1 nuotr.Lietuvoje įprasta manyti, jog skandinavų senjorai, išėję į pensiją, gyvena „kaip ponai": keliauja, pramogauja, skaniai valgo, žodžiu, pinigų neskaičiuoja. Ar tikrai taip yra dėl to, kad jie atsakingai taupo senatvei? Švedijoje yra sukurtas geras pensijų sistemos balansas, sako „minPension I Sverige AB" generalinio direktoriaus pavaduotojas Johanas Helmanas (Johan Hellman): „Dalis atsakomybės tenka valstybei, dalis - darbdaviui, dalis - gyventojui."
- Kokie yra įprasti švedo pajamų šaltiniai po to, kai jis nebedirba sulaukęs vyresnio amžiaus? - „Elta" klausė J.Helmano.
- Pensija Švedijoje sudeda iš kelių dalių. Valstybinė pensija daugumai žmonių apima didžiausią dalį, kuri sudaro 60-70 proc. Ji mokama visiems dirbusiems ir mokėjusiems mokesčius.
Po to yra profesinė pensija, kurią moka darbdavys ir kurią gauna 9 iš 10 švedų. Galiausiai, yra ir trečia dalis - privačiai kaupiamos lėšos tiems, kurie gali sau tai leisti. Didžiajai daugumai žmonių privačios pensijos santaupos sudaro gana mažą procentą visos pensijos.
Palyginus gaunamą pensiją ir buvusį atlyginimą, pensijos lygis daugumai žmonių yra apie 60-70 proc.
- Kaip profesinės pensijos veikia?
- Jos Švedijoje turi ilgą istoriją. Tai vienas svarbiausių klausimų profesinėms sąjungoms - susiderėti su darbdaviais dėl pensijų ir atlyginimų. Tai yra tradicija, veikianti kolektyviniuose susitarimuose.
Tai nėra reguliuojama valstybės, tai yra susitarimai tarp darbuotojų ir darbdavių.
Vien valstybinė pensija, lyginant su buvusiu atlyginimu, sudaro apie 50-60 proc. Profesinė pensija prideda dar 10 ar 15 proc.
- Kokia yra viešoji nuomonė dėl profesinių pensijų Švedijoje? Ar politikai dažnai nori jas reformuoti?
- Profesinės pensijos daugumai švedų yra svarbios, tačiau dažnai jie to patys nesupranta. Daugumai pensijos atrodo kaip tolimas dalykas, jų dėmesys sutelktas į kitus dalykus, tokius kaip būsto paskolos ir kt. Esame bandę juos informuoti geriau, skirtingos profesinių pensijų įmonės rengė didžiules informacines kampanijas.
Kalbant apie politikus, valstybės pensijos yra jų valdymo sritis. Tuo metu profesinės pensijos yra darbdavių ir darbuotojų susitarimo reikalas. Politikai net nenori čia kištis, jie galvoja, kad sistema veikia gerai. Tas pats ir dėl atlyginimų - juk valstybė nenustato atlyginimų, tai yra derybų klausimas.
- Sakėte, kad pensijos Švedijoje sudaro apie 60-70 proc. buvusio atlyginimo.
- Jūs negalite tikėtis, kad pasieksite tokį pat finansinį lygį būdamas pensininku kaip ir dirbdamas. Jei norite geresnės pakeitimo normos, reikia profesinių pensijų, o tam reikia stiprių profesinių sąjungų, kurios gali derėtis. Taip pat valstybė gali įpareigoti darbdavius mokėti profesines pensijas, kaip yra Norvegijoje.
- Kitas būdas pasiekti didesnes pensijas - pakelti pensinį amžių. Ar dėl to Švedijoje diskutuojama?
- Taip, tiesa, ne taip aktyviai kaip Prancūzijoje. Šiuo metu profesines pensijas galima gauti nuo 55-erių metų amžiaus, tačiau ji būtų gana maža.
Valstybinė pensija gimusiems 1960 m. ar anksčiau galima nuo 62-ejų metų. 2026 metais riba pasieks 64 m., o po to ji toliau kils. Kiekvienais metais tai bus apskaičiuojama priklausomai nuo gyvenimo trukmės vidurkio. Ilgainiui pensinis amžius gali pasiekti 65, 66 m. ir daugiau.
