Pasaulyje pabėgėlių skaičius mažėjo

Palyginti su 2023 metais, jų skaičius sumažėjo 559,3 tūkst. žmonių - iki 36,8 mln.

Tiesa, nebuvo atsižvelgta į 5,9 mln. Palestinos pabėgėlių, už kuriuos atsakinga kita JT agentūra - UNRWA.

Grįžta namo

2024 m. UNHCR užfiksavo rekordinį nuo 2002 m. į savo kilmės šalis grįžtančių pabėgėlių skaičių - apie 1,6 mln. Didžioji jų dauguma, 92 proc., yra Sirijos (512,7 tūkst. žmonių), Pietų Sudano (404,7 tūkst.), Afganistano (364,4 tūkst.) ir Ukrainos (209,1 tūkst.) piliečiai.

„Žmonės grįžta arba dėl nepalankių aplinkybių buvusioje prieglobsčio šalyje, arba į šalis, kuriose išlieka saugumo problemų, taika tebėra sunkiai pasiekiama arba labai pablogėjo infrastruktūra", - nurodė biuras.

Pranešime išskiriama Ukraina, iš kurios pabėgėliai grįžo dėl pilietinių teisių problemų priimančiosiose šalyse, ir Afganistanas, kuriame plačiai paplitęs skurdas, didėja nedarbas ir jaučiamas maisto stygius.

„Moterims ir mergaitėms grįžti yra ypač sunku, nes jos grįžta į aplinką, kurioje sistemingai varžomos jų pagrindinės teisės, įskaitant teisę į mokslą, judėjimo laisvę ir teisę į saviraišką", - sakoma dokumente.

Kitose šalyse pabėgėlių reintegracijos sąlygos yra palankesnės: UNHCR kaip pavyzdžius nurodo Nigeriją (37 700 grįžusių asmenų), Burundį (21 100), Centrinės Afrikos Respubliką (19 900) ir Kamerūną (17 700).

Dar 188,8 tūkst. pabėgėlių iš šalių, kuriose anksčiau gavo prieglobstį, persikėlė į naujas gyvenamąsias vietas pagal perkėlimo programas - tai didžiausias skaičius per 40 metų. Didžioji jų dalis - 105,5 tūkst. - išvyko į JAV.

O štai bendras priverstinai perkeltų asmenų skaičius pasaulyje, palyginti su 2023 m., padidėjo 6 proc. ir 2024 m. pabaigoje pasiekė rekordinį 123,2 mln. Į šią kategoriją patenka kiekvienas 67-asis Žemės gyventojas.

Daugiau nei trečdalis visų priverstinai perkeltų gyventojų yra sudaniečiai (14,3 mln.), sirai (13,5 mln.), afganai (10,3 mln.) ir ukrainiečiai (8,8 mln.).

Remiantis preliminariais organizacijos skaičiavimais, 2025 m. šis skaičius pirmą kartą per 14 m. gali pradėti mažėti. Iki 2025 m. balandžio pabaigos jis sumažėjo 1 proc. - iki 122,1 mln., tačiau šios tendencijos tęstinumas priklausys nuo to, ar pagrindiniuose karštuosiuose taškuose (Kongo Demokratinėje Respublikoje, Sudane ir Ukrainoje) pavyks pasiekti taiką ar bent laikinai nutraukti ugnį, taip pat nuo to, ar bus įmanoma išvengti tolesnio padėties Pietų Sudane blogėjimo ir sudaryti sąlygas gyventojams grįžti į Afganistaną ir Siriją.

Priverstinai perkeltiems asmenims priskiriami ir tie, kurie neišvyksta iš savo gimtinės, bet ieško prieglobsčio kitose jos dalyse. Jų skaičius, skirtingai nei pabėgėlių, ir toliau auga - nuo 2023 iki 2024 m. jis padidėjo 6,3 mln. žmonių - iki 73,5 mln.

