Premjeras: rekordiniai potvyniai – „didžiausia stichinė nelaimė“ Slovėnijoje per pastaruosius 30 metų

Gausioms liūtims pamažu slūgstant ir palaipsniui normalizuojantis oro sąlygoms, buvo vertinamas pražūtingų potvynių padarytos žalos mastas.

„Tai didžiausia stichinė nelaimė per visą Slovėnijos (naujausiąją) istoriją, nuo jos nukentėjo du trečdaliai šalies teritorijos“, – teigė Slovėnijos ministras pirmininkas Robertas Golobas po šeštadienį surengto Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio.

Potvynių padaryta žala įvertinta daugiau nei puse milijardo eurų, sakė R. Golobas.

Ketvirtadienį prasidėję staigūs potvyniai ir smarkių liūčių sukeltos nuošliaužos apsėmė didelius centrinės ir šiaurinės Slovėnijos plotus, atkirto kelius į kaimo vietoves ir sutrikdė eismą.

Iki šiol žuvo mažiausiai trys žmonės – du Nyderlandų piliečiai ir slovėnė, pranešė Slovėnijos naujienų agentūra STA, o šeštadienį Liublianos pakraštyje, Savos upės pakrantėje, valdžios institucijos ištraukė vyro kūną.

Upės lygiui vėl nukritus, šalia patvinusios Savos upės esanti Krsko atominė elektrinė atšaukė penktadienį vėlai vakare paskelbtą pranešimą apie „nepaprastą įvykį“.

Apie 100 km į šiaurę nuo sostinės esantis Črna na Koroškem miestas buvo vienas iš labiausiai nukentėjusių ir liko atkirstas, pagalbą teko gabenti kariuomenės sraigtasparniais.

Arčiau sostinės esančiame Kamniko mieste, kur, kaip pranešama, per potvynius žuvo slovėnė, daugelis kelių vis dar buvo uždaryti, o kelios vietovės atkirstos.

Netoliese esančiame Mengeso kaimelyje, kuris penktadienį buvo smarkiai užlietas, gelbėtojai ir gyventojai buvo užsiėmę valymo darbais.

„Iš pradžių išgirdome sireną, tada dar vieną, o paskui tai buvo tarsi cunamis“, – AFP agentūrai pasakojo prie nuniokoto namo stovintis penkiasdešimtmetis vyras.

„Staigiai per virtuvę plūstelėjo vanduo... nieko kita neliko, kaip nuvesti vaikus į viršutinį aukštą ir laukti, kol būsime išgelbėti“, – AFP pasakojo užlieto vietinio vaikų darželio vadovė Mateja Hribar Ziherl.