzijoje taip pat vyko masinės demonstracijos prieš griežtesnius suvaržymus dėl COVID-19.

Manoma, kad šeštadienį popiet visoje šalyje protestavo mažiausiai 200 tūkst. žmonių. Tokius skaičius, remdamasi policijos suvestinėmis, paskelbė vietos žiniasklaida.

Žmonės protestavo prieš privalomus skiepus sveikatos apsaugos darbuotojams ir prieš tolesnį „sveikatos paso", įrodančio, kad jo turėtojas pasiskiepijo arba pasveiko nuo koronaviruso, arba turi neigiamą tyrimo rezultatą, taikymą.

Prancūzijos valdžia priemones sugriežtino liepos viduryje po to, kai ėmė augti naujų atvejų skaičius.

Šios savaitės pradžioje Prancūzijos parlamentas po ilgų svarstymų pritarė kontroversiškiems pakeitimams.

Nors premjeras Žanas Kasteksas (Jean Castex) pritarė naujoms taisyklėms, tačiau prižadėjo dėl jų kreiptis į Konstitucinę tarybą, kuri sprendimą turėtų paskelbti rugpjūčio 5 d.

Prancūzija susiduria su ketvirtąja COVID-19 banga, tačiau beveik 62 proc. gyventojų yra gavę bent vieną skiepų dozę.

Incidentas Lenkijoje

Lenkija vakar paskelbė, kad po dviejų pernakt įvykusių incidentų tame pačiame mieste ir vieno prieš vakcinas nusiteikusių aktyvistų bandymo įsilaužti į kitoje šalies dalyje esančią vakcinacijos vietą, stiprinsianti saugumą šalies skiepijimo centruose.

„Deja, šie incidentai yra pasikartojantys, - reporteriams sakė premjeras Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki). - Už juos visus bus baudžiama pagal galiojančius įstatymus ir mes taip pat stiprinsime saugumą visuose šiuose centruose."

Policijos vadas Jaroslavas Šimčikas (Jaroslaw Szymczyk) teigė, kad Rytų Lenkijos Zamostės mieste užpuolikai padegė mobilų vakcinacijos centrą ir biurą, kurį naudoja vietos epidemiologijos agentūra. Šie gaisrai nepareikalavo aukų. J.Šymčykas pavadino pastaruosius incidentus „šokiruojančiais" ir nurodė, kad vakcinacijos centrai nuo šiol bus saugomi visą parą.

„Deja, prieš vakcinas nusiteikusiose grupėse stebime itin žiauraus ir netgi smurtinio elgesio eskalaciją", - teigė pareigūnas.

Praėjusį mėnesį policija buvo iškviesta į du incidentus, kuriuose dalyvavo vakcinų skeptikai. Vienas jų įvyko Mazovijos Grodzisko mieste, kur aktyvistai įsivėlė į konfliktą su apsaugos darbuotojais ir medikais.

Nors vyriausybė ragina lenkus skiepytis, vakcinacijos tempai šalyje yra gerokai sulėtėję. Dėl mažos paklausos tenka uždaryti nemažai skiepijimo centrų.

Lenkijoje iki šiol visiškai paskiepyta beveik pusė populiacijos ir nuomonės apklausos rodo, kad maždaug ketvirtis lenkų arba nepritaria vakcinacijai, arba dvejoja skiepytis.

Komentuoja politologas Vadimas VOLOVOJUS:

Visa, ką dabar stebime Vakarų Europoje, matyt, yra bendros įtampos atspindys - žmonės daug laiko priversti gyventi su kaukėmis ir įvairiomis ribojančiomis priemonėmis, todėl nepasitenkinimas kiekvieną dieną kaupiasi. Kita vertus, Vakaruose, o ypač Prancūzijoje, egzistuoja labai gilios protestinės tradicijos - vos tik kas, iškart į gatves pasipila minios. Prie viso to pridėčiau dar nesibaigiančias ekonomines problemas bei vyriausybių negebėjimą dorotis su pandemija... Visur galima rasti pretekstą pakurstyti įtampas visuomenėje.

Kita vertus, dabartinius protestus iš dalies galima vertinti ir kaip teigiamą dalyką, nes jeigu tai neperauga į revoliuciją, tuomet įvyksta savotiškas „garo išleidimas". Čia panašiai, kaip anksčiau protestuodavo globalistai bei antigloblistai ir sėkmingai „išleisdavo garą", o tai neleisdavo susikaupti rimtesniam revoliuciniam spaudimui. Na, nemalonu, na, jie pridaro žalos, padaužo vitrinas, padegina automobilius, bet gali būti ir blogiau...

Pagal dabartinę situaciją nematau prielaidų, kad artimiausiu metu būtų peržengta konstitucinės tvarkos riba. Arčiausiai šios ribos peržengimo visai neseniai buvo Amerika, kai vyko prezidento rinkimai, juose užfiksuotos įvairios machinacijos ir visuomenė labai ryškiai skilo. O Europoje kol kas tokio pavojaus nematyti: žmonės protestuoja prieš valdžią, bet jie nesako, kad tą valdžią reikėtų nuversti antikonstituciniu būdu - kitaip sakant, protestų metu nekvestionuojama pati santvarka.

Tačiau galima fiksuoti faktą, jog Vakarai patys sau susikūrė problemas, kai kituose regionuose kurstė bei toleravo įvairius neramumus - nuo Rusijos ar Baltarusijos opozicijos vienašališko palaikymo iki Kosovo pripažinimo imtinai. Vakarų visuomenės tą suprato kaip signalą: jeigu galima šitaip protestuoti ten, tai kodėl negalima pas mus? O į protestuotojus policija visur šaudo vienodomis guminėmis kulkomis - ar Rusijoje, ar Prancūzijoje... Ar „demokratinė", ar „autoritarinė" kulka - vienodai akis išmuša.

Ši Vakarų pozicija, kai buvo palaikomi protestiniai judėjimai Rytuose, dabar daro jiems patiems meškos paslaugą - „spalvotųjų revoliucijų" metu jie patys išleido džiną iš butelio, galvodami, kad pas juos tai neateis. Bet dvejopi standartai visada smogia kitu galu ir dabar revoliucijų rizika smarkiai padidėjo pačiuose Vakaruose. Kol kas tai neperžengia kritinės ribos, bet pakanka rimtesnio impulso ir visko gali nutikti... Rinkimų klastojimai, migrantai, ekonominė krizė, valstybių uždarymas ir verslų ribojimas - visa tai gali paskatinti žmones rimtai sukilti.