1 nuotr.Taline svarstoma galimybė apriboti lankymąsi skubios pagalbos skyriuose. Vienas iš variantų - lengvų nusiskundimų turinčius pacientus darbo valandomis priimti tik gavus šeimos gydytojo siuntimą.
Net ir įvedus 20 eurų vizito mokestį, skubios pagalbos skyrių apkrovimas toliau auga.
Šiaurės Estijos medicinos centras atliko tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, kodėl pacientai į tokius skyrius kreipiasi su klausimais, kurie nėra skubūs, praneša „Aktualioji kamera".
„50 proc. apklaustųjų teigė, kad jų problema atsirado netikėtai ir jie manė, kad ji yra svarbi, likusieji pažymėjo, kad negali greitai patekti pas šeimos gydytoją. 66 proc. respondentų iš anksto nesikreipė į savo šeimos gydytoją, o 77 proc. nesinaudojo nemokama šeimos gydytojo konsultacijų linija", - pasakojo Šiaurės Estijos regioninės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vadovė Marita Mjark (Marit Mark).
Per pastaruosius 4 metus pacientų skaičius skubios medicinos pagalbos skyriuose nuolat didėja, vis daugiau yra ir tų, kurie atvyksta savo iniciatyva.
Iš daugiau nei dviejų šimtų pacientų per dieną apie 70 tikrai prireikia skubios pagalbos, o likusieji kreipiasi dėl problemų, kurias gali išspręsti šeimos gydytojas.
Dėl gydytojų sudėtingiems atvejams trūkumo, nuo gegužės mėnesio Šiaurės Estijos regioninėje ligoninėje pacientus su lengvais nusiskundimais aptarnauja specialius kursus baigusios slaugytojos.
„Tai yra pereinamasis variantas. Ilgalaikėje perspektyvoje turime judėti ta kryptimi, kad iš žaliojoje zonoje esantys pacientai būtų atrenkami iš anksto", - patikslino M.Mjark.
Pasak jos, į Skubios pagalbos skyrių kreiptis tikslinga esant krūtinės skausmui, traumoms ar kraujavimui, tačiau dėl sąnarių ar raumenų skausmų, virusinių ligų ar slogos reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju.
Sprendimas - apriboti prieigą prie skubios pagalbos - turi būti priimtas Socialinių reikalų ministerijos lygmeniu.
„Taline inicijavau apskritojo stalo diskusiją, nes ši problema aktualiausia čia ir Tartu, o kituose regionuose ji ne tokia ryški. Šiuo metu svarstomi įvairūs problemos sprendimo būdai", - pasakojo socialinių reikalų ministras Karmeris Joleris (Karmer Joller).
Vienas jų, pasak ministro, nedidelių problemų turinčius pacientus siųsti ne į Skubios pagalbos skyrius, o į budinčias klinikas.
„Yra tikimybė, kad jau rudenį savaitgaliais ir švenčių dienomis lengvų sveikatos sutrikimų turintiems pacientams bus pasiūlytas alternatyvus variantas. Tarkim, budintis šeimos centras, kuriame pacientai galės iš anksto užsiregistruoti ir gauti kvalifikuotą pagalbą", - paaiškino Estijos šeimos gydytojų draugijos vadovė Elė Mal Sadrak (Elle-Mall Sadrak).
Pasak jos, toks sprendimas yra pateisinamas tik tuo atveju, jeigu galimybė gauti skubą pagalbą yra ribota, nes pacientai pirmenybę teikia būtent Skubios pagalbos centrams, kadangi juose visi būtini tyrimai atliekami nedelsiant.