Didėjimą lėmė intensyvėjantys konfliktai Mianmare ir Sudane (dėl pilietinio karo kas trečias šios Afrikos šalies gyventojas buvo priverstinai perkeltas), tolesnis beatodairiško gaujų smurto eskalavimas Haityje ir šalies viduje perkeltų asmenų skaičiaus Kolumbijoje įverčių peržiūra, paaiškino UNHCR.

Laukiantys iššūkiai

UNHCR prabilo ir apie ribotas galimybes padėti pabėgėliams bei šalies viduje perkeltiems asmenims: organizacijos turimi ištekliai „nebespėja" paskui žmones, kuriems reikia pagalbos. Organizacija taip pat perspėjo, kad agentūrai ir kitoms humanitarinėms agentūroms gresiantis žalingas finansavimo sumažinimas paveiks milijonų žmonių gyvenimus visame pasaulyje.

Be tinkamo finansavimo neįmanoma suteikti pakankamos pagalbos maistu ir užtikrinti bazinę paramą perkeltiesiems asmenims, kas paskatins juos toliau migruoti nepaisant gyvybei ir saugumui kylančių grėsmių.

Taip pat tikėtina, kad bus mažinamos specializuotos pagalbos vaikams ir saugios erdvės pabėgėlėms moterims kūrimo programos, o paramą gaunančios šalys bus priverstos apriboti prieigą prie pagrindinių paslaugų teikimo.

„Didžiausią nerimą kelia tai, kad viltys grįžti taip ir liks neišpildytos, arba grįžimas nebus orus bei nebus pagerintos pragyvenimo galimybės kilmės šalyse. Dėl to grįžtantieji - tiek šalies viduje, tiek iš užsienio - gali būti priversti vėl palikti savo namus", - perspėjo UNHCR.

Taip pat taps sudėtingiau surinkti duomenis, kurių reikia norint veiksmingai reaguoti į humanitarines krizes. Neseniai paskelbtoje JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) ataskaitoje, kurią cituoja UNHCR, pažymima, kad 2025 m. pradžioje 74 proc. būtinų duomenų buvo prieinami ir atnaujinti, 17 proc. yra nesvarbūs, o 9 proc. - neprieinami.

Planuojamas finansavimo mažinimas ateityje gali pabloginti šiuos rodiklius, sakoma dokumente. „Didėjant šių duomenų rinkinių kūrimo trūkumams, mažės iš jų gautų pagrindinių statistinių rodiklių prieinamumas, tikslumas, palyginamumas, patikimumas ir savalaikiškumas", - nurodė UNHCR.

Galiausiai, siekiant sumažinti pabėgėlių skaičių, būtina šalinti pagrindines priežastis, dėl kurių jie bėga iš savo namų, t. y. konfliktus, valdžios institucijų vykdomą pagrindinės humanitarinės teisės nepaisymą ir kitų formų smurtą bei persekiojimą.

Be papildomų išteklių skubiai pagalbai pabėgėliams ir juos priimančioms valstybėms, neveiklumo pasekmės kris ant pečių tų, kuriems jas pakelti yra sunkiausia, perspėjo organizacija.

Pirmadienį UNHCR pranešė, kad dėl lėšų stygiaus trečdaliu mažins personalo išlaidas ir panaikins apie 3500 darbo vietų. Organizaciją taip pat turės palikti šimtai darbuotojų, dirbančių pagal laikinas darbo sutartis.

UNHCR pastaruoju metu smarkiai paveikė JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) administracijos nurėžtos lėšos užsienio pagalbai. UNHCR vadovas Filipas Grandis (Filippo Grandi) nurodė, kad organizacija mėgins susikoncentruoti į veiklas, turinčias didžiausią poveikį pabėgėliams, todėl bus sumažintas būstinės Ženevoje bei regionų biurų darbuotojų skaičius.

JT Pabėgėlių agentūra skaičiuoja, kad 2025 m. gaus maždaug tiek pat pinigų, kiek prieš dešimtmetį, nors nuo tada pabėgėlių skaičius padvigubėjo iki daugiau kaip 122 mln.