(20)Stebint pastarųjų kelerių metų Lietuvos užsienio politiką ir santykius su kaimyninėmis šalimis, galima pastebėti, kad jų akcentu tapo priešų paieškos. Dažniausiai kliūdavo Rusija, tačiau dabar politikai vis garsiau kritikuoja Baltarusiją. Nors gal šį kartą jų kaimyninei šaliai išsakomi priekaištai - pagrįsti? Jau net Baltarusijos medikai sako, kad koronaviruso oficiali statistika labai iškreipta.
6 nuotr.
Sienos bus uždarytos
Dar iki pandemijos paskelbimo mūsų šalies politikai pakilo į kovą su Astrave statoma elektrine. Dabar, aistroms dėl elektrinės nuėjus į antrą planą, valdžios atstovai vis garsiau reiškia nepasitenkinimą lengvabūdišku kaimyninės šalies požiūriu į sparčiai plintantį ir pavojų keliantį virusą.
Tai, kad negalima pasitikėti Baltarusijos pateikiama oficialia statistika apie koronavirusą, pareiškė LR prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, tokią poziciją lėmė tas, kad „Baltarusijos vadovas šiek tiek bravūriškai vertina situaciją“. G.Nausėdos teigimu, Lietuvai yra žinoma, kad užkrato židinių kaimyninės šalies teritorijoje jau yra.
Jis teigė pritariantis ir šalies URM vadovo Lino Linkevičiaus, užsiminusio apie planus nutraukti oro susisiekimą tarp Minsko ir Vilniaus, pozicijai. Apriboti kontaktus su Baltarusija buvo rekomenduota ir Lietuvos vyriausybei, nes „kaimyninė šalis per daug atsainiai žiūri į koronaviruso plitimą ir todėl jos gali laukti skaudžios pasekmės“.
Premjeras Saulius Skvernelis taip pat viešai pareiškė, kad, jeigu Baltarusija nesiims reikiamų priemonių, turinčių užkirsti kelią infekcijos plitimui, gali tekti visiškai užsidaryti nuo šios valstybės. Pasak premjero, nuogąstaujama, kad baltarusiams realiai neįvertinus gresiančio pavojaus, jų šalis gali tapti nekontroliuojamu infekcijos židiniu. Tokiu atveju, siekiant apsaugoti Lietuvos gyventojus, nuo Baltarusijos tektų visiškai atsiriboti.
S.Skvernelis akcentavo, kad sausumos keliais judančių asmenų skaičius nėra didelis. Visgi, pasak jo, jeigu Baltarusija neatsakingai elgsis ir toliau, sienos apsaugą teks griežtinti. Taip bus ne tik visiškai sustabdytas asmenų judėjimas tarp šalių, bet ir užkirstas kelias bet kokiam nesankcionuotam sienos kirtimui.
Priminsime, kad judėjimas tarp Lietuvos ir Baltarusijos buvo apribotas kovo 16 d. Iki kovo 26 d. dar veikė keleiviams skirtas tranzitinis koridorius, tačiau po šios datos sieną leidžiama kirsti tik krovininiam transportui.
Padėtis neva kontroliuojama
Reaguodamas į Lietuvos valdžios atstovų išsakytą kritiką, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pabrėžė, jog padėtis šalyje kontroliuojama. Būtent todėl karantinas skelbiamas nebus, o nepasitikėjimą šalies valdžia esą lemia žiniasklaidos skelbiamos melagingos naujienos.
„Jeigu ateis momentas, kad mums reikės kažkur gesinti gaisrą - mes jį gesinsime. Ir, beje, daug veiksmingiau negu Lietuvos prezidentas.
Jis susirūpino Baltarusijos virusu... Užsiimk savo virusu - dėl jo tau iškilę krūva klausimų. Jis dar priekaištauja, kad baltarusiai tikriausiai ne apie viską informuoja“, - duodamas interviu transliuotojui „Mir“ sakė A.Lukašenka.
Lietuvą valdytis ir bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią viruso plitimui ragino ir Baltarusijos URM atstovas Anatolijus Glazas.
Komentuodamas Lietuvos planus nutraukti oro susisiekimą, jis priminė, jog nuo kovo 16 d. Baltarusija ne kartą padėjo namo grįžtantiems lietuviams.
„Išsaugojus „Belavia“ linijos reisus, per pastarąjį laikotarpį į Lietuvą saugiai grįžo apie 500 jos piliečių, kuriems net neteko forminti vizų. Kas jų lauktų nutraukus susisiekimą, galima tik spėlioti. Dabartiniai skrydžiai, maždaug 80 proc., skirti būtent šiam tikslui. Dar 20 lietuvių namo šiais reisais turėjo grįžti balandžio 1 d.“, - pabrėžė A.Glazas.
Jis taip pat akcentavo, kad baltarusiai visada buvo pasirengę padėti kaimynams. Šiandien, kai pasaulis susidūrė su tokiu iššūkiu, „solidarumas ir kolektyvinės pastangos yra kaip niekad svarbios“. Būtent todėl, pasak jo, Lietuvos politikų išsakomi priekaištai turi būti paremti faktais, o ne „spėlionėmis ir gandais“.
„Būtume dėkingi Lietuvai, jeigu ji pasidalintų su mumis turima informacija apie esą Baltarusijos teritorijoje esančius užkrato židinius ir fiksuojamas mirtis. Aišku, jeigu tokia informacija ji tikrai disponuoja“, - skepticizmo neslėpė URM atstovas.
Analogiškai buvo įvertinti ir pasisakymai apie Baltarusijos sveikatos apsaugos sistemą.
Galbūt Baltarusijos valdžia ir būtų galima pasitikėti, jeigu ne ta aplinkybė, kad šalis kovai su virusu jau paprašė Rusijos paramos, o Minsko medikai perspėjo, kad tikrieji COVID-19 paplitimo mastai yra slepiami.
Oficialiai teigiama, kad šalyje užsikrėtę tik 163 žmonės, du iš kurių jau mirė.
