Po skubaus pasitraukimo iš Afganistano, kurį analitikai pavadino didžiausiu Amerikos pralaimėjimu nuo Vietnamo karo laikų, JAV vėl ėmė žvanginti ginklais. Tiesa, šį kartą, bent kol kas, nuo aktyvesnių veiksmų susilaikoma, tačiau amerikiečių aktyvumas Europoje pastebimai auga.
Praradusi Afganistaną, „prisiminė" Europą?
Baltarusijos gynybos ministerija pareiškė, kad kaimyninė Lenkija tampa JAV karine baze.
„Dar gegužę Baltarusijos gynybos ministras perspėjo, kad Lenkijoje kuriamas karinis placdarmas JAV karinių pajėgų technikos ir materialiųjų išteklių saugojimui", - teigiama institucijos išplatintame pranešime.
Žinybos turima informacija, jau baigti modernizuoti penki degalų saugojimo sandėliai, o šalies teritorijoje, vos už 15 kilometrų nuo sienos su Baltarusija, bazuojama NATO pajėgų taktinė grupė.
„Šalia mūsų sienos kuriami nauji sausumos pajėgų padaliniai. Visa tai rodo, kad iš anksto rengiamasi aktyviems kariniams veiksmams", - teigia kaimyninės šalies Gynybos ministerija.
Kiek anksčiau Lenkijos gynybos ministras Mariušas Blaščakas (Mariusz Błaszczak) pranešė, kad šalies rytuose amerikiečiai dislokuos 250 „Abrams" tankų. Karinės technikos, kuri, pasak lenkų, turėtų sumažinti Lenkijos užpuolimo riziką, tikimasi sulaukti 2022 metais.
Paraleliai JAV stiprina bendradarbiavimą ir su NATO nepriklausančiomis šalimis. Esą taikos operacijų vykdymui amerikiečiai turima karine technika pasidalins ir su Moldova. Tokią informaciją išplatino šios šalies Gynybos ministerijos vadovas Anatolijus Nosatyj.
Ministro teigimu, bus gauta karinės technikos už maždaug 5 mln. JAV dolerių. Pasak jo, tai yra būtina tęsiant dar 2018 m. pradėtą šalies karinių pajėgų vystymo ir pertvarkos planą.
„Ginkluotės tiekimas tapo įmanomas dėl ilgalaikio pozityvaus Moldovos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendradarbiavimo", - patikslino A.Nosatyj.
Tiesa, ministras nepatikslino, kokia ginkluotė atiteks Moldovai, tačiau pabrėžė, kad dalis technikos šalį turėtų pasiekti dar šiais metais.
Komentuoja buvęs Krašto apsaugos ministras, saugumo srities ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS:
„Akivaizdu, kad JAV peržiūri savo planus Europos saugumo ir gynybos klausimais. Tai, kas prie ankstesnio prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) buvo nutraukta arba atidėta, dabar, gilėjant konfliktui tarp JAV ir Kinijos bei suvokiant, kad Rusijos pozicija yra antieuropietiška ir iš jos visuomet galima laukti provokacijų, pasveriami visi „už" ir „prieš".
Kalbant apie Moldovą, tai nėra rimta jėga, tačiau ją irgi norima įtraukti į realizuojamas programas. Gerokai įdomesnė yra Lenkijos pozicija, kadangi ši valstybė pati paprašė, jog JAV pajėgos saugotų jos oro erdvę. Pradėjo nuo „fort Trump", dabar bus „fort sleeping Jo". Kita vertus, politikai puikiai supranta, kad Lenkija ir Lietuva bus vienos pirmųjų Rusijos taikinių, todėl tam rengiasi.
Situaciją dar labiau kaitina Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ir valstybės vadovai. Jie daro viską, kad patvirtintų Vladimiro Putino žodžius apie Lietuvą, kaip Rusijai priešišką valstybę. Nes kaip kitaip galima paaiškinti praėjusių metų kvailių grandinę nuo Vilniaus iki Baltarusijos, kurią rusai laiko savo teritorija, sienos? Juolab kad iš kitos pusės niekas ne tik neištiesė rankos, bet net neiškėlė nė vienos Trispalvės ir neištarė „ačiū". Visi tokie žingsniai tik patvirtinta teiginius apie lindimą į Rusijos įtakos zoną, o jiems to ir tereikia.
Taigi ištikimiesiems „amsiams" belieka garsiai šaukti: „Dėde Semai, apgink mus!" Tik čia verta prisiminti Kabule ant stogų šokinėjančius JAV sąjungininkus. Jų pavyzdys rodo, kad pasitikėti Amerika gali tik visiškai naivūs žmonės. Tik jie gali galvoti, kad prasidėjus rimtam konfliktui į jį įsikiš JAV kariuomenė. Jos dislokavimas Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose regiono šalyse gali veikti kaip atgrasymo priemonė, bet rimto konflikto atveju tai taps tragedija visoms šioms šalims. Tuomet bus visiškai nebesvarbu, ar kas nors išreikš norą jas ginti, nes ginti jau nebebus ką.
Reikia suvokti, kad pasaulyje kvepia karu. Kinijos jūros konfliktas, dėl kurio JAV, Australija ir Didžioji Britanija rekonstravo santykius ir spjovė į NATO, prancūzų ir likusių sąjungininkų pusę, nedviprasmiškai rodo, kad visi „šokiai su kardais" nustumti į antrą planą ir šalys ginkluojasi, kaip reikiant. Ginklavimasis įgauna katastrofišką pagreitį ir, matant tai, tampa aišku, kad artėja konfliktas. Pradėtą mobilizaciją galima lyginti su šautuvu atlaužtu gaiduku - gali arba šauti, arba jį atsargiai kuriam laikui nuleisti. Nes šautuvo toliau dulkėti į sandėlius niekas nebegrąžins. Ir tą reikia suvokti.