Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento atstovas Nedas Praisas (Ned Price) tviterio paskyroje pareiškė palaikymą Lietuvai dėl santykių su Taivanu beveik greičiau, nei Lietuva užmezgė su juo diplomatinius santykius... Tiek šis faktas, tiek neseniai iš URM nutekinti dokumentai, tiek ir daugelis kitų aplinkybių įrodo, jog mes seniai neturime savarankiškos užsienio politikos, mano Nepriklausomybės Atkūrimo akto signataras Rolandas Paulauskas.
„Esame išvien su mūsų sąjungininke Lietuva ir smerkiame Kinijos Liaudies Respublikos pastaruosius atsakomuosius veiksmus - ambasadoriaus Vilniuje atšaukimą ir reikalavimą, kad Lietuva atšauktų savo ambasadorių Pekine. JAV remia Europos partneres, mezgančias ryšius su Taivanu", - komentavo N.Praisas.
Primename, kad Kinijos užsienio reikalų ministerija antradienį informavo Lietuvos užsienio reikalų ministeriją (URM) dėl savo ambasadoriaus Vilniuje atšaukimo konsultacijoms, argumentuodama Lietuvos pozicija Taivano atžvilgiu, bei pasiūlė Lietuvai konsultacijoms atšaukti savo ambasadorių Pekine. Bent jau šitaip suformuluota mūsų URM pranešime.
Lietuvos URM pareiškė apgailestaujanti dėl tokio Kinijos žingsnio ir dar kartą akcentavo, kad, „gerbdama vienos Kinijos principą, yra nusiteikusi plėtoti abipusiai naudingus ryšius su Taivanu, kaip ir daugelis kitų Europos Sąjungos ir pasaulio valstybių".
Komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandas PAULAUSKAS:
Lietuvoje daugelis net nežino, iš kur atsirado ta priešprieša tarp Taivano ir Kinijos. 1927 m. prasidėjo pilietinis karas, kuris tęsėsi iki 1950 m., o jo pabaigoje susikūrė dvi de facto valstybės - Guomindano Kinijos Respublika Taivano saloje ir komunistinė Kinijos Liaudies Respublika žemyninėje Kinijoje. Įdomu tai, kad iki 1971 metų Guomindano Taivanas atstovavo Kinijai Jungtinėse Tautose (JT), nors ten gyvena 23 mln. gyventojų, o žemyninėje Kinijoje - gerokai virš milijardo... Nuo to laiko tiek viena, tiek kita pusė laiko save tikrąja Kinija. Ir kai komunistinė Kinija tapo tikrąja JT nare, nuo tos dienos ji laiko Taivaną savo dalimi. Todėl kiekvienas, kas užmezga atskirus diplomatinius santykius su Taivanu, yra laikomas Kinijos priešu.
Čia panašiai kaip ir santykiuose tarp Ukrainos ir Krymo - ukrainiečiai visus, kurie apsilanko Kryme be Ukrainos žinios, iškart įtraukia į specialius „priešiškų elementų" sąrašus. Įdomu, kad Lietuva šioje vietoje palaiko Ukrainos aspiracijas, tačiau Kinijos atžvilgiu mes elgiamės priešingai...
Yra toks vadinamasis susitarimas „17+1", kurį pasirašė komunistinė Kinija ir 17 Rytų bei Vidurio Europos valstybių. Mes kol kas vieninteliai pasitraukėme iš šio susitarimo ir dabar vieni iš nedaugelio pradedame flirtą su Taivanu. Reikia turėti galvoje ir tą faktą, jog dauguma ES valstybių tokio flirto net nepradeda... Kodėl būtent mes esame tokie išsišokėliai?
Nes mes jau seniai neturime jokio savarankiškumo užsienio politikoje. Remiame Taivaną, labai mylime Kinijos uigūrus, bet kažkodėl neremiame katalonų, baskų ar škotų...
Visa tai vyksta todėl, kad šiame globaliame konflikte esame vienos iš konfliktuojančių šalių pusėje. Kaip jau ne kartą minėjome, konfliktas tarp trijų pagrindinių pasaulio žaidėjų vystosi labai sparčiai: Jungtinės Valstijos, Rusija ir Kinija renka konfliktui reikalingus pėstininkus, o Europos Sąjunga nėra žaidėjas, nes jos valia yra paralyžiuota. Taigi mes seniai esame apsisprendę būti pėstininkais JAV geopolitiniame žaidime. Žvelgiant iš šono, elgiamės visiškai kvailai, bet mes savo vaidmeniu, matyt, esame patenkinti.
Štai nuo gruodžio 8 d. mes neleisime per Lietuvą gabenti Baltarusijos kalio trąšų. Kai prieš porą mėnesių ES priėmė sankcijas Baltarusijai, tai ji šiek tiek sugudravo, nes didžioji dalis baltarusiškų trąšų į sankcijas nepakliuvo, kadangi visiems jų reikia. Tačiau JAV, matydamos ES gudravimą, pasakė griežtai: nuo gruodžio 8 d. visi, kurie prisidės prie trąšų eksporto, bus baudžiami. Mes iškart su viskuo sutikome, nes generolo reikia klausyti...
Tačiau skaitytojams norėčiau užduoti klausimą: ar žmonėms atrodo normalu, kad šalis, esanti už dešimčių tūkstančių kilometrų nuo Europos, aiškina vokiečiams, kur ir kokį jie turi nutiesti dujų vamzdį, kokius vagonus per savo teritoriją gali praleisti Lietuva ir pan.?
Jeigu žmogui tai atrodo normalu, tai jis gyvena visiškai kitame, nerealiame pasaulyje. Šie du pasauliai šiandien susiduria ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, JAV ir visur kitur. Vieni stengiasi viską matyti realiai, o kiti yra pasirinkę fantastinį pasaulėvaizdį ir nenori daugiau nieko girdėti. Tai matosi ir iš mitingo prie Seimo, kaip į jį reaguoja vadinamieji „influenceriai", kurių pasaulis - plokščias: yra geri žmonės ir blogi, geros valstybės ir blogos. Blogos valstybės visada mums kenkia, jos nusiteikusios prieš laisvę ir „progresyvias" seksualines pažiūras, o geros valstybės išranda vakciną ir visus gerus žmones paskiepija. Jokių atspalvių ar niuansų nėra. Jie mato tik turistinę Veneciją, bet netiki, kad egzistuoja dar ir kanalizacinė Venecija...